- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- AN2-492-898/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00211-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2018 m. birželio 2 d. nutarimas, administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį M. M. atžvilgiu nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. birželio 2 d. nutarimu M. M. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad Elektrėnų savivaldybėje, Krašto keliai Vievis-Aukštadvaris 8 km, 2018 m. balandžio 2 d., 20.01 val. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai šios teisės nėra įgijęs. Jam paskirta 375 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Tarkų rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutartimi Institucijos 2018 m. birželio 2 d. nutarimas buvo panaikintas, administracinio nusižengimo teisena M. M. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo negalima daryti vienareikšmės neabejotinos išvados, jog M. M. vairavo automobilį; vaizdo įraše nėra užfiksuota, jog automobilis judėtų; iš šio įrašo tik galima matyti, kad pareiškėjas įsodinęs vaiką į automobilį, įlipo į vairuotojo vietą, tačiau, tai neįrodo, kad jis automobilį vairavo. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo tirta aplinkybė, jog automobilį vairavo trečias asmuo; bylą tyręs pareigūnas kaip liudytojo neapklausė automobilio savininko K. M.. Be to, byloje buvo ginčijama ir įvykio vieta bei laikas. Nors institucijos atstovė teigė, jog administracinio nusižengimo padarymo laiką pagrindžia į bylą pateiktas SMS susirašinėjimas tarp M. M. ir liudytojos S. R., teismas vertino, jog pateiktas susirašinėjimo išrašas negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas byloje, kadangi jis neatitinka įrodymams įstatymu keliamų leistinumo kriterijų. Teismas taip pat vertino teismo sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir nurodė, jog pagal nustatytą tvarką S. R. su sūnumi turėjo bendrauti balandžio 1 d. nuo 12.00 val. iki 20.00 val. Byloje nesant įvykio vietos apžiūros protokolo nėra aišku, kaip bylą tyręs pareigūnas nustatė tikslią įvykio vietą. Įvertinęs nurodytus duomenis teismas padarė išvadą, jog byloje yra pagrįstų abejonių dėl M. M. inkriminuojamo nusižengimo padarymo. Įrodymų, patvirtinančių liudytojų žodžius, byloje nėra. Liudytojų parodymai byloje įvertinti kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymai, nes tarp šalių vyksta teisminiai ginčiai dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Tarkų rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2018 m. birželio 20 d. nutarimą.
3.1. Skunde pažymi, jog M. M. nusižengimą patvirtina liudytojų S. R. ir J. J. parodymai, duoti tiek Institucijoje, tiek teisme, taip pat pateiktas vaizdo įrašas, kuris papildo liudytojų parodymus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis, iš kurio filmuojama, stovi; įrašo 2 sekundę matyti automobilio, iš kurio filmuojama, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, ties kuriuo nėra jokio automobilio, o vėliau buvo matyti stovintis M. M. tėvo automobilis. Tą pačią įrašo sekundę matyti, kad iš dešinėje pusėje esančio keliuko (vedančio nuo M., kur gyvena M. M. tėvai, pridedama nuotrauka Nr. 1) atvažiuoja automobilis. Po to liudytoja filmuoja vaiką, sėdintį ant galinės sėdynės, jį kalbina. Įrašo 5 sekundę girdisi durelių trinktelėjimas ir 8 sekundę matyti, kad pro liudytojų automobilio galą eina S. R. (šviečia jos geltonas drabužis). Įrašo 10 sekundę S. R. sako „jis be teisių važinėja filmuok“ ir atidarinėja galines dešinės pusės duris, kur sėdi vaikas, atsega diržus. Įrašo 15 sekundę (pridedama nuotrauka Nr. 2) matyti, kad keliuke (vedančio nuo M.) nėra važiuojančio automobilio, kuris įrašo 2 sekundę buvo ten matyti. Įrašo 16 sekundę matyti, kad ties liudytojų automobilio priekine dešinės pusės dalimi, ties galiniu vaizdo veidrodėliu stovi M. M. tėvo automobilis su degančiais galiniais žibintais. Įrašo 18 sekundę matyti, kad M. M. išlipa iš savo tėvo automobilio vairuotojo vietos. Nuo įrašo 2 sekundės, kai keliuke matyti važiuojantis automobilis, iki 16 sekundės, kai M. M. tėvo automobilis stovi ties liudytojų automobiliu, praeina 14 sekundžių, taigi logiška, jog būtent K. M. automobilis atvažiavo. Neaišku, kodėl neva pirmas atvažiavęs M. M. išlipo iš automobilio tik po to, kai iš automobilio išlipo S. R.. S. R. kelis kartus klausė, kodėl M. M. važinėja be teisių, į ką jis atsako, kad teises turi ir jau seniai. Apie tai, kad automobiliu neva nevažiavo ir neva jį atvežė tėvas, M. M. neužsimena, nes žino, kad jis pats vairavo automobilį ir liudytojos tai matė. Vėliau įraše matyti, kaip M. M. ragina liudytojas važiuoti bei sako „gerai, sėskitės ir traukitės nuo kelio“ ir vėl sėda į vairuotojo vietą, kas rodo, kad ruošėsi pats apsisukti ir važiuoti atgal. Liudytojų parodymai ir pateiktas vaizdo įrašas įrodo, kad M. M. pats vairavo automobilį.
3.2. Institucijos atstovė taip pat nurodė, jog M. M. atstovė tiek pateiktose įrašo nuotraukose, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog filmuojama kairė pusė. Taip buvo klaidinamas teismas, jog 2 sekundę matomos atvažiuojančio automobilio šviesos yra iš kairės pusės, o ne iš tos pusės, kur stovėjo automobilis. Tai visiškai neatitinka tikrovės, kadangi peržiūrint vaizdo įrašą, ypač sulėtintai, tiksliai matyti, jog filmuojama tik dešinė pusė, t. y. iš keliuko link M. pusės.
3.3. M. M. teiginiai, neva jį atvežė tėvas ir kad jo įvykio vietoje nebuvo, nes jis neva nuėjo į mišką pažiūrėti, ar nėra kertami jo medžiai, yra nelogiški. Visų pirma, iki miško reikia nueiti, kad jį apeiti ir apžiūrėti reikia dar daugiau laiko, įvykio dieną buvo Velykos, vakaras. Iš viso neaišku, ar liudytojas K. M. turi miško ir kur jis, teismui jokių tai patvirtinančių dokumentų jis nepateikė. K. M. davė subjektyvius, melagingus parodymus teismui, siekdamas padėti sūnui išvengti atsakomybės.
3.4. Dėl teismo sprendimo ir jame numatytos bendravimo tvarkos skunde pažymima, jog teismo sprendimas nėra absoliutus ir nedraudžia tėvams tartis bendrauti su vaiku ir kitu laiku, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Tai įrodo elektroniniu laišku pareigūnei atsiųstos susirašinėjimo su M. M. nuotraukos, kuriose matyti, kad M. M. pats prašo paimti vaiką nuo kovo 30 d. (penktadienio) 6 val. iki balandžio 2 d. (pirmadienio) 8 val. Teismas tai be pagrindo įvertino kaip netinkamą įrodymą, nors jį galėjo patikrinti liudytojos S. R. apklausos teisme metu. M. M. telefono numeris ir numeris, nurodytas pateiktose nuotraukose, asmens įvardinto kaip „M.“, sutampa (tai sprendžiama iš jo paties anksčiau policijai rašytų pareiškimų). Pažiūrėjus byloje esančio vaizdo įrašo ypatybes, iškrenta lentelė, kurioje rodomi duomenys apie failą, jog jo sukūrimo data ir laikas yra 2018 m. balandžio 2 d., pirmadienis, 20:01:14.
3.5. Dėl įvykio vietos skunde nurodoma, jog vietos nustatymo aplinkybės buvo paaiškintos teisme. Įvykio vieta buvo nustatyta remiantis S. R. parodymais, jos 2018 m. balandžio 24 d. pranešime nurodytais duomenimis (šalutinis kelias link M. kaimo), Institucijoje parodymų davimo metu sutikslinant vietą žemėlapyje ir pagal tai nuvykus į vietą nustatytas kelio kilometras.
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Institucijos 2018 m. birželio 30 d. nutarimu M. M. buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisių, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje. Teismas, panaikindamas šį nutarimą, padarė išvadą, jog šiuo atveju nėra neabejotinų M. M. kaltės įrodymų. Teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo šias aplinkybes: jog pateiktame vaizdo įraše nematyti, kad automobilis judėtų; bylą tyrę pareigūnai neapklausė automobilio savininko, kuris galimai vairavo automobilį; byloje anot teismo neaiški nusižengimo padarymo vieta (nėra įvykio vietos apžiūros protokolo) bei laikas (pagal 2017 m. liepos 12 d. sprendimą civilinėje byloje nurodytą dieną S. R. su vaiku bendrauti negalėjo); teismas taip pat pažymėjo, jog liudytojų S. R. ir J. J. parodymai yra suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymai, nes tarp šalių vyksta teisminiai ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos.
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas šiuo atveju nepakankamai atidžiai vertino byloje esantį vaizdo įrašą bei jame užfiksuotas aplinkybes. Visų pirma, vaizdo įrašo pradžioje, pirmąją vaizdo įrašo sekundę, nors ir ne visiškai aiškiai, tačiau vis dėlto yra matomos atvažiuojančio automobilio šviesos (tuo momentu, kuomet vaizdo įrašą darantis asmuo nukreipia telefoną nuo savo kojų, pro dešinę pusę į gale kėdutėje sėdintį vaiką). Antra, nuo vaizdo įrašo pradžios iki dvyliktos vaizdo įrašo sekundės fone girdėti važiuojančio automobilio garsas bei automobilio užgesinimas. Dešimtąją vaizdo įrašo sekundę girdėti, kaip S. R. sako „be teisių važinėja“, t. y. tuo momentu, kai automobilis priartėja prie S. R. pastatyto automobilio, S. R. pažymi, jog M. M. važinėja be teisių (nors pats automobilio priartėjimas vaizdo įraše ir nėra matomas, natūralu, kad automobiliui privažiavus arčiau ir S. R. pamačius, kad jį vairuoja M. M., kuris teisės vairuoti neturi, S. R. reakcija yra būtent tokia). Šešioliktą vaizdo įrašo sekundę matyti, kaip M. M. išlipa iš vairuotojo vietos, be to, sustojusiame automobilyje dega raudonos šviesos galiniai žibintai. Vaizdo įrašo pirmosios minutės keturioliktą sekundę matyti, jog automobilyje dega ir priekiniai žibintai. Galiausiai, kelis kartus paklaustas, kodėl važinėja be teisių, M. M. nurodo teises turintis (vaizdo įrašas nuo 1 min. 20 sek. iki 1 min. 25 sek. bei nuo 2 min. 10 sek. iki 2 min. 15 sek.). Nurodytos aplinkybės, užfiksuotos vaizdo įraše (atvažiuojančio automobilio šviesos, važiuojančio automobilio garsas fone, degantys tiek galiniai, tiek priekiniai automobilio žibintai), patvirtina liudytojų S. R. ir J. J. Institucijoje bei apylinkės teisme nurodytas aplinkybes, jog į vietą, kurioje M. M. turėjo būti perduotas vaikas, pirmosios atvyko liudytojos ir laukė M. M., kuomet jis, pats vairuodamas tėvo automobilį, atvažiavo pasiimti sūnaus. S. R. bylos nagrinėjimo metu nurodyta aplinkybė, jog automobilį vairavo būtent M. M., atitinka vaizdo įraše jos išsakytus žodžius, kad M. M. „be teisių važinėja“. Be to, pats M. M., kaip matyti iš vaizdo įrašo, neneigė vairavęs, priešingai, nurodė jau seniai turintis vairuotojo teises. Nors pirmosios instancijos teismas liudytojų S. R. ir J. J. parodymus laikė nepatikimais dėl konfliktinės situacijos tarp S. R. ir M. M., šiuo atveju liudytojų parodymus patvirtina aukščiau aptartas vaizdo įrašas bei jame užfiksuoti duomenys, todėl teismas turėjo šiais parodymais vadovautis.
8. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat akcentavo, jog bylą tyrę pareigūnai neapklausė automobilio savininko, kuris galimai vairavo automobilį. K. M. buvo apklaustas apylinkės teisme, tačiau jis negalėjo patvirtinti aplinkybės, jog nurodytą dieną, t. y. 2018 m. balandžio 2 d., būtent jis, o ne jo sūnus M. M. vairavo automobilį (2018 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 31 min. iki 32 min. bei nuo 37 min. 3 sek. iki 38 min. 52 sek.). Priešingai, K. M. teigė, jog 2018 m. balandžio 2 d. M. M. negalėjo važiuoti pasiimti sūnaus, kadangi šią dieną vaikas jai, t. y. S. R., nepriklausė (minėto posėdžio garso įrašas nuo 38 min. 0 sek. iki 38 min. 15 sek.). Nors K. M. bendrai ir nurodė, jog pasiimti vaiko visuomet važiuodavo su sūnumi M. M., konkrečių vaiko pasiėmimo aplinkybių 2018 m. balandžio 2 d. jis nurodyti negalėjo, teigė, jog liudytoja S. R. tą dieną su vaiku net nebuvo, kas rodo, jog K. M. galimai net nežinojo apie vaiko grąžinimą 2018 m. balandžio 2 d. Nors teismas skundžiamoje nutartyje ir akcentavo aplinkybę, jog Institucijoje nebuvo apklaustas automobilio savininkas K. M., neva kaip galimai vairavęs automobilį įvykio metu, K. M. apylinkės teisme nepatvirtino vairavęs automobilį 2018 m. balandžio 2 d., taigi jo parodymai neturi reikšmės M. M. veiksmų kvalifikavimui.
9. Apylinkės teismui šiuo atveju taip pat kilo abejonių dėl nusižengimo padarymo vietos ir laiko. Kaip matyti, aptardamas nusižengimo padarymo laiką, teismas vadovavosi išimtinai sprendimu civilinėje byloje, pažymėjo, jog Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje patvirtinęs S. R. bendravimo tvarką su sūnumi nustatė, jog motina su vaiku poriniais metais bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, taigi pagal nustatytą tvarką S. R. su vaiku turėjo bendrauti 2018 m. balandžio 1 d. Kaip teisingai pažymėta Institucijos skunde, teismo sprendimas nėra absoliutus ir nedraudžia tėvams tartis bendrauti su vaiku ir kitu laiku, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Nagrinėjamu atveju S. R. Institucijai pateikė išrašą iš susirašinėjimo su M. M. (savo telefono ekrano kopijas), iš kurio matyti, jog vaiką ji prižiūrėjo nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 2 d. (b. l. 47, 48), t. y. vaikas tėvui buvo atiduotas 2018 m. balandžio 2 d., būtent tokia ir yra nurodyta nusižengimo padarymo diena Institucijos nutarime. Aplinkybę, jog nusižengimas buvo padarytas 2018 m. balandžio 2 d., taip pat patvirtina vaizdo įrašo sukūrimo data, kuri yra būtent 2018 m. balandžio 2 d. (b. l. 49). Nors teismas nutartyje pažymėjo, jog pateiktas susirašinėjimo išrašas (telefono ekrano kopijos) negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas byloje, kadangi jis neatitinka įrodymams įstatymu keliamų kriterijų, aiškesnių argumentų, kodėl nurodytas susirašinėjimas nėra tinkamas įrodymas, teismas visgi nenurodė.
10. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 str. 1 d.). ANK 569 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas duomenų nustatymo priemonių sąrašas nėra baigtinis. Šiuo atveju teismui buvo pateiktas susirašinėjimo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu išrašas (telefono ekrano kopijos). Kaip nurodyta Institucijos apeliaciniame skunde, M. M. telefono numeris ir numeris, nurodytas pateiktose nuotraukose, asmens įvardinto kaip „M.“, sutampa (tai sprendžiama iš jo paties anksčiau policijai rašytų pareiškimų). Aplinkybė, jog liudytoja S. R. šiuo atveju pateikė susirašinėjimo išrašus (savo telefono ekrano kopijas) ir šių žinučių turinys nebuvo patikrintas antstolio ar bylą tyrusių pareigūnų, nereiškia, jog tokiais duomenimis negalima vadovautis ir pripažinti jų įrodymais. Visų pirma, M. M. proceso metu neneigė, jog telefono ekrano kopijose nurodytas telefono numeris yra būtent jo, antra, aplinkybę, jog nusižengimas buvo padarytas 2018 m. balandžio 2 d., šiuo atveju patvirtina ne tik minėtos ekrano kopijos bei jose užfiksuotas susirašinėjimas, bet ir aukščiau minėto vaizdo įrašo sukūrimo data, kuri taip pat yra 2018 m. balandžio 2 d. Taigi, priešingai nei teigiama skundžiamoje teismo nutartyje, nusižengimo padarymo laikas šiuo atveju yra aiškus, t. y. būtent 2018 m. balandžio 2 d., kaip ir nurodyta Institucijos 2018 m. birželio 20 d. nutarime.
11. Galiausiai, teismui kilo abejonių dėl nusižengimo padarymo vietos, kadangi byloje nėra įvykio vietos apžiūros protokolo. Institucijos 2018 m. birželio 20 d. nutarime nurodyta, jog nusižengimas buvo padarytas kelyje Vievis-Aukštadvaris, jo 8 kilometre. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme Institucijos atstovė paaiškino, jog prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo nuvykta į įvykio vietą pagal liudytojų parodymus ir nustatyta vieta, kuri įrašyta administracinio nusižengimo protokole (2018 m. spalio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 15 min. 44 sek. iki 15 min. 58 sek.). Aplinkybė, jog nuvykus į įvykio vietą nebuvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nereiškia, jog nusižengimo padarymo vieta buvo nustatyta netiksliai. Institucijai teiktame paaiškinime S. R. nurodė, jog įvykis įvyko Elektrėnų savivaldybėje, Pastrėvio seniūnijoje, kelyje Vievis-Aukštadvaris, tikslaus kilometro nežino (b. l. 15). Kaip matyti iš pateikto vaizdo įrašo, S. R. vairuojamas automobilis šiuo atveju stovėjo pagrindiniame kelyje, t. y. kelyje Vievis-Aukštadvaris, tuo tarpu M. M. atvyko šalutiniu keliuku, kuriame ir sustojo, netoli pagrindinio kelio. Aplinkybė, jog Institucijos 2018 m. birželio 20 d. nutarime yra nurodytas konkretus pagrindinio kelio kilometras, o ne šalutinis kelias, teismo vertinimu yra pakankamai tiksli ir aiškiai apibūdina nusižengimo padarymo vietą.
12. Aukščiau aptarti argumentai patvirtina, jog teismas, panaikindamas Institucijos 2018 m. birželio 20 d. nutarimą, padarė neteisingą išvadą, neva byloje nėra surinkta pakankamai M. M. kaltės įrodymų. Nors santykiai tarp M. M. ir liudytojos S. R. iš tiesų yra konfliktiški, šioje byloje buvo pateiktas objektyvus M. M. kaltės įrodymas – vaizdo įrašas, kuriame kaip minėta nors ir neryškiai, vis dėlto yra užfiksuotas automobilio judėjimas, taip pat girdėti automobilio važiavimo garsas, jo užgesinimas, aplinkybę, jog automobilis ką tik važiavo, taip pat patvirtina ir vaizdo įraše matomi degantys priekiniai bei galiniai automobilio žibintai. Apylinkės teisme M. M. atstovė kėlė versiją, neva iš S. R. automobilio buvo filmuojama kairė, ne dešinė pusė, tačiau su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. S. R. automobilis šiuo atveju stovėjo pagrindiniame kelyje prieš posūkį į šalutinį kelią, dešinėje šio automobilio pusėje buvo šalutinis kelias, kuriuo ir atvyko M. M., liudytoja J. J., pakėlusi telefoną nuo kelių ir sukdama jį į galą link kėdutėje sėdinčio vaiko, telefoną (taigi ir filmavimo kamerą) suko būtent pro dešinę pusę, taigi vaizdo įraše užfiksuotos šviesos yra būtent M. M. vairuoto automobilio, atvažiuojančio dešinėje pusėje esančiu šalutiniu keliu. Pažymėtina, jog liudytojų S. R. ir J. J. proceso metu nurodytos aplinkybės visiškai atitinka vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes. Tuo tarpu M. M. nurodytos aplinkybės, neva automobilį vairavo jo tėvas K. M., apylinkės teisme negalėjo patvirtinti ir pats K. M. - jis nurodė, jog nusižengimo padarymo dieną, kuri kaip minėta aukščiau šiuo atveju nustatyta tinkamai, S. R. netgi negalėjo atvežti vaiko M. M..
13. M. M. Institucijos 2018 m. birželio 20 d. nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas pagrįstai, teismas, panaikindamas Institucijos nutarimą, tiesiog pritarė M. M. atstovės skundo argumentams, tinkamai neįvertindamas kitų byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių M. M. kaltę dėl padaryto nusižengimo. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutartis naikinama, dėl M. M. atstovės skundo priimamas naujas sprendimas – Institucijos 2018 m. birželio 20 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2018 m. birželio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.