Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-875/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-04-24Šiaulių apygardos teismas
  2. T-512-610/2019Nutartis · 2019-09-25Marijampolės apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-24
Bylos Nr.
1A-141-875/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54404-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis, Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Vigintas Strička
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-875/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54404-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.26.2; 2.4.6.4.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,nuteistajam A. S.,gynėjui advokatui Vigintui Stričkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019-02-12 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdalius ir A. S. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019-02-12. Į paskirtą bausmę nutarta įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018-11-13 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019-02-12 nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018-11-13 apie 19.11 val. viešoje vietoje - alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini) tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką - tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, sudavė vieną smūgį medine kėde nukentėjusiajam J. Z. į galvos sritį ir vieną smūgį ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustačius kuo - kumščiu ar koja - į krūtinės kairįjį šoną, padarydamas nukentėjusiajam J. Z. sužalojimus - muštinę žaizdą dešiniame momenyje ir kraujosruvą krūtinės kairiame šone - nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, kadangi mano, jog ji yra per griežta. Nurodo, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl savo poelgio ir jį vertina blogai, nukentėjusiojo atsiprašė ir nukentėjusysis jam pretenzijų neturi.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sumažinti paskirtą bausmę iki minimalios.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019-02-12 nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su paskirta bausme, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

5. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aptariamos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, A. S. pirmosios instancijos teismas skyrė 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią sumažino 1/3.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su A. S. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir baigtumo stadiją (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (padarytas tyčinis nusikaltimas). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis praeityje teistas net devynis kartus, dauguma nusikalstamų veikų nukreiptos į svetimo turto vagystes bei smurto naudojimą, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus. Iš bylos duomenų taip pat matyti ir tai, kad daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (1 t. b. l. 150-164). Be to, A. S. oficialiai niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t. b. l. 173, 174), tai yra nėra jokių duomenų apie jo gaunamas pajamas, taip pat byloje nėra duomenų ir apie jo šeimyninę padėtį, kadangi matyti, kad jis išsituokęs. Šios aplinkybės teismui leidžia pripažinti, jog A. S. neigiama vertybių orientacija yra susiformavus jau ankščiau ir nusikalstama veika, dėl kurios nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinė ir įvykdyta nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Apylinkės teismas, be kita ko, skirdamas bausmę įvertino ir tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas).

7. Šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nuteistajam A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą pagrįstai paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, kadangi, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, yra akivaizdu, jog alternatyvios bausmės (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas) šiuo atveju nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad A. S. nėra linkęs laikytis įstatymų, nesistengia teigiamai koreguoti savo elgesio netgi tada, kai jam jau buvo taikoma pati griežčiausia bausmė – realus laisvės atėmimas. Šiuo atveju, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuotina, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą sušvelninti nuteistojo A. S. teisinę padėtį paskiriant jam švelnesnę bausmę, nei tai padarė apylinkės teismas. Aplinkybės, kurias savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis, kaip turinčias reikšmės jam paskirtos bausmės švelninimui, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstas, kadangi jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jau buvo įvertintas apylinkės teismo, jo atžvilgiu taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsni), po ko, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę jam dar sumažino vienu trečdaliu.

8. Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė A. S. nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, todėl tenkinti nuteistojo skundą ir keisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019-02-12 nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Boleslovas KalainisNerijus MasiulisLaisvydas Zederštremas