Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1084-555/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
e2S-1084-555/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01396-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Kreditorius
UAB „Baltic transline“
Skolininkas
O.T.S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1084-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01396-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos:3.6.3.2.; 3.3.1.17.; 3.3.2.1.; 3.3.2.6.;(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės UAB „Baltic transline“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eL2-5650-528/2017 atmesti kreditorės UAB „Baltic transline“ prašymą dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininkės O.T.S. ITALIA SRL.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė UAB „Baltic transline“ kreipėsi į teismą su prašymu išduoti Europos mokėjimo įsakymą dėl 1 280,00 Eur skolos, 30,93 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų nuo 2017 m. sausio 23 d. iki visiško atsiskaitymo išieškojimo, 7,00 Eur žyminio mokesčio ir 242,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš skolininkės O.T.S. ITALIA SRL.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą atmesti prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą. Teismas prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą atmetė tuo pagrindu, jog vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/2006, nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, 11 straipsnio 1 dalies a punktu, teismas neturi jurisdikcijos pagal reglamento 6 straipsnį. Nurodė, kad pagal Reglamento 6 straipsnio 1 dalį, jurisdikcija nustatoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 44/2001, pagal kurio 5 straipsnio 1 dalies b punktą, valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vietos teismuose, kai atitinkamos prievolės vykdymo vieta teikiant paslaugas – valstybėje narėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų būti suteiktos pagal sutartį. Teismas iš sąskaitose nurodytų maršrutų sprendė, kad paslaugų vykdymo vieta – ne Lietuvos Respublikoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Baltic transline“ prašo atskirąjį skundą priimti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą atmesti prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą panaikinti ir klausimo dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė prašyme išduoti Europos mokėjimo įsakymą nurodytą jurisdikcijos pagrindą, kuriuo remiantis buvo kreiptasi į Kauno apylinkės teismą. Priimtas sprendimas atmesti prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą, yra akivaizdžiai neteisėtas, todėl iš esmės užkerta kelią į teisėtų ir pagrįstų reikalavimų patenkinimą supaprastinta tvarka.Visiškai nepagrįstai taikyta prašymų dėl Europos mokėjimo įsakymo nagrinėjimo tvarka, reglamentuojanti jurisdikcijos klausimus pagal byloje pateiktus įrodymus, t. y. neteisingai įvertintas pagrindas – atitinkamos prievolės įvykdymo vieta (nepagrįstai rėmėsi PVM sąskaita faktūra, t. y. jog pagal šį dokumentą prievolės įvykdymo vieta ne Lietuvos Respublikoje ir tuo pagrindu neteisėtai atmestas prašymas).Tiek iš Kreditoriaus užpildytos Europos mokėjimo įsakymo I priedo A formos prašymo, tiek iš pateiktų įrodymų, buvo aiškiai nurodyta, jog yra teikiamas prašymas dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo pagal neįvykdytos atitinkamos prievolės įvykdymo vietą, o ši prievolė yra ne dėl nesuteiktų paslaugų ar prekių teikimo, o skolos priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 dalies c punktu.Esminis susitarimo dalykas tarp kreditorės ir skolininkės šiuo atveju yra PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimas už kreditorės suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, o skolininkės prievolės įvykdymo esminė sąlyga pagal 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą – nustatytos sumos apmokėjimas pervedant pinigus į kreditorės banko sąskaitą, esančią Lietuvos kredito įstaigoje. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsniu atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris (kuri) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimas atmesti prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą, konstatavus, jog pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/2006, nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, 11 straipsnio 1 dalies a punktą, teismas neturi jurisdikcijos pagal reglamento 6 straipsnį, t. y. paslaugų vykdymo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje.Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungos institucijų priimti teisės aktai – reglamentai tapo privalomi ir taikomi visuotinai. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Europos mokėjimo įsakymo išdavimo procedūrą reglamentuoja 2006 m. gruodžio 12 d. Europos parlamento ir Tarybos priimtas reglamentas Nr. 1896/2006 dėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros (toliau – Reglamentas). Šiuo Reglamentu siekiama supaprastinti, pagreitinti tarpvalstybinio pobūdžio bylinėjimąsi dėl neginčytinų piniginių reikalavimų bei sumažinti jo išlaidas, nustatant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, ir užtikrinti Europos mokėjimo įsakymų laisvą judėjimą valstybėse narėse nustatant minimalius reikalavimus, kurių laikantis nebėra būtina vykdančioje valstybėje narėje iki pripažinimo ir vykdymo imtis tarpinių procesinių veiksmų. Europos mokėjimo įsakymas (toliau – EMĮ) išduodamas tik pagal visoms valstybėms narėms vienodą bendrą tvarką, o nacionalinė teisė taikoma subsidiariai. Teismas nacionalinę teisę taiko spręsdamas tik Reglamente neaptartus klausimus. Reglamento 11 straipsnyje nustatyta, kad teismas atmeta prašymą, jei neįvykdomi 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsniuose nustatyti reikalavimai; arba reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas; arba ieškovas neišsiunčia atsakymo per teismo pagal 9 straipsnio 2 dalį nustatytą terminą; arba ieškovas neišsiunčia savo atsakymo per teismo nustatytą terminą ar nesutinka su teismo pasiūlymu pagal 10 straipsnį. Naudojant IV priede pateiktą D standartinę formą ieškovui pranešami atmetimo pagrindai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymo atmetimas yra neskundžiamas, o 3 dalyje nustatyta, kad prašymo atmetimas nekliudo ieškovui tęsti su reikalavimu susijusį procesą, pateikiant naują prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą arba pagal kitą procedūrą, taikomą pagal valstybės narės teisę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaujantis Reglamento nuostatomis ir naudodamas Reglamentu patvirtintą specialią D formą „Sprendimas atmesti prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą“. Šioje formoje taip pat nurodoma, kad priimtas procesinis sprendimas yra neskundžiamas. Kreditorė, nesutikdama su priimtu Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimu atmesti prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą, padavė atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas priėmęs, persiuntė apeliacinės instancijos teismui. Nurodytos aplinkybės lemia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (D forma), pagal įstatymus (Reglamento 11 straipsnio 2 dalis, 3 dalis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl šioms aplinkybėms paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas, pradėtas pagal kreditorės UAB „Baltic transline“ atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorės UAB „Baltic transline“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo atmesti prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas