- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 2-3901-911/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02811-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Pareiškėjas
- M. P.
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Andriui Bespalovui, A. P., AB DnB bankui dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo atšaukti paskelbtas gyvenamojo namo su visais priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), varžytines, nustatyti skolininko A. P. dalį bendrojoje nuosavybėje ir pareiškėjai M. P. tenkančiai turto daliai panaikinti areštą. Nurodo, kad 2009-01-13 antstolio Andriaus Bespalovo kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/009/00183 remiantis 2008-11-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotu vykdomuoju raštu dėl 26 164,58 Lt išieškojimo iš A. P. naudai. Antstolis paskelbė pirmąsias varžytines gyvenamojo namo su visais priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. P. ir M. P.. Teigia, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, kadangi skolininkas šioje vykdomojoje byloje yra tik A. P., tai yra jo asmeninė prievolė. Nei teismo sprendime, nei vykdomajame rašte nenurodyta, kad tai yra solidarioji prievolė ir pareiškėja kartu su A. P. yra solidarūs skolininkai. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą. Pažymi, kad antstolis privalo nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje ir tik skolininko daliai taikyti areštą. Pareiškėja skunde nurodo, kad antstolis turėjo atlikti CPK 667 straipsnyje numatytus veiksmus – pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko A. P. turto dalies, esančios bendra su pareiškėja nuosavybe, nustatymo. Skunde taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodoma, kad jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo, tai išaiškinti sprendimą ar vykdymo tvarką taip, kad jis sukelia teisių ir pareigų kitam asmeniui, negalima. Antstolio veiklos ribas vykdymo procese apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka vykdyti pateiktas dokumentas. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą. Pareiškėja teigia, kad ji į vykdomąjį raštą kaip skolininkė neįrašyta, nes teismas, kurio sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, nenusprendė.
Antstolis Andrius Bespalovas netenkino M. P. skundo, kadangi skundo motyvai nepagrįsti, išgalvoti, neatitinkantys tikrovės. Nurodė, kad 2012-06-19 Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendimu pripažino žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių A. P. ir M. P. nuosavybe. Be to, pagal bendrąsias prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai atsako solidariai. Sutuoktinių P. prievolė pagal 1995-09-01 paskolos sutartį iki šiol nėra pasibaigusi. M. P. skundo padavimas pažeidžia išieškotojo AB DnB banko teises ir teisėtus lūkesčius kuo greičiau atgauti priteistą sumą. Prašo skundą atmesti ir pareiškėjai M. P. skirti maksimalią 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu visiškai sutinka. Teigia, kad dėl antstolio kaltės yra vilkinamas vykdymo procesas, antstolis veiksmus, susijusius su CPK 666, 667 straipsnių taikymu, privalėjo atlikti 2009 m. sausio mėnesį, tačiau šių veiksmų iki šiol neatliko. Prašo antstolio atžvilgiu priimti atskirąją nutartį, kadangi jo veiksmai galimai turi piktnaudžiavimo ir kitų nusikalstamų veikų požymių. Jokioje kitoje civilinėje byloje civilinė byla Nr. 2-212-400/2008 nebuvo pakeista, ji nebuvo modifikuota, todėl antstolio prašymai apie kitas bylas (dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe) niekaip neįtakoja jam išduoto ir turėto privalomai vykdyti vykdomojo rašto turinio. Jis antstoliui yra ne svarstymų objektas, bet įstatymas vykdymui. Atsidalijimas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės būtinas todėl, kad civilinėje byloje Nr. 2-212-400/2008, kurioje priimtas sprendimas, kurio įvykdymui išduotas vykdomasis raštas, aiškiai nuspręsta, kad skolininkas yra tik jis, o pareiškėja nėra nei solidarioji, nei subsidiarioji skolininkė, todėl už jo asmeninę skolą (tai nustatyta minėtoje byloje) ji savo asmeniniu turtu ir savo turtu, esančiu bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje, neatsako. Prašo pareiškėjos skundą tenkinti, antstolio Andriaus Bespalovo atžvilgiu priimti atskirąją nutartį apie jo netinkamų pareigų atlikimą pranešant Teisingumo ministrui, Antstolių rūmam bei prokurorui atsiliepimo pagrinde nurodytais motyvais.
Suinteresuotas asmuo AB DnB bankas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, nes antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Suinteresuotas asmuo sutinka su antstolio argumentais, išdėstytais 2013-04-24 patvarkyme, kuriais remiantis buvo atmestas pareiškėjos skundas. Mano, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, pagrįstai vadovavosi vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis ir pagrįstai atsižvelgė į teismų priimtus procesinius sprendimus. Pagal 1995-09-01 sutartį Nr. 95/09/01-36L bankas suteikė ūkininkui A. P. 75000 Lt kreditą. Įsipareigojimų pagal šią sutartį užtikrinti buvo sudaryta 1995-09-06 įkeitimo sutartis. Panevėžio miesto apylinkės teismas 212-06-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1459-400/2012, kuris Panevėžio apygardos teismo 2012-11-15 nutartimi paliktas nepakeistas, pripažino žemės sklypą su statiniais, esančiais Aukštadvario (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių A. P. ir M. P. nuosavybe, o reikalavimą dėl 1995-09-06 įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė. Hipoteka turtui lieka galioti net ir teismui nustačius, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Padalijus įkeistą namą su priklausiniais, hipotekos reikalavimas liko galioti visam turtui, o ne tik A. P. priklausančiai jo daliai. Nurodo, kad taip pat 2012-06-19 sprendimu teismas yra konstatavęs, kad iš 1995-09-01 paskolos sutarties 95/09/01-36L kilusi prievolė laikytina bendrąja sutuoktinių prievole, ką patvirtino ir Panevėžio apygardos teismas 2012-11-15 nutartyje konstatuodamas, kad prievolė bankui teisingai pripažinta solidaria ir vykdytina abiejų sutuoktinių. CPK 667 straipsnis reglamentuoja išieškojimą pagal asmeninę sutuoktinio prievolę iš bendro sutuoktinio turto dalies. Kadangi hipoteka galioja visam turtui bei A. P. ir M. P. atsakomybė prieš banką yra solidari ir vykdytina abiejų sutuoktinių, nėra teisinio pagrindo antstoliui atlikti CPK 667 straipsnyje numatytus veiksmus. Prašo pareiškėjos skundą atmesti ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjai skirti 20 000 Lt baudą.
Skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas pranešus proceso dalyviams (LR CPK 234 straipsnis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0025/09/00183 nustatyta, kad antstolis Andrius Bespalovas vykdo 2008-11-24 vykdomąjį raštą Nr. VR-913, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-212-400/2008 dėl išieškojimo iš A. P. 24371,44 Lt skolos, 6 procentų metinių dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007-09-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 731,14 Lt žyminio mokesčio AB DnB Nord banko naudai, priteistos skolos išieškojimą teisės aktų nustatyta tvarka nukreipiant į AB DnB NORD bankui pagal 1995-09-06 įkeitimo sutartį (notaro reg. Nr. 6729) įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o nepakankant įkeisto turto ir į neįkeistą A. P. turtą (t. 1, b.l. 2). Minėto vykdomo rašto išdavimo pagrindas yra Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-07-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-212-400/2008 pagal ieškovo AB DnB NORD bankas ieškinį atsakovui A. P. dėl negrąžintos paskolos pagal 1995-09-01 paskolos sutartį išieškojimo (t. 4, b.l. 32).
Nustatyta, kad 2012-06-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovės M. P. ieškinys atsakovams A. P., AB DnB bankui, trečiajam asmeniui antstoliui Andriui Bespalovui dėl sutarties modifikavimo buvo tenkintas iš dalies, pripažinta, kad 0,6800 ha žemės sklypas, suformuotas 1993 metais (unikalus Nr. 6601-0005-00090), gyvenamasis namas su rūsiu (unikalus Nr. 6697-4003-9017), ūkio pastatas (unikalus Nr. 6697-4003-9028), ūkio pastatas (unikalus Nr. 6697-4003-9039), šiltnamis (unikalus Nr. 6697-4003-9040), esantys (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovės sutuoktinio A. P. vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. P. ir M. P. nuosavybė. Taikyta ieškinio senatis ir ieškinio dalis dėl 1995-09-06 įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesta. Ieškinio dalis dėl reikalavimo pripažinti asmenine atsakovo A. P. prievole grąžinti paskolą pagal 1995-09-01 paskolos sutartį Nr. 95-09-01-36L atmesta (t. 4, b.l. 110-111). Teismas šiame sprendime konstatavo, kad iš 1995-09-01 paskolos sutarties Nr. 95/09/01-36L kilusi prievolė laikytina bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Panevėžio apygardos teismo 2012-11-15 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-19 sprendimas paliktas nepakeistas, teismas nutartyje konstatavo, kad „pinigai pagal 1995-09-01 kreditavimo sutartį buvo panaudoti ne atsakovo asmeninėms reikmėms, o šeimos interesais, todėl turėjo ne atsakovo asmeninės, o šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą, todėl prievolė bankui teisingai pripažinta solidaria ir vykdytina abiejų sutuoktinių“ (t. 4, b.l. 136-139).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad prievolės pobūdį gali nustatyti tik teismas. Taigi, prievolės pagal 1995-09-01 paskolos sutartį pobūdis yra nustatytas teismo sprendimu. Teismo procesas dėl šio reikalavimo buvo pradėtas M. P. iniciatyva, byla buvo nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, ieškovė M. P. reiškė reikalavimus, teikė įrodymus bei naudojosi visomis procesinėmis teisėmis, įrodinėdama, kad prievolė pagal 1995-09-01 paskolos sutartį yra asmeninė jos sutuoktinio A. P.. Šioje byloje atsakovas buvo A. P., kuris taip pat turėjo galimybę naudotis visomis CPK numatytomis procesinėmis teisėmis. Tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-06-19 sprendimu ieškovės reikalavimą pripažinti, jog prievolė grąžinti paskolą pagal 1995-09-01 paskolos sutartį Nr. 95-09-01-36L yra asmeninė A. P. prievolė, atmetė kaip nepagrįstą. Panevėžio apygardos teismo 2012-11-15 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-19 sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, kaip jau buvo minėta, prievolės pagal 1995-09-01 paskolos sutartį pobūdis buvo nustatytas ne antstolio, o teismo. Tai, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-07-04 sprendimu negrąžinta paskola pagal 1995-09-01 paskolos sutartį buvo priteista iš A. P., neužkirto kelio 2012-01-26 M. P. kreiptis į teismą ir ginčo teisenos tvarka nustatinėti šios prievolės pobūdį – asmeninė ar bendroji sutuoktinių prievolė, kas ir buvo padaryta. Ta aplinkybė, jog pareiškėja nėra nurodyta kaip skolininkė 2008-11-24 vykdomajame rašte Nr. VR-913, negali būti laikoma prioritetine ir paneigianti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-19 ir Panevėžio apygardos teismo 2012-11-15 sprendimais nustatyto M. P. ir A. P. prievolės pagal 1995-09-01 paskolos sutartį pobūdžio - tai jog, ši prievolė yra solidari ir vykdytina abiejų sutuoktinių. Solidarios sutuoktinių prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Pareiškėjos skundo argumentai, jog antstolis nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos yra nepagrįstas. Pareiškėjos nurodytose kasacinio teismo nutartyse faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra ne analogiškos nagrinėjamai bylai. Dėl šių priežasčių pripažįstama, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas, nėra jokio teisinio pagrindo antstoliui atlikti CPK 667 straipsnyje numatytus veiksmus. Pareiškėjos M. P. skundas atmetamas.
Suinteresuotas asmuo antstolis Andrius Bespalovas ir suinteresuotas asmuo AB DnB bankas prašo skirti M. P. 20 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teisę skųsti antstolio veiksmus numato LR CPK 510 straipsnis. Vien skundo nepagrįstumo nepakanka konstatuoti aplinkybei, jog yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad M. P. iki šiol nebuvo teismui pateikusi skundo dėl antstolio veiksmų. Dėl šių priežasčių antstolio Andriaus Bespalovo ir suinteresuoto asmens AB DnB bankas prašymai skirti pareiškėjai baudą netenkinami.
Suinteresuotas asmuo A. P. prašo antstolio Andriaus Bespalovo atžvilgiu priimti atskirąją nutartį apie jo netinkamų pareigų atlikimą pranešant Teisingumo ministrui, Antstolių rūmam bei prokurorui. Kadangi pareiškėjos M. P. skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu nustatyta, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo svarstyti klausimo dėl atskirosios nutarties priėmimo. Suinteresuoto asmens A. P. prašymas netenkinamas.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-26 nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – iki pareiškėjos skundo iš esmės išnagrinėjimo išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymas. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, todėl nutarčiai įsiteisėjus, ši laikinoji apsaugos priemonė, naikintina (CPK 149, 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos M. P. skundo suinteresuotiems asmenims antstoliui Andriui Bespalovui, A. P., AB DnB bankui dėl antstolio veiksmų netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-26 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0025/09/00183 sustabdymą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.