Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-14 nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl 2013-03-30 įvykdyto televizoriaus „Prosonic PBT 26000“ pagrobimo) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiam;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2013-06-25–2013-06-26 įvykdyto automobilio „(duomenys neskelbtini) pagrobimo) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir subendrinta bausmė M. R. paskirta laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė M. R. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013-06-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį paskirta bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, prie subendrintos ir sumažintos bausmės pridedant dalį bausmės pagal 2013-06-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, ir galutinė subendrinta bausmė M. R. skirta laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmė M. R. paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-02-14.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-06-26, 09.00 val. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. iki 2014-02-14.

Į galutinę bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2013-06-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nuteistas už tai, kad 2013-03-30 apie 15.00 val. pro neužrakintas duris, savavališkai įsibrovė į R. A. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ten, atvirai, nukentėjusiosios R. A. akivaizdoje, iš kambario, nuo spintelės pagrobė jai priklausantį 700 Lt vertės televizorių „Prosonic PBT 26000“, iš viso pagrobė 700 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, M. R. nuteistas už tai, kad jis 2013-06-25, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 22.30 val., iš (duomenys neskelbtini), esančio garažo, nuo palangės, pagrobė automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, laike nuo 2013-06-25 22.30 val. iki 2013-06-26 03.50 val. pasinaudojęs pagrobtais užvedimo rakteliais, iš (duomenys neskelbtini), pagrobė S. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1800 Lt vertės, kuriame buvo automobilio registracijos dokumentai, techninės apžiūros talonas, draudimo liudijimas, pirkimo pardavimo sutartis, kurie yra beverčiai, tuo padarydamas S. V. 1800 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. R. nesutiko su jo pripažinimu kaltu dėl R. A. priklausančio televizoriaus vagystės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir jam paskirta bausme, jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą ir atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrobus R. A. priklausantį televizorių.

Apeliantas neigdamas savo kaltę, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad į R. A. namus jis neįsibrovė, R. A. priklausančio televizoriaus nevogė, pati R. A. paprašė jo užstatyti jos televizorių lombarde. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis duodamas parodymus nurodė tokias pat aplinkybes, kad į R. A. namus neįsibrovė, televizoriaus nevogė, pati R. A. jo paprašė užstatyti televizorių lombarde, tačiau vėlesnėje apklausoje jis savo kaltę dėl televizoriaus vagystės pripažino visiškai, o anksčiau duotus parodymus paneigė nurodydamas, jog tokius parodymus davė siekdamas sušvelninti savo padėtį. Apeliacinės instancijos teismas siekdamas išsiaiškinti nuteistojo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, į teismo posėdį kvietė nukentėjusiąją, išnaudojo visas galimybes ją išsikviesti ir apklausti, tačiau kaip matyti iš tarnybinių pranešimų, tą patvirtino ir liudytoja I. A., jog nukentėjusiosios R. A. gyvenamoji vieta nežinoma, jog ji veda asocialų gyvenimo būdą ir nėra galimybės ją surasti. Siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl R. A. priklausančio televizoriaus vagystės, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja I. A., kuri nuteistojo versiją paneigė ir parodė, jog mama R. A. jai sakė, kad M. R. savavališkai įėjo į jos butą, pasinaudojo tuo, jog jos mama buvo neblaivi ir be jos mamos leidimo pavogė televizorių. Tokius liudytojos parodymus patvirtina nukentėjusiosios R. A. parodymai, kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme, taip pat patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Teisėjų kolegija įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus, daro išvadą, jog M. R. savavališkai įsibrovė į R. A. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ten, atvirai, nukentėjusiosios R. A. akivaizdoje, iš kambario, nuo spintelės pagrobė jai priklausantį 700 Lt vertės televizorių „Prosonic PBT 26000.

Apeliantas apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad jo nusikalstama veika dėl R. A. priklausančio televizoriaus vagystės turėtų būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai. Vienas iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytų kvalifikuojančių požymių yra svetimo turto pagrobimas, įsibrovus į patalpą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. R. pagrobė turtą savavališkai įsibrovęs į R. A. priklausantį butą, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei pripažindamas asmenį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl R. A. priklausančio televizoriaus vagystės, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam M. R. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). M. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

M. R. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. R., kaip recidyvistui (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) – asmeniui keliančiam didesnį pavojų visuomenei, už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą M. R. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. R. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. R. už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 1 metams 9 mėnesiams – mažesnės nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nuteistajam M. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. R. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, paskirta subendrinta bausmė nėra per griežtos, todėl dar labiau švelninti paskirtas bausmes nėra pagrindo.

Nuteistojo M. R. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusiųjų atsiprašė, nukentėjusieji jam jokių pretenzijų nereiškia, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtų bausmių pagrįstumo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.