Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltų tinklo prekyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Armabelus“ iškelta bankroto byla.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismo nurodyti motyvai dėl parenkamos bankroto administratoriaus kandidatūros nėra išsamūs. Buvo atsižvelgta tik į bankroto administratorių užimtumą ir veiklos vietą, teismas neįvertino visų svarbių šiam klausimui aplinkybių.Atsakovo direktorius siekia paskirti suinteresuotą ir šališką bankroto administratorių. Iš jo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad per trumpą laiką ženkliai sumažėjo įmonės turtas, buvo atleidžiami darbuotojai, pardavinėjamas turtas, nevykdomi skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, nors prieš tai atsakovas atsiskaitinėdavo laiku. Tikėtina, jog šie veiksmai buvo atliekami siekiant savanaudiškų tikslų, todėl manytina, kad paskirtasis bankroto administratorius yra suinteresuotas bankroto administravimo procesu ir labiau atsižvelgs į vienintelio kreditoriaus – atsakovo direktoriaus interesus. Susiformavusioje teismų praktikoje aplinkybė, kai bankroto administratoriumi yra paskiriamas asmuo, kurį siūlo įmonės bankroto bylą iškėlimą inicijuojantys jos vadovai, yra vertinama neigiamai, nes bankroto procese ji gali sukelti abejonių dėl galimai šališkos ir suinteresuotos tokio asmens veiklos ir bereikalingai komplikuoti bankroto procedūras. Taigi teismas turėjo veikti ex officio ir išsiaiškinti visas aplinkybes, kurios yra svarbios teisingai išspręsti bylą bei paskirti tinkamą ir nešališką bankroto administratorių. Bankroto administratoriaus buveinės vieta negali būti lemiamas kriterijus pasirenkant bankroto administratoriaus kandidatūrą, nes pripažįstama, jog nesvarbu iš kurio miesto yra bankroto administratorius, bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina kreditorių susirinkimas ir teismas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bankroto administratoriaus paskyrimo klausimas UAB „Armabelus“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Bankrutuojančios įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 str. 1 d.). Administratorius bankroto procese turi plačius įstatyme apibrėžtus įgaliojimus (ĮBĮ 11 str. 3 d.). Nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas iš bankroto bylos dalyvių pasiūlytų asmenų tarpo (ĮBĮ 11 str. 2 d.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi, tačiau ši teismo teisė negali būti laikoma absoliučia, ypač tais atvejais, kai yra pasiūlomos kelios administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, teismas turi siekti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys partnerystės santykiai būtų grindžiami garbės, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą, svarstė ieškovo UAB „Baltų tinklo prekyba“ siūlomą UAB „Forsina“ bei ieškovo UAB „Armabelus“ direktoriaus L. P. siūlomą UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ bankroto administratoriaus kandidatūrą. UAB „Armabelus“ bankroto administratoriumi teismas skyrė UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Šį savo sprendimą teismas iš esmės motyvavo UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ mažesniu užimtumu bei tuo, kad minėto administratoriaus buveinė yra tame pačiame mieste kaip ir administruojama įmonė, kas užtikrintų sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą bei galimai mažesnes administravimo išlaidas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

UAB „Forsina“ vykdo 44 bankroto procedūras, baigtų bankroto procedūrų neturi, turi 2 darbuotojus. UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ šiuo metu vykdo 20 bankroto procedūrų, baigė 26 bankroto procedūras, įmonėje dirba 2 darbuotojai, iš jų vienas šiuo metu vykdo tik 2 bankroto procedūras. Įvertinus šiuos duomenys, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ turi per pus mažesnį užimtumą, net 26 baigtas bankroto procedūras, o vienas iš įmonės darbuotojų šiuo metu vykdo tik 2 bankroto procedūras, tuo tarpu UAB „Forsina“ darbuotojai šiuo metu vykdo atitinkamai 28 bei 16 bankroto procedūrų, apelianto argumentas, jog teismas neatsižvelgė į visus svarbius bankroto administratoriaus vertinimo kriterijus nėra pagrįstas.

Apelianto argumentas, kad pagrindiniu įmonės bankroto administratoriaus vertinimo kriterijumi, parenkant administratorių, negali būti administratoriaus buveinės vieta, yra nepagrįstas. Sprendžiant klausimą dėl tinkamo administratoriaus, reikšmingos yra visos aplinkybės, tai yra administratoriaus užimtumas, vykdomų bankroto procedūrų skaičius, darbuotojų skaičius, taip pat ir įmonės buveinės vieta bei pan. Tuo atveju, kai administratoriaus buveinė yra kitame mieste, negu administruojamos įmonės buveinė, kreditoriai gali patirti papildomas transporto išlaidas, o paskirtam administratoriui gali būti sunku atlikti savo pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas administratoriaus paskyrimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę bei ją vertino.

Apelianto argumentas, kad administratoriaus kandidatūrą pasiūlė įmonės vadovas, kuris galimai savanaudiškais tikslais siūlė administratorių, suinteresuotą bankroto administravimo procesu ir, tikėtina, kuris atsižvelgs tik į įmonės direktoriaus interesus, svarstant teismo paskirto bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumą, nelaikomas reikšmingu, nes apeliantas neįrodė, kad egzistuoja objektyvūs pagrindai abejoti dėl paskirto administratoriaus galimo šališkumo, nesąžiningumo ar kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti pagrįstą išvadą dėl galimo netinkamo bankroto administravimo paslaugų teikimo (CPK 178 str.). Aplinkybė, kad direktorius, pasiūlęs teismo paskirtą administratoriaus kandidatūrą, galėjo būti ar yra suinteresuotas bankroto procesu, nepanaikina jo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo bei siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą ĮBĮ 8 straipsnio nustatyta tvarka.

Abi siūlomos administratorių kandidatūros atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus. Tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti įmonę ir išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti šios žemesnės instancijos teismo nutarties, jeigu tam nėra įstatyme nustatyto pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1405/2010).

Nors apeliantas ir nesutinka su teismo paskirtu bankroto administratoriumi, tačiau nenurodė jokių objektyvių priežasčių dėl kurių teismo paskirtas administratorius negalėtų tinkamai vykdyti UAB „Armabelus“ bankroto procedūrų. Pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą bankroto administratorių vien todėl, kad paskirtas ne apelianto pasiūlytas administratorius nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.