Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamos G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Institucija) 2015 m. balandžio 29 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13150241 pagal administracinių teisės pažeidimų protokolus Nr. 046921 ir Nr. 046907, kuriuo G. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163⁶ str. 4 d. ir 163⁷ str. 3 d. už tai, kad ji, būdama bendrovės direktore, nesiėmė priemonių, kad grynieji pinigai, gauti klientams sumokėjus už pirktas prekes, būtų įtraukti į apskaitą kasos aparatu ir neužtikrino, kad už parduotas prekes būtų išduoti kasos aparatų kvitai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose prekybos vietose, kai įmonės darbuotojai už padarytus pažeidimus pagal ATPK 163⁶ str. bausti – 2014-03-10 ir 2015-03-23, pagal ATPK 163⁷ str. – 2014-03-10, 2014-09-23 ir 2015-03-23.

Nesutikdama su minėtu nutarimu, G. B. pastarąjį apskundė Šiaulių apylinkės teismui, tačiau teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies ir panaikino Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 13150241, administracinio teisės pažeidimo bylą gražino Institucijai tinkamam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui ir sprendimo priėmimui. Teismas nustatė eilę esminių pažeidimų – suformuluotas kaltinimas G. B. neaiškus, neišsamus, nenurodyta, kokius teisės aktus pastaroji pažeidė, kaip reikalauja jai inkriminuojamų administracinių įstatymų dispozicijos, nenurodytos aplinkybės, apibūdinančios, kokiu veikimu/neveikimu G. B. pažeidė atitinkamus teisės aktus, nenurodyta konkreti pažeidimų padarymo vieta, data ir laikas (ar laikotarpis), kas trukdo išnagrinėti iš esmės G. B. bylą.

Be kita ko, skunde G. B. pažymi, kad pagal jai pateiktus kaltinimus ji tiesiogiai nedalyvavo jokių pažeidimų padaryme, tačiau visa atsakomybės našta buvo perkelta būtent jai, kaip bendrovės direktorei, nors ji objektyviai niekaip negalėjo ir negali sukontroliuoti visų savo įmonės darbuotojų veiksmų, nes jos tuo metu, kada institucijos atstovai užfiksavo jos įmonės darbuotojų (o ne jos) daromus pažeidimus, net nebuvo įvykio vietoje, o darbuotojai, apie savo padarytus pažeidimus jos informavę nebuvo. Taip pat apeliantė tvirtina, kad įmonės darbuotojos buvo perspėtos laikytis tvarkos, o tai reiškia, kad jei pačios darbuotojos pasirinko tokį elgesio variantą ir vis tiek, net po jos perspėjimų, toliau pažeidinėjo pinigų apskaitymo kasos aparatu bei kvitų išdavimo taisykles, yra tik pačių darbuotojų prisiimta atsakomybė už jų kaltę, sąmoningą veikimą, ir vadovės nurodymų nepaisymą. Apeliantė teigia, kad ji net nežinodama apie savo darbuotojų padarytus pažeidimus, negalėjo objektyviai numatyti ir užkardyti šių pažeidimų darymo, taigi ji ir negali atsakyti už kitų asmenų padarytus veiksmus, nes tai buvo nuo jos valios nepriklausančios ir objektyviai nekontroliuojamos aplinkybės.

Taip pat apeliantė teigia, kad ji nebuvo davusi pardavėjoms nurodymų pažeisti kokių tai teisės aktų reikalavimus, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad ji būtų žinojusi ir tokiu būdu toleravusi savo darbuotojų daromus pažeidimus, todėl jos veikoje nėra jai inkriminuojamų teisės pažeidimų subjektyviosios pusės. Pažymi, kad ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas, darantis administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalimą, yra imperatyvus, ir jo netaikymas negali būti pateisinamas ydingo protokolo surašymu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad ATPK 280 str. nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Taip pat atkreiptinas Institucijos dėmesys, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, organo (pareigūno), teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Be to, kas paminėta, teismas pažymi, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (taip pat ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, Institucija, priimdama nutarimą G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje nesiaiškino ir neįvardino esminių pažeidimų padarymo aplinkybių. Nei administracinių teisės pažeidimų protokoluose, surašytuose G. B., nei jos atžvilgiu Institucijos priimtame nutarime nebuvo nurodytos skundžiamoje teismo nutartyje išvardintos esminės pažeidimų aplinkybės. Iš protokolų ir nutarimo taip pat visiškai neaišku, kada ir kokia UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavėja buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal atitinkamus ATPK straipsnius, ar G. B. šie faktai buvo žinomi, kur ir kada tiksliai (laikotarpis, jei pažeidimas trunkamasis) G. B. padarė jai inkriminuojamus teisės pažeidimus, kokiu veikimu/neveikimu pasireiškė pažeidimų padarymas, nenustatyta, ar G. B. realiai ėmėsi atitinkamų priemonių – kokių priemonių (apeliantė viso administracinio proceso metu tvirtino, kad ji žodžiu įspėjo bendrovės pardavėjas išduoti pirkėjams kasos aparatų kvitus, apskaityti visus už prekes gautus pinigus kasos aparate), kad bendrovės darbuotojai savo pareigas atliktų tinkamai, laikydamiesi įstatymų reikalavimų. Susipažinus su visa administracinio teisės pažeidimo byla galima tik numanyti, kad G. B. veikoje yra ATPK 163⁶ str. 4 d., 163⁷ str. 3 d. numatytų pažeidimų požymių, tačiau nenustačius, neištyrus skundžiamoje ir šioje nutartyje paminėtų aplinkybių, iš esmės spręsti dėl G. B. kaltės nėra teisinių galimybių. Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, nes nustatyti akivaizdūs administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumai. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog G. B. 2015-04-07 buvo surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolai – Nr. FR1064-1822 ir Nr. FR1064-1823, o Institucijos nutarimas Nr. 13150241 G. B. atžvilgiu priimtas, kaip nurodyta, pagal administracinių teisės pažeidimų protokolus Nr. 046921 ir Nr. 046907. Šiuo atveju kyla klausimas, pagal kokius administracinių teisės pažeidimų protokolus buvo priimtas apylinkės teismo panaikintas Institucijos nutarimas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

Pirmosios instancijos teismas pirmiausia dėmesį skyrė administracinių teisės pažeidimo protokolų turiniui ir konkrečios administracinio teisės pažeidimo bylos faktinei ir teisinei situacijai ir pagrįstai, esamoje situacijoje, iš esmės nesprendė G. B. kaltės klausimo, nepasisakė dėl administracinių teisės pažeidimų požymių apeliantės veikoje, nes to nebuvo galima padaryti, neatlikus didelės apimties papildomo aplinkybių tyrimo. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje neatskleista pažeidimų esmė, nenurodytos esminės pažeidimų padarymo aplinkybės, nesurinkti įrodymai, todėl nėra galimybės plačiau pasisakyti, ar G. B. veikoje yra ATPK 163⁶, 163⁷ straipsniuose numatytų pažeidimų įvykiai ir sudėtis, kaip prašo skundu apeliantė. Padarius išvadą, kad Institucijos nutarimas panaikintas pagrįstai, kiti skundo argumentai nenagrinėjami, kadangi apeliantė juos galės išdėstyti nagrinėjant bylą iš naujo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Institucija neįvykdė pareigos išsiaiškinti visas svarbias, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) bei bylą išnagrinėjo pažeisdama administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją, apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį nepakeistą ir G. B. apeliacinį skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.