Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei,

dalyvaujant ieškovui P. K., ieškovo atstovui advokatui Algimantui Palijanskui, atsakovams A. B., L. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovams L. A. ir A. B., trečiajam asmeniui notarei Ramutei Valantiejienei dėl pripažinimo iš dalies negaliojančia paskolos sutartį, dėl paskolos gavėjo teisių perkėlimo ir paskolos sutarties tarp kreditoriaus ir paskolos gavėjo pripažinimo nesudaryta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad jis ir atsakovas A. B. yra kaimynai. 2009-01-26 A. B. ieškovą nusivežė į firmą „Oujama“ priduoti būtinus paskolos sutarčiai sudaryti dokumentus. Iš ten nusivežė į kavinę, vaišino alkoholiu. Dėl išgerto alkoholio jis pasijuto blogai, jautė keistą būseną, prarado blaivų protą ir orientaciją. Iš kavinės A. B. jį ir firmos „Oujama“ darbuotoją nusivežė pas notarę. Ten buvo atvykęs atsakovas L. A.. Ieškovui pasirodė, kad A. B. ir L. A. yra pažįstami. Pakvietus užeiti pas notarę, užėjo jis, abu atsakovai bei firmos „Oujama“ darbuotoja. Notarė padavė sutartį susipažinimui, liepė ją pasirašyti bei į sutartį įrašyti, kad jis gavo iš L. A. 40 000 Lt. Jis nesuvokė ką darąs, bet sutartį pasirašė. A. B. tą pačią dieną jam davė jo surašytą ir pasirašytą paskolos raštelį, kad jis iš jo pasiskolino 35 000 Lt. Kadangi pinigų ieškovas negavo, todėl neturi pareigos jų grąžinti. Tik supratęs, kad iš varžytynių bus parduotas jo butas, kurį A. B. įkeitė gaudamas paskolą, ieškovas kreipėsi į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą ir privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą (CPK 320 str.). Apeliacine tvarka nagrinėjantis bylą teismas turi teisę vertinti byloje surinktus įrodymus, ir nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė bei įvertino pažeisdamas CPK 176 – 185 straipsniuose nustatytas taisykles, kad netinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso bei materialiosios teisės normas, CPK suteiktų įgalinimų ribose privalo ištaisyti šiuos trūkumus.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat suklydo aiškindamas bei taikydamas materialiosios, proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teisės taikymo bei aiškinimo klausimais, ir atmesdamas ieškovo P. K. ieškinį atsakovams dėl sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Sutarties laisvės principas, kurio esmė yra ta, jog draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareiga ją sudaryti yra nustatyta įstatymo ar savarankiško įsipareigojimo (CK 6.156 str. 2 d.). Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų byloje, matyti, kad apeliantui P. K. neturėjo jokio tikslo skolintis savo reikmėms 40 000 Lt, kad skolinosi pinigus tam, kad juos tuoj pat perskolintų atsakovui A. B. sau nenaudingomis sąlygomis ir taip padėtų jam biznio reikaluose mažai tikėtina, pirmosios instancijos teismas be pagrindo netyrė, ar tokia bylos situacija atitinka sutarčių laisvės, teisingumo ir protingumo principus, ar jiems neprieštarauja (CK 1.2, 1.5 str.).

Kasacinio teismo ne kartą yra išaiškinta, kad sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tai reiškia ir tai, kad sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią.

Byloje nustatyta, kad 2006-01-26 ieškovas su atsakovu L. A. pasirašė paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad skolininkas P. K. pasiskolino iš kreditoriaus L. A. 40 000 Lt, kurie perduoti skolininkui šios sutarties pasirašymo metu, o paskolintą sumą skolininkas įsipareigoja grąžinti iki 2009-04-27. Tuo pat metu notarinėje kontoroje ieškovas įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 8 su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 120 000 Lt. Tą pačią dieną atsakovas A. B. parašė raštelį, kad iš P. K. pasiskolino 35 000 Lt, kuriuos grąžins iki 2009-07-01.

Ieškovas tiek savo ieškinyje nurodė, tiek teismo posėdžiuose paaiškino, kad pinigų reikėjo A. B., kuris jį įkalbėjo, viską tvarkė, 40 000 Lt jis negavo ir net rankose jų neturėjo, paskolos sutartyje savo ranka prierašą įrašė dėl to, kad jam buvo taip nurodyta. Visus pinigus notarės kontoroje L. A. perdavė A. B., kuris juos suskaičiavęs, pasiėmė, o 5000 Lt grąžino L. A. jo nurodymu.

Iš atsakovo A. B. paaiškinimų, liudytojos M. Š. parodymų pirmosios instancijos teisme (2 t.b.l.7-9) matyti, kad A. B. buvo reikalingi pinigai, jis įkalbėjo ieškovą imti paskolą ir įkeisti 3 kartus didesnės vertės turtą-butą, A. B. iš ieškovo paėmė buto inventorinę bylą, vežiojo ieškovą į UAB „Oujamą“, pas notarą, kartu dalyvavo A. K. pasirašant paskolos sutartį, notaro patalpose iš atsakovo L. A. paėmė 40 000 Lt, juos skaičiavo, savo iniciatyva ir savo ranka tą pačią dieną surašė raštelį dėl 35 000 Lt pasiskolinimo iš ieškovo. Iš atsakovo A. B. byloje pateikto raštelio ( 2 t. b. l. 38), ieškovo ir liudytojos M. Š. parodymų, matyti, kad A. B. 2009 m. balandžio mėn. davė 800 lt ieškovui tikslu perduoti atsakovui L. A. palūkanas. Šiuos pinigus, kaip teisme paaiškino ieškovas, jis kartu su liudytoja M. Š. perdavė atsakovui L. A. degalinėje. Nors pastarasis neigia gavęs šiuos pinigus, tačiau iš atsakovo L. A. ranka padaryto įrašo paskolos sutartyje „ tęsiu iki 2009-05-26“ ( 1 t. b. l. 6) matyti, kad ieškovas buvo susitikęs su atsakovu L. A., o liudytoja M. Š. patvirtino ieškovo nurodytą 800 Lt perdavimo L. A. faktą, todėl labiau tikėtina, kad ieškovas P. K. perdavė 800 Lt L. A. kaip 0, 5 proc. delspinigius pagal sutartį, nes pinigų suma aiškiai atitinka 0, 5 proc. sutartyje numatytus delspinigius. Iš atsakovo A. B., ieškovo A. K. paaiškinimų Kauno miesto Žaliakalnio VPK, teikimo (1 t. b. l. 8-9, 12) matyti, kad atsakovui A. B. buvo reikalingi pinigai kitai skolai padengti, o ne bendram verslui. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas A. B. paaiškino, kad jis skaičiavo ir pasiėmė pinigus (2 t. b. l. 8), iš kurių 2400 Lt atidavė A., o apie 2000 Lt „Oujamos“ darbuotojai už paslaugą, vėliau davė ieškovui 800 Lt, kad nuvežtų L. A..

Byloje pateikta ieškovo charakteristika (1 t.b.l. 138), ieškovo rašysena (1 t. b. l. 1 t. b. l. 6, 2 t.b.l. ) patvirtina, kad ieškovas charakterizuojamas kaip doras, sąžiningas žmogus, mažaraštis, 2 skyrių išsilavinimo, yra neįgalus ( 1 t. b. l. 19). Ieškovas pasirašė paskolos sutartį pas notarą ir įkeitė savo 2 kambarių butą, kurio vertė 3 kartus didesnė nei paskola ( 1 t.b.l. 13). Iš kvitų apie išmokas, matyti, kad ieškovas pragyvena tik iš pensijos. ( 1 t.b.l. 21). Teisme apklausti liudytojai R. J. D., P. L. (1 t. b.l. 123, 144-145) atsakovą A. B. apibūdino kaip nepatikimą žmogų, liudytojas J. G. parodė, kad ieškovas jam sakęs, jog 40 000 Lt pasiėmė A. B. ( 1 t.b.l.145).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas P. K. pas notarą pasirašė ginčijamą 2009-01-26 paskolos sutartį, jis nesiderėjo dėl paskolos sąlygų, sumos, 40 000 Lt realiai gavo A. B., o ne ieškovas iš L. A., todėl ieškovas faktiškai negavęs pinigų pagal 2009-01-26 paskolos sutartį, negalėjo jais disponuoti ir perskolinti A. B.. Tiek ginčijamos 2009-01-26 paskolos sutarties 1 p. sąlyga – 0, 5 proc. delspinigiai, tiek tuo pačiu metu sudarytas ieškovo buto įkeitimo sandoris, įkeičiant ieškovo turimą vienintelį turtą-butą, patvirtina, kad bet kuris pakankamai apdairus ir rūpestingas žmogus tokio sandorio savo valia nebūtų sudaręs. Iš atsakovo A. B. surašyto 2009-01-26 raštelio dėl 35 000 Lt pasiskolinimo turinio matyti, kad atsakovas A. B. jokių derybų dėl paskolos sąlygų su P. K. nevedė. Tuo pat metu perskolinti pinigus atsakovui be jokių prievolės užtikrinimo priemonių, t. y. aiškiai nenaudingomis sąlygomis, patvirtina, jog sandoriai sudaryti be ieškovo P. K. aiškiai išreikštos valios tokius sandorius sudaryti, atsakovo A. B. tikslas buvo gauti pinigus iš atsakovo L. A.. Atsižvelgiant į ieškovo amžių, sveikatos būklę ir išsimokslinimą, į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas ginčijamą 2009-01-26 sandorį su kreditoriumi L. A. sudarė ne savo laisva valia, o įtakotas atsakovo A. B., nepaisant to, kad notarė išaiškino sandorio esmę ir padarinius. Todėl tokie atsakovo A. B. veiksmai pripažintini nesąžiningais ir prieštaraujančiais protingumo, sąžiningumo, teisingumo bei sutarties laisvės principams. Sandoris, kurio tikslas ir sudarymo aplinkybės nurodytų principų akivaizdžiai neatitinka, negali būti pripažintas teisėtu (CK 1. 5 str., 6. 193 str.). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas A. B. turėjo tikslą pasiskolinti pinigų iš kreditoriaus L. A., todėl įkalbėjo ieškovą sudaryti su atsakovu L. A., tokiu būdu pasinaudojęs ieškovo patiklumu, menku išprusimu, vėliau surašė paskolos raštelį ieškovui, taip pridengdamas tikruosius ketinimus. Nors atsakovai L. A. ir A. B. neigia aplinkybę, jog pažįsta vienas kitą, tačiau teisėjų kolegija labiau tiki ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad per tarpininkaujančią UAB „Oujama“ abu atsakovai tarėsi dėl paskolos sumos, sąlygų, susitikimo pas notarą laiko, ieškovo turto įkeitimo, atsakovas L. A. 40 000 Lt perdavė tiesiogiai A. B., jo pareikalavimu A. B. 5000 Lt gražino jam atgal. Šios aplinkybės patvirtina tikruosius abiejų atsakovų ketinimus-paskolinti pinigus atsakovui A. B., dėl sandorio šalies - tikrojo paskolos gavėjo teisių ir pareigų, jog tikroji sandorio šalis skolininkas yra atsakovas A. B., o ne ieškovas, pasinaudodami ieškovo senyvu amžiumi, menku išsilavinimu, silpna sveikata, ieškovo turto įkeitimu užsitikrino ir paskolos grąžinimą. Ieškinys pagrįstas ir įrodytas (CPK 185 str.). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo ginčijamas sandoris yra apsimestinis (CK 1. 87 str.). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas ginti ieškovo teises, 2009-01-26 paskolos sutartį, kurioje kreditorius yra L. A., o paskolos gavėjas P. K., laikyti negaliojančia, perkeliant paskolos gavėjo – skolininko teises ir pareigas atsakovui A. B. pagal 2009-01-26 paskolos sutartį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo, priimtinas naujas sprendimas, ieškinys tenkintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime bei atsakovo L. A. atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad ieškovas neginčija hipotekos lakšto, atsakovo A. B. surašyto raštelio nėra esminė nagrinėjant ginčą šioje byloje, nes ieškovas pats pasirinko tokį pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 5 str., CK 1. 138 str.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes neturi teisinės reikšmės.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 132 Lt žyminio mokesčio, todėl iš atsakovų po lygiai priteistina po 66 Lt bylinėjimosi išlaidos ieškovui ( 1 t. b. l. 14). Už ieškinį mokėtina likusi 1068 Lt žyminio mokesčio dalis, už apeliacinį skundą mokėtina 1200 Lt žyminis mokestis, kurio ieškovas nemokėjo, iš dalies buvo atleistas ar kitos dalies mokėjimas jam buvo atidėtas (1 t. b. l. 23, 2 t.b.l. 26-27), pirmosios instancijos teismas turėjo 65 Lt išlaidas, o apeliacinės instancijos teismas 8,70 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą, todėl patenkinus ieškinį bei apeliacinį skundą, iš atsakovų priteistina iš kiekvieno po 534 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir po 32, 50 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme ir po 600 Lt žyminio mokesčio ir po 4, 40 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (CPK 93 str. 1 d., 4 d., 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3p.).

Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovų po lygiai iš kiekvieno priteistinos ieškovui jo turėtos išlaidos už advokato pagalbą - 500 Lt pagal kvitą ( 2 t. b. l. 51), (CPK 93 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

2009-01-26 paskolos sutartį, kurioje kreditorius yra L. A., o paskolos gavėjas P. K., laikyti negaliojančia. Laikyti 2009-01-26 paskolos sutartį sudarytą tarp paskolos davėjo – kreditoriaus L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir paskolos gavėjo – skolininko A. B. ( a. k. (duomenys neskelbtini) sutartyje nurodytomis sąlygomis.

Iš atsakovų L. A. ir A. B. iš kiekvieno priteisti po 534 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir po 32, 50 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme ir po 600 Lt žyminio mokesčio ir po 4, 40 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Iš atsakovų L. A. ir A. B. iš kiekvieno priteisti po 316 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui P. K..

Iš atsakovų L. A. ir A. B. priteisti po 600 Lt žyminio mokesčio ir 4, 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.