Kauno apygardos teismo nuosprendis

2020-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-397/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-24
Bylos Nr.
1A-249-397/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44790-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. B., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros, E. A.
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Vida Kabečienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-397/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44790-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei D. V.,nuteistajam A. B. ir jo gynėjai advokatei Vidai Kabečienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės D. V. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas:

pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, kaltinamajam A. B. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, kaltinamajam A. B. paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme, ir skirta galutinė – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nustatyta paskirtą bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 23 d.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas praleistas laikinai jį sulaikius (nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 22.45 val. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. 14.07 val., t. y. 2 laisvės atėmimo dienas) ir suėmimo laikas, skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 23 d.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam A. B. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Patenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys visiškai. Priteista iš E. A. ir A. B. solidariai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 1 537,06 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas E. A., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepateikta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Aibė“, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. A., įžūliu elgesiu, pažeisdamas visuomenės tvarką, t. y. nepaisydamas visuotinai priimtų nusistovėjusių normų, bei rimtį, t. y. sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę, pašalinių asmenų akivaizdoje, tarpusavio konflikto metu, tyčia, po to kai E. A. kumščiu sudavė A. K. į galvą, dėl ko jis pargriuvo ant žemės, pribėgęs, spyrė gulinčiam A. K. į kairį šoną, tuo bendrais veiksmais su E. A. A. K. padarė kairės pusės 12 šonkaulio lūžimą, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. A., V. K. bandant apginti savo brolį A. K., susikibus su E. A. ir jiems nugriuvus ant žemės, priėjęs jis (A. B.) spyrė V. K. į veidą, po ko E. A. spyrė V. K. į veidą, tuo bendrais veiksmais su E. A. padarė V. K. dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje ir ties 45 dantimi, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, jog kaltinamieji E. A. ir A. B. viešoje vietoje tyčiniais veiksmais, t. y. suduodami smūgius rankomis ir kojomis, nukentėjusiesiems A. K. ir V. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą, todėl kaltinamųjų E. A. ir A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašo, panaikinti 2019 m. gruodžio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžio dalį, kuria A. B. pripažintas katu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nutraukti bylą jo atžvilgiu, nesant A. B. veikoje nusikaltimų sudėties požymių.

4. Skunde nurodė, jog su skundžiamu teismo nuosprendžiu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas. Teismas netinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, nuosprendyje padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistojo teigimu, pateiktas kaltinimas nuo pat pradžių buvo jam neaiškus ir nesuprantamas, nedetalizuotas jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme, todėl gintis nuo tokio kaltinimo buvo sunku. Nustatant A. B. kaltę buvo pasiremta ne teismo posėdžio metu duotais nukentėjusiųjų ir kito kaltinamojo parodymais, o ikiteisminio tyrimo metu atliktomis apklausomis, kurios prieštarauja visai bylos medžiagai.

5. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinamasis E. A. yra nurodęs, kad A. B. neva spyrė A. K., tačiau teisme šių parodymų jis nepatvirtino ir teigė, kad nematė šių aplinkybių. Nors nukentėjusieji teisme ir nepatvirtino, kad matė, jog A. B. sudavė kam nors, tačiau teismas rėmėsi vėl gi ikiteisminio tyrimo metu jų duotais parodymais. Nors teismas ir nurodė, jog neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojos R. Š. parodymais, tačiau nevertino to, kad tiek nukentėjusieji, tiek liudytoja R. Š. kuri yra nukentėjusiojo A. K. sugyventinė, turi suinteresuotumą bylos baigtimi. R. Š. netgi parodė, kad būtent A. B. spyrė į šonkaulį, kuris lūžo. Nuteistojo manymu, šių aplinkybių buvimas ir jų tinkamas vertinimas neįrodo A. B. prisidėjimo prie nusikalstamos veikos padarymo.

6. Skunde taip pat pažymima, jog byloje aiškiai nustatyta, kad konfliktą pradėjo E. A., kuris ir konfliktavo bei mušėsi su nukentėjusiaisiais. A. B. tik bandė skirti asmenis, pats objektyviai negalėjo dalyvauti muštynėse dėl silpnos sveikatos, nes neseniai buvo peiliu sužalotas į krutinę, jam buvo atliktos dvi sudėtingos operacijos, jautė skausmus. Nuteistojo nuomone, akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirtos visos versijos, o būtent, kad nukentėjusiems besiritinėjant ant žemės, kurioje galėjo būti akmenų bei betono gabalų, nukentėjusieji galėjo būti ir ten sužaloti. Teismo medicinos ekspertas negalėjo atmesti ir tokio sveikatos sutrikdymo būdo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Skundo autoriaus manymu, teismas tinkamai įvertinęs jo nurodytas aplinkybes, gali padaryti išvadą, kad A. B. nepadarė tokių veikų, kurios jam inkriminuotos, todėl jo atžvilgiu byla turi būti nutraukta, t.y. turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Šalies argumentai

8. Prokurorė apeliaciniame skunde prašė, Marijampolės rajono apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį pakeisti: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, Marijampolės rajono apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu kaltinamajam A. B. paskirtą 1 metų 2 mėnesių bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, prieš tai pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taisykles pakeitus arešto bausmę į laisvės atėmimo bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y., nuo 2019 m. gruodžio 23 d. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

9. Skunde pažymėjo, jog BK 63-65 straipsniai reglamentuoja bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, subendrinimo tvarką, bausmių subendrinimo ypatumus, kai nauja nusikalstama veika padaroma neatlikus bausmės, nustato bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 23 d. senato nutarime Nr.53„Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ teismams yra išaiškinęs, jog netinkamas Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų pritaikymas yra ir tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma, esant pagrindui ją taikyti.

10. Prokurorės teigimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. B. bendrinant paskirtąsias bausmes padarytas BK 63 straipsnio nuostatų pažeidimas lėmė, kad jam galutinė subendrinta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė paskirta neteisingai. Pirmos instancijos teismas, nuosprendžiu paskyręs A. B. subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, netinkamai šią bausmę subendrino su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme. Teismas, subendrindamas bausmes, vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalimi, ir kaltinamajam A. B. paskyrė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri analogiška teismo nuosprendžiu paskirtai bausmei prieš galutinį subendrinimą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Skunde nurodoma, jog BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas privalo ją subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu A. B. pripažino kaltu ir skyrė subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė 2018 m. rugsėjo 15 dieną. Šios veikos padarytos, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Prokurorės pastebėjimu, ankstesniu Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. buvo paskirta 30 parų arešto bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarytą 2019 m. kovo 17 dieną. 2019 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus Kauno tardymo izoliatorius raštu Nr. 11-6727 informavo, kad A. B. įsiteisėjęs 2019 m. spalio 16 d. baudžiamasis įsakymas gautas vykdymui, tačiau šiuo metu nebus vykdomas, kadangi A. B. yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas byloje Nr. 1-468- 714-2019. Todėl, 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 parų arešto bausmės A. B. nėra atlikęs. Teismas nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių subendrinimui teisingai parinko BK 63 straipsnio nuostatas, tačiau neteisingai jas pritaikė bei netaikė BK 65 straipsnio nuostatų. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas nuosprendžiu paskirtą vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrindamas su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, Marijampolės apylinkės teismas suklydo, nenurodydamas, pagal kurios BK 63 straipsnio 2-5 dalies taisykles bausmes subendrina.

12. Prokurorės įsitikinimu, teismas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad A. B. daug kartų teistas ir turintis neišnykusį teistumą, charakterizuojamas neigiamai, nustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir nenustatyta lengvinančių aplinkybių, nusikalstamos veikos padarytos prieš tą patį nukentėjusįjį, neturėjo pagrindo bei motyvo parinkti ir dalinio bausmių sudėjimo būdo. Teismas turėjo taikyti BK 63 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmių visiško sudėjimo būdą ir, bausmes subendrinęs, prieš tai pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taisykles arešto bausmę pakeitęs į laisvės atėmimo bausmę, paskirti galutinę bausmę - vienerių metų dviejų mėnesių 30 dienų laisvės atėmimą, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Prokurorės teigimu, esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Tuo pačiu ištaisytinos nuosprendyje padarytos klaidos, kurios vertintinos kaip rašymo apsirikimai ir kiti netikslumai, t. y., vietoje nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodyto B. A. vardo turi būti nurodomas A., vietoje nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodyto 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio turi būti nurodyta 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmo teismo baudžiamasis įsakymas, taip pat iš nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodytų teiginių „teismas įpareigoja paskirtą bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė“, „paskirtą bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose“, pašalintinas konkrečių pataisos namų - Marijampolės - parinkimas.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimų į nuteistojo A. B. ir prokurorės apeliacinius skundus nepateikta.

14. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė, nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

15. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas. Prokurorės skundas tenkintinas iš dalies.

16. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo.

17. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje padarymo aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl A. B. kaltės padarius jam minėtus nusikaltimus. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant A. B. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

18. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nuteistasis nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia išteisinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistojo A. B. nurodoma versija, jog konfliktą pradėjo E. A., kuris ir konfliktavo bei mušėsi su nukentėjusiaisiais, o jis tik bandė skirti besimušančius asmenis, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nors baudžiamojon atsakomybėn patrauktas A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai neigė prieš ką nors smurtavęs, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

19. BK 284 straipsnyje yra apibrėžta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pagal BK 284 straipsnį veikos kvalifikuojamos tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011). Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia). Pagal nusikalstamų veikų kvalifikavimo patirtį, kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015).

20. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas A. B. kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais nukentėjusiųjų A. K., V. K., liudytojos R. Š. parodymais, specialisto A. J. parodymais, kurie kartu su 2018 m. rugsėjo 15 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pateikta kopija, iš kurios nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. 23.24 val. A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,70 promilių girtumas (1 t., b. l. 9), 2018 m. lapkričio 2 d./lapkričio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G394/2018(10) (1 t., b. l. 14), 2018 m. lapkričio 2 d./lapkričio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G395/2018(10) (1 t., b. l.17), 2018 m. rugsėjo 17 d. akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo V. K. ir A. B. (1 t., b. l. 96, 97), 2018 m. rugsėjo 17 d. akistatos protokolu tarp liudytojos R. Š. ir A. B. (1 t., b. l. 100, 101), 2018 m. rugsėjo 17 d. akistatos protokolu tarp liudytojos A. M. ir A. B. (1 t., b. l. 104,105), tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.

20.1. Kaip nustatyta nukentėjusiuoju apklausto V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, jis nurodė, jog įvykio dieną kilus konfliktui, E. A. sudavė jo broliui A. K. į galvą, po ko jie pargriuvo ant žemės. Tada jis pradėjo muštis su E. A., jie pargriuvo, jis buvo jam ant viršaus. Jis matė kaip atbėga A. B., pamatė koją ir nuvirto. Kai atsipeikėjo, jis sėdėjo ant žolės. Jis matė kaip E. A. rinkos telefono detales, kitus daiktus. Tada E. A. spyrė jam į galvą. Po šio spyrio jis vėl kurį laiką nieko neatsiminė. Nukentėjusysis patvirtino, kad pirmasis jam į galvą spyrė A. B., o po to E. A.. Jam buvo nustatyti du žandikaulio lūžiai, smūgiai buvo stiprūs, po jų jis nieko neatsimena, buvo praradęs sąmonę (t. 3 b. l. 7). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiuoju A. K. parodė, kad jis gerai neprisimena visų aplinkybių, todėl paprašė pagarsinti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b. l. 7). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka, buvo pagarsinti A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos A. K. patvirtino ir prašė jais vadovautis. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 19 val. 15 min. jam būnant su broliu V. K. ir jo sugyventine A. M., bei savo sugyventine R. Š., prie parduotuvės, prie jų kompanijos priėjo A. B. ir E. A., kurie atrodė stipriai išgėrę. E. A. pradėjo kabinėtis prie R. Š., tada jis pasakė, kad šis nesikabinėtų prie jo draugės ir tuomet E. A. kumščiu jam trenkė į kairės pusės smilkinio zoną, po ko jis nukrito ant žemės, jie susikibo. Tada jo brolis V. K. gindamas jį trenkė E. A., į kurią vietą jis nematė. Vyko muštynės. A. B. pribėgęs prie jo gulinčio vieną kartą spyrė koja į kairės pusės šonkaulių sritį, taip pat spardė į krūtinės ląstą. Jo sugyventinė R. Š. bandė jį ištempti iš muštynių, jis atsistojo, susirinko daiktus ir išėjo su sugyventine į namus (1 t., b. l. 50,51). Tai, kad A. B. nukentėjusiųjų A. K. ir V. K. atžvilgiu naudojo smurtą patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta R. Š., kuri parodė, kad kai E. A. sudavė A. K. į veidą, po ko jis pargriuvo, tada V. K. susikibo su E. A.. A. K. susikibo taip pat. Ji nutempė A. B. ir A. K. nuo V. K. ir E. A.. Tada jie mušėsi atskirai. Ji matė kaip A. B. spyrė A. K. į šonkaulius. Ji imitavo neva skambina į policiją. E. A. susirinko savo daiktus ir V. K. su batu stipriai sudavė į veidą. Jam pradėjo bėgti kraujas. Ji matė kaip E. A. su koja sudavė du smūgius į galvą V. K.. A. B. spyrė gulinčiam A. K. į šoną (t. 3 b. l. 8). Pirmosios instancijos teismas vertindamas nukentėjusiųjų ir liudytojos R. Š. parodymus, kuriuose užfiksuota, jog nuteistasis A. B. sudavė smūgius nukentėjusiesiems, neturėjo pagrindo jais netikėti, kadangi jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi bei atitiko byloje nustatytoms aplinkybėms, tokio pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Tai, kad liudytoja R. Š. buvusi nukentėjusiojo A. K. sugyventinė, taip pat nesudaro pagrindo, jos parodymus vertinti kritiškai, kadangi, R. Š. nurodytos įvykio aplinkybės atitiko nukentėjusiųjų nurodytoms aplinkybėms, jos parodymus patvirtino ir kita bylos medžiaga, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtos liudytojos parodymais tiek, kiek jos parodymus patvirtino kita bylos medžiaga. Priešingai nei teigiama apeliaciname A. B. skunde, jog nukentėjusieji teisme nepatvirtino, kad matė, jog A. B. sudavė kam nors, apklaustas pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis V. K. patvirtino, kad pirmasis jam į galvą spyrė A. B., o po to E. A.. Nukentėjusysis A. K. teismo posedžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, jog A. B. pribėgęs prie jo gulinčio vieną kartą spyrė koja į kairės pusės šonkaulių sritį, taip pat spardė į krūtinės ląstą, todėl teismas visiškai pagrįstai juos vertino ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

20.2. Tai, kad nukentėjusiesiems V. K. ir A. K. buvo padaryti sužalojimai neabejotinai patvirtina ir 2018 m. lapkričio 2 d./lapkričio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G394/2018(10), iš kurios nustatyta, kad V. K. nustatyta dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas kairio kampo srityje ir ties 45 dantimi. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pavyzdžiui, ranka, koja ir panašiai. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno smūgio pasekoje. V. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku (1 t., b. l. 14). Taip pat ir 2018 m. lapkričio 2 d./lapkričio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G395/2018(10), iš kurios nustatyta, kad A. K. nustatyta kairės pusės 12 šonkaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pavyzdžiui, batu apauta koja, aplinkos daiktu ir panašiai. A. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės 12 šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasekoje. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku (1 t., b. l.17). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas A. J. patvirtino savo duotą išvadą ir parodė, jog A. K. tyrimas buvo atliktas lapkričio 2 d. Dokumentuose nurodyta, kad įvykis buvo rugsėjo 15 d. Iš medicininių dokumentų matyti, kad A. K. pasireiškė lokalus skausmas, buvo atlikta rentgenograma, nustatytas dvylikto šonkaulio galo lūžimas. Toks sužalojimas, nesant aprašymų apie išorinius sužalojimus, yra būdingas smūgio sudavimui. Šiuo atveju, A. K. yra nustatytas sužalojimas. Grumtynių metu paprastai būna daugiau sužalojimų (t. 3 b. l. 18).

20.3. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas pačio nuteistojo A. B. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, jog A. K. ir V. K. užpuolė ir pradėjo mušti E. A., o jis tik bandė išskirti besigrumiančius asmenis ir niekam jokių smūgių nesudavė, pagrįstai nurodė, jog juos paneigia kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, t.y. nukentėjusiųjų A. K. ir V. K. parodymai, liudytojos R. Š. parodymai, kuriuose užfiksuota, jog nuteistasis A. B. sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiesiems A. K. ir V. K.. Taip pat atkreipė dėmesį, jog nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A. ir nurodė, kad jis nematė kaip A. B. spyrė A. K., tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis matė kaip A. B. spyrė A. K. į šoną (2 t., b. l. 153, 154). Teismas pagrįstai, tokį E. A. parodymų keitimą teisme, vertintino kaip bandymą sušvelninti A. B. padėtį, siekiant prisiimti atsakomybę tik sau dėl nusikalstamų veikų padarymo.

20.4. Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis negalėjo dalyvauti muštynėse, kadangi yra silpnos sveikatos, nes neseniai buvo peiliu sužalotas į krutinę ir jam buvo atliktos dvi sudėtingos operacijos, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog nuteistasis A. B. sudavė smūgius nukentėjusiesiems, todėl aukštesniojo teismo vertintinos kaip deklaratyvios.

20.5. Nors apeliaciniame nuteistojo skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nuosprendyje padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas A. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai (tiek tiesioginį, tiek netiesioginį), tačiau vertino jų visumą, ir pripažino, jog šių duomenų pakanka A. B. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visetas patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 19.15 val., viešoje vietoje, A. B. ir E. A. bendrais veiksmais, t. y. suduodami smūgius rankomis ir kojomis, A. K. padarė kairės pusės 12 šonkaulio lūžimą, V. K. padarė dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje ir ties 45 dantimi, t. y. sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl nuteistojo A. B. nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį kvalifikuotos teisingai. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. B. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuotų nusikaltimų požymius, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir A. B. išteisinti, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

22. Prokurorės apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. B. bendrinant paskirtąsias bausmes buvo padarytas BK 63 straipsnio nuostatų pažeidimas, kuris lėmė, kad nuteistajam galutinė subendrinta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė paskirta neteisingai.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta prokurorės apeliaciniame skunde, apylinkės teismas priimdamas apklatinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė bausmių bendrinimo taisyklių nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu paskyręs A. B. subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas netinkamai šią bausmę subendrino su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme.

24. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas privalo ją subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas A. B. pripažindamas kaltu skyrė subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė 2018 m. rugsėjo 15 dieną. Šios veikos padarytos, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Ankstesniu Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. buvo paskirta 30 parų arešto bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarytą 2019 m. kovo 17 dieną, tačiau minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 parų arešto bausmės A. B. nėra atlikęs. Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, teismas skundžiamu nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių subendrinimui tinkamai parinko BK 63 straipsnio nuostatas, tačiau neteisingai jas pritaikė. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas nuosprendžiu paskirtą vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrindamas su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai taikė bausmių apėmimo būdą, kadangi šiuo atveju šis bausmių sudėjimo būdas negalėjo būti taikytas, nes neatitiko nei vienos iš BK 63 straipsnio 5 dalies 1-3 punktuose numatytų sąlygų, todėl šioje dalyje skundžiamas teismo nuosprendis keistinas. Teisėjų kolegija, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti, A. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 30 parų arešto bausmę, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, keičiama laisvės atėmimu, bendrinant BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytu daliniu bausmių sudėjimo būdu.

25. Taip pat, ištaisytinos skundžiamame nuosprendyje padarytos klaidos, kurios vertintinos kaip rašymo apsirikimai ir kiti netikslumai, t. y., vietoje nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodyto B. A. vardo nurodant A., vietoje nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodyto 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio nurodant 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmo teismo baudžiamasis įsakymas. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodytų teiginių „teismas įpareigoja paskirtą bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė“, „paskirtą bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose“, pašalintinas konkrečių pataisos namų - Marijampolės - parinkimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 331 straipsnio 4 dalimi, 308¹ straipsniu,

nusprendžia:

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, kaltinamajam A. B. paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme, ir skirta galutinė – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimą, 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu kaltinamajam A. B. pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį paskirtas, BK 63 straipsnio 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu subendrintas bausmes ir taip paskirtą subendrintą bausmę – vienerius metus ir du mėnesius laisvės atėmimo subendrinti su 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme ir skirti galutinę – 1 metų 2 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Ištaisyti skundžiamame nuosprendyje padarytas klaidas, kurios vertintinos kaip rašymo apsirikimai ir kiti netikslumai, t. y., vietoje nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodyto B. A. vardo nurodant A., vietoje nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodyto 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio nurodant 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmo teismo baudžiamasis įsakymas. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodytų teiginių „teismas įpareigoja paskirtą bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė“, „paskirtą bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose“, pašalinti konkrečių pataisos namų - Marijampolės – parinkimas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas