Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2016-01-07 · Civilinė byla Nr. e2A-15-538/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-07
Bylos Nr.
e2A-15-538/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
M. B.
Atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Kategorijos

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2A-15-538/2016

Teisėjas Vaclovas Jurjonas (Proceso Nr. 2-43-3-00591-2015-5) Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.3.1.18

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 106 dienas uždelstos 5 213,16 eurų sumos sumokėjimo, tai yra 75,70 eurų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2015-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 000 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir nurodė, kad 2014-11-24 įvyko draudiminis įvykis, kurio metu sudegė apdraustas turtas. Atsakovė, pripažinusi įvykį draudžiamuoju, 2014-12-18 atlygino draudėjui padarytą 90 000 Lt žalą iš dalies – išmokėjo 72 000 Lt, 18 000 Lt sumažindama išmoką dėl ieškovo saugumo reikalavimų nesilaikymo. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl likusios neišmokėtos dalies priteisimo ir 2015-04-03 draudikas reikalaujamą sumą iš dalies – 5 213,16 eurų (18 000 Lt), sumokėjo, todėl šios sumos priteisti nereikalauja, o prašo priteisti 75,70 eurų palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, taip pat 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 75,70 eurų sumos.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-07-08 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovo pozicija dėl 5 213,16 eurų skolos priteisimo yra nekonkreti, jis nepalaiko šio reikalavimo, tačiau jo ir neatsisako. Kadangi atsakovė minėtą reikalavimą įvykdė, tenkinti jį pagrindo nėra. Taip pat nurodė, kad ieškovo elgesys neatitinka taisyklių reikalavimų, savo nesutikimą su išmokos dydžiu draudikui jis iš karto pareiškė teismine tvarka, todėl jo prašomi priteisti nuostoliai kilo dėl paties ieškovo veiksmų. Ieškovo prašymą priteisti 1 000 eurų atstovavimo išlaidų atmetė, kadangi šios išlaidos gali būti priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-07-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, t. y. ieškovui M. B. iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 75,70 eurų palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo uždelsimą, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (75,70 eurų) nuo 2015-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; iš ieškovui M. B. grąžintinos 102 eurų žyminio mokesčio už ieškinį sumos 15 eurų įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už apeliacinį skundą, o 87 eurų grąžinti ieškovui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, grindžiamas ne ieškovo pareikštais reikalavimais, o klaidingu jų interpretavimu, darant prielaidas, netinkamai aiškinant ir taikant tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, nepagrįstai apribojant ieškovo teisę kreiptis į teismą, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas – ieškovo ieškinį tenkinant visiškai. Jeigu teismui ieškinio dalykas buvo neaiškus, jis privalėjo įpareigoti ieškovą jį suformuluoti aiškiai. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad „Ieškovo pozicija dėl 5 213,16 eurų skolos priteisimo yra nekonkreti – jis nepalaiko šio reikalavimo, tačiau jo ir neatsisako“ akivaizdžiai parodo, jog teismas supainiojo ieškinio dalyko ar pagrindo keitimo bei ieškinio atsisakymo institutus. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka turi būti nustatyta įstatyme, todėl atsakovo nusistatytose taisyklėse nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka ieškovo teisės kreiptis į teismą nekeičia. Antra, šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškovas yra vartotojas. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnį ieškovas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamas nagrinėti ginčą iš esmės netgi tuo atveju, jeigu įstatymas nustatytų ikiteisminę išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką. Pirmosios instancijos teismas, atsakovo draudimo taisykles ir konkrečiai sprendime nurodomą jų 169 punktą laikydamas neatskiriama šalių draudimo sutarties dalimi, privalėjo jį įvertinti sąžiningumo požiūriu. Teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą papildomai nesiderėjęs su atsakovu ir už tai taikydamas sankciją – nepriteisdamas palūkanų, iš esmės pripažino ieškovo teisės pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą suvaržymo pagrįstumą. Teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovas nevykdė draudimo taisyklių 169 punkto reikalavimų ginčą spręsti derybų būdu, šių reikalavimų vykdymo pareigą nepagrįstai perkėlė vien ieškovui. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad būtų bandęs derėtis po to, kai nusprendė, kad ieškovui atlygins tik 72 000 Lt žalos, ir 2014-12-18 raštu pranešė, jog žalos reguliavimas yra baigtas. Taigi pirmosios instancijos teismo reikalavimas draudimo taisyklių 169 punkte nustatytų pareigų vykdymo vien iš ieškovo, laikytinas nesąžiningu. Teismas nepagrindė savo sprendimo dėl palūkanų jokia materialinės teisės norma, kuri paneigtų įstatyme įtvirtintą ieškovo teisę į palūkanas už atsakovo pripažintos piniginės prievolės įvykdymo uždelsimą, todėl teismo sprendimas neatitinka įstatymo jam keliamų turinio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidų vien tuo pagrindu, kad atmetė ieškinį. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir ieškovo ieškinį tenkinus, jos turi būti priteistos iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė ieškinį ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose. Taisyklių nuostata, įpareigojanti ginčus spręsti derybų būdu, yra taikoma abiem draudimo sutarties šalims. Ieškovas draudimo kompanijai jokių pretenzijų dėl apskaičiuotos draudimo išmokos nereiškė, tik kreipėsi į teismą. Mano, kad ieškovo prašomos bylinėjimosi išlaidos per didelės, o prašymas priteisti palūkanas deklaratyvus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Byloje kilo klausimas, dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2014-11-24 ieškovui priklausančiuose pastatuose kilo gaisras, kurio metu buvo sunaikintas turtas. Atsakovė sureguliavo žalą – 90 000 Lt ir sumažinusi ją 18 000 Lt dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo, 2014-12-18 išmokėjo ieškovui 78 000 Lt. Nesutikdamas su žalos sumažinimu, M. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš draudiko nesumokėtą 5 213,16 eurų (18 000 Lt) sumą. Atsakovė, gavusi ieškinį, 2015-04-03 ieškovo reikalavimą visiškai patenkino, sumokėjo prašomą priteisti sumą. 2015-05-08 ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame nurodė, kad tikslina ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio palūkanas nuo 106 dienas uždelstos 5 213,16 eurų sumos sumokėjimo, tai yra 75,70 eurų, ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2015-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl reikalavimo priteisti 5213,16 eurų draudimo išmokos dalį.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 5213,16 eurų draudimo išmokos dalį motyvuodamas tuo, kad ieškovo pozicija dėl 5 213,16 eurų skolos priteisimo yra nekonkreti, jis nepalaiko šio reikalavimo, tačiau jo ir neatsisako. Su šiais teismo motyvais sutikti nėra pagrindo.

CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą.

Kaip nustatyta, 2015-05-08 ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame nurodė, kad tikslina ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio palūkanas už 106 dienas nuo uždelstos 5 213,16 eurų sumos sumokėjimo, tai yra 75,70 eurų, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 75,70 eurų sumos nuo 2015-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi ieškovas iš esmės patikslino savo reikalavimus dėl to, kad atsakovas jo materialinį teisinį reikalavimą patenkino, tai yra, pervedė ieškovui 5213,16 eurų skolą ir ieškovas šios ieškinio reikalavimo dalies nebepalaikė, todėl dėl šios reikalavimo dalies pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 9 punktas), ir spręsti palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Dėl reikalavimo priteisti 75,70 eurų palūkanų.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 75,70 eurus palūkanų motyvuodamas tuo, kad ieškovo elgesys neatitinka Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 060, patvirtintų UAB DK „PZU Lietuva“ valdybos 2012-05-11 nutarimu Nr. 1, 169 p. reikalavimų, savo nesutikimą su išmokos dydžiu draudikui ieškovas iš karto pareiškė teismine tvarka, ieškovo prašomi priteisti nuostoliai kilo dėl paties ieškovo veiksmų. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis). CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-62/2010; kt.). Tai, jog Gyventojų turto draudimo taisyklėse nurodyta, jog ginčai, kylantys iš draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu ir jei šalys nepasiekia susitarimo, ginčas sprendžiamas teisme pagal LR įstatymus, nepaneigia ieškovo teisės kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, nes išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka turi būti numatyta įstatyme (CPK 137 str. 2 d. 3 p., 293 str. 2 p., 296 str. 1 d. 1 p.) ir tik tokiu atveju tokia tvarka būtų privaloma ieškovui. Šiuo atveju įstatymas nenumato išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovas turėjo teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas bandė vesti derybas su atsakovu telefonu, tačiau atsakovas po šių derybų likusios draudimo išmokos ieškovui nepervedė.

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Nustatyta, kad atsakovas 2014-12-18 turėjo pareigą sumokėti 90 000 Lt, šią aplinkybę pripažino ir pats atsakovas, po ieškovo kreipimosi į teismą sumokėjęs likusią dalį draudimo išmokos, todėl atsakovui pavėluotai 2015-04-03 sumokėjus dalį, tai yra, 5213,16 eurų (18 000 Lt) draudimo išmokos, susidarė 75,70 eurų palūkanų suma, kurią yra pagrindas priteisti iš atsakovo (CK 6.261 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovo yra pagrindas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo 75,70 eurų sumos, mokėtinas nuo 2015-04-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas motyvuodamas tuo, kad šios išlaidos gali būti priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

Tačiau kaip nustatyta, atsakovas patenkino ieškovo materialinį teisinį reikalavimą jau po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą, todėl bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo priteisti 5213,16 eurų skolą turėjo būti nutraukta, todėl sprendžiant šalių ginčą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 94 straipsnio normomis.

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas patyrė šias išlaidas už advokato teisinę pagalbą: 500 eurų už ieškinio parengimą, 400 eurų už dubliko parengimą, už pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo 100 eurų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios išlaidos yra žymiai mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių“ nustatytus maksimalius dydžius, byloje nenustatyta, kad ieškovo procesinis elgesys būtų netinkamas, todėl konstatuotina, kad yra pagrindas priteisti ieškovui visas jo patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, t. y. 1000 eurų (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Taip pat nustatyta, kad ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 117 eurų žyminį mokestį, už apeliacinį skundą sumokėjo 117 eurų žyminį mokestį. Kadangi civilinės bylos dalis dėl 5 213,16 eurų sumos sumokėjimo nutrauktina, ieškovui grąžintinas 102 eurų sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalis 8 punktas), taip pat nustatyta, kad ieškovas už apeliacinį skundą turėjo mokėti 15 eurų žyminį mokestį, kadangi jis sumokėjo 117 eurų žyminį mokestį, 102 eurai žyminio mokesčio jam grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš esmės tenkinus ieškovo reikalavimus, iš atsakovo ieškovui priteistina 15 eurų žyminio mokesčio už ieškinį bei 15 eurų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies, bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo priteisti 5213,16 eurų skolos nutrauktina, ieškovui iš atsakovo priteistina 75,70 eurų palūkanų, 5 procentų palūkanos nuo 75,70 eurų sumos nuo 2015-04-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1015 eurų bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies. Bylos dalį dėl ieškovo M. B. reikalavimo priteisti 5213,16 eurų skolos iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nutraukti. I. M. B. iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 75,70 eurų palūkanų, 5 procentų palūkanas nuo 75,70 eurų sumos nuo 2015-04-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1030 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui M. B. 204 eurų žyminio mokesčio, sumokėto mokėjimo nurodymais 2015-03-10 Nr. 104, 2015-08-01 Nr. 137. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Marius DobrovolskisErinija Kazlauskienė