Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-18 · Byla Nr. PK-86-581/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-18
Bylos Nr.
PK-86-581/2012
Teisminio proceso Nr.
1-08-3-00055-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Civilinis ieškovas
R. K.
Kaltinamasis
V. R.
Advokatai
Arvydas Penelis, Algimantas Kolpertas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-86-581/2012(Proceso Nr. 1-08-3-00055-2011-6)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. balandžio 18 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė

sekretoriaujant Raimondai Šateikienei,dalyvaujant privačiai kaltintojai nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. K.,jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,kaltinamajam V. R.,kaltinamojo V. R. gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini)5 kurse, dirbantis (duomenys neskelbtini) inžinieriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2008-11-17 teismo nuosprendžiu pagal Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvė apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant iki 2009 m. vasario 1 d. pradėti dirbti ir iki 2009 m. birželio 1 d. atlyginti turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str., į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2008-09-25 iki 2008 -09-27; 2010-03-07 bausmę atlikęs; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2011-05-04 apie 11.00 valandą (duomenys neskelbtini), V. R. priklausančiame gyvenamajame name, jis sudavė nukentėjusiajai R. K. kelis kartus ranka į veidą, ją pargriovė ant žemės ir užlaužė jai dešinę ranką, sužeidė dešinį petį, spyrė į kojas ir šiais veiksmais sukėlė R. K. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

Be to, V. R. 2011-05-04 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), V. R. priklausančiame gyvenamajame name, jis apstumdė nukentėjusiąją R. K., sudavė jai kelis kartus su ranka į veidą, šonus, pargriovė ant žemės ir laužė jai dešinę koją, užlaužė dešinį petį, kelis kartus spyrė į pilvą ir šiais veiksmais sukėlė R. K. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis V. R. neprisipažino ir parodė, kad su R. K. gyveno ir vedė bendrą ūkį ketverius metus savo namuose (duomenys neskelbtini). Prieš dvi savaites iki 2011-05-04 įvykio išsiskyrė ir nukentėjusioji, susikrovusi daiktus, išvažiavo. Kartu nebegyventi taikiai nusprendė abu. Po savaitės ar dviejų pakvietė R. K. grįžti atgal, nes tikėjosi susitaikyti. Nukentėjusioji grįžo. Visą kraustymąsi galėjo matyti R. K. motina, brolis. Praėjus maždaug savaitei po sugrįžimo įvyko konfliktas, po kurio išvarė R. K. su visais daiktais. Nukentėjusiąją iš savo namų išvijo žodžiais, o ne veiksmais. R. K. iš savo namų su visais daiktais išvežė jis. Tai buvo dienos metas. Parvežęs R. K. pas motiną, paleido ją kieme, prie pat namo, pats į vidų nėjo, nes nenorėjo. Kur nuėjo R. K., nekreipė dėmesio, apsisuko ir nuvažiavo. Visi rytiniai ir vakariniai veiksmai bei smūgiai, nurodyti kaltinime – išgalvoti. Jokio smurto prie R. K. nenaudojo. Atsimena visus savo veiksmus, nes įvykio dieną buvo blaivus, psichotropinių, narkotinių medžiagų nevartojo. Įvykio dieną ant R. K. kūno ir veido jokių mėlynių nematė. Nukentėjusioji yra dziudo sportininkė, todėl specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti sportuojant salėje. Nežino, kodėl buvo apkaltintas R. K.. Anksčiau yra buvę žodinių konfliktų tarp jo ir R. K.. Per visą laiką nuo skundo padavimo iki pat teismo posėdžio su R. K. susitaikyti nepavyko ir galimybių susitaikyti nėra, nes yra apkaltintas nepagrįstai. Pareikštas 10000 Lt ieškinys taip pat nepagrįstas.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad su kaltinamuoju V. R. gyveno (duomenys neskelbtini). 2011-05-04 ryte V. R. išvyko į miestą. Laukdama kaltinamojo, kelis kartus jam skambino, bet šis neatsiliepdavo. V. R. grįžo apie 11.00 val. Paklausus kaltinamojo, kur buvo, šis nieko neatsakė. Kai to paties paklausė dar kelis kartus, V. R. susinervino ir trenkė jai per veidą. Kaltinamajam atsakė tuo pačiu, po ko V. R. trenkė dar kartą, ją apstumdė. Po šių smūgių buvo pargriuvusi, bet atsikėlė, o tada kaltinamasis spyrė į koją. Griebusi daiktus, sviedė į V. R., o V. R. tais pačiais daiktais sviedė atgal. Tada buvo perkirsti pirštai. Paskui ji gulėjo ant žemės V. R. jai užlaužus ranką, ji rėkė, kad skauda, kad paleistų, bet kaltinamasis nepaleido ir grasino, kad jei norės, tai dar ir sulaužys. V. R. ranką užlaužė taip, kad visiškai nebūtų galima pajudėti. Tuo metu labai kraujavo pirštas ir V. R. leido susitvarkyti. Tą dieną praleido kartu su kaltinamuoju, buvo pasimetusi, ištikta šoko, nežinojo, ką daryti, ko griebtis, todėl niekam nepaskambino. Per laisvą laiką, kai kaltinamojo nebuvo namuose, susikrovė kai kuriuos daiktus. Kaltinamasis V. R. dažnai parūkydavo „žolės“, todėl greičiausiai ir tą dieną galėjo būti apsvaigęs. 2011-05-04 apie 20.00 val. V. R. grįžo į namus. Ji (R. K.) žiūrėjo televizorių. Kaltinamasis liepė atsistoti. Nepaklusus V. R. reikalavimui, šis vėl pradėjo stumdyti. Stūmė kaltinamąjį atgal. Tada V. R. delnu sudavė ne vieną kartą į veidą – sudavė daugiau nei du kartus, į abu žandus. Nenorėdama tolimesnio konflikto, nieko nebedarė. Bandant praeiti pro kaltinamąjį, jis spyrė į pilvą. Vėl bandant praeiti, V. R. spyrė dar kartą. Į pilvą buvo spirta ne mažiau kaip tris kartus. Kaltinamasis anksčiau sportavo karatė, todėl žino, kaip atlikti laužiamuosius veiksmus, kuriuos ir atliko, kai vėl pastūmusi kaltinamąjį atsidūrė ant žemės. V. R. tada užlaužė jai ranką. Bandant priešintis, kaltinamasis kumščiu daužė šonus, o po to užlaužė koją. Kai ji stengėsi ištrūkti, ją (R. K.) kaltinamasis surišo. Surišęs, V. R. įžeidinėjo, aiškino, kad nemušė, nelietė, kad nieko nebuvo, bandė įtikinti, kad pati dėl viso to kalta, nes pati puolė. Visą naktį praleido pas V. R.. 2011-05-05 ryte paskambinusi mamai pasakė, kad buvo sumušta, klausė, ką daryti ir kur kreiptis dėl sumušimų. Nuėjusi į įstaigą, kur nustatomi padaryti sužalojimai, rado ją uždarytą, todėl kreipėsi į savo šeimos gydytoją. Gydytoja nustatė užfiksavo mėlynes. Nuo 2005 metų nebesportuoja dziudo, tik lanko sporto klubą. Iš miesto ją pasiėmė atvažiavęs V. R. ir su visais daiktais, kuriuos buvo susikrovusi iš anksto, parvežė į mamos namus. Mama L. K. matė mėlynes ant jos rankos, ant ausies, ant kojos, nes kojos ir rankos buvo nusėtos mėlynėmis. Po kiek laiko buvo nuėjusi pas kaltinamąjį pasiimti likusių daiktų ir V. R. vėl buvo prirėmęs, nes nenorėjo atiduoti daiktų, vėl grasino primušti. Ir anksčiau yra buvę atvejų, susijusių su smurtu, bet sužalojimų nebuvo. Anksčiau į jokias institucijas nesikreipė. Per taikinamąjį procesą paskambinęs V. R. grasino. Po įvykio jaučiasi labai įskaudinta, labai įžeista, iki šiol jaučia visas įvykio pasekmes, reikalinga psichologo pagalba, nes yra psichologiškai palaužta, šeimos gydytoja buvo išrašiusi raminamųjų vaistų, todėl reiškia 10000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja L. K. parodė, kad 2011-05-04 paskambino dukra R. K. ir lyg verkdama, pasakė, kad ją V. R. primušė ir varo iš namų, klausė, ar galinti sugrįžti į namus, nes tuo metu nukentėjusioji gyveno pas kaltinamąjį. Nepatikėjo, kad V. R. primušė R. K., todėl dar kartą paskambino pasitikslinti. Dukra su V. R. gyveno apie ketverius metus, ruošėsi tuoktis, jų santykiai buvo geri, nekonfliktiški. Yra keletą kartų anksčiau susipykę. Kai kitos dienos vakare R. K. grįžo namo, nukentėjusiosios ausys buvo mėlynos, verkė, klausė, ką daryti. Nukentėjusioji pasakojo, kad V. R. mušė rankomis, šėrė, tampė už rankos, spyrė į įvairias kūno vietas. Galvoje matėsi mėlynos vietos. Patarė nukentėjusiajai kreiptis į ekspertus. R. K. kreipėsi, bet jos nepriėmė, todėl nuvyko pas šeimos gydytoją, kur nustatė sužalojimus. R. K. išvadą apie sužalojimus išsiėmė tik po kelių dienų, nes įstaigoje buvo išeiginės. Nukentėjusioji vartojo raminamuosius vaistus, nevalgė, negalėdavo užmigti, verkdavo. Po to įvykio V. R. matė savo namų kieme 2011 metų rudenį, kai kaltinamasis buvo atvažiavęs pas sūnų M. K.. Kaltinamasis buvo užėjęs į namus. Jokios kalbos iš kaltinamojo pusės apie norą susitaikyti nebuvo. Nedavė V. R. nukentėjusiosios kontaktų Anglijoje, nes nenorėjo, kad dukrai būtų grasinama.

Liudytoja L. K. parodė, kad R. K. su V. R. gyvena apie ketverius metus kaltinamajam nuosavybės teise priklausančiame name. Su nukentėjusiąja ir kaltinamuoju palaikė šiltus santykius, lankydavosi vieni pas kitus. V. R. atrodė inteligentiškas, nekonfliktiškas vyras. Kartu yra tekę švęsti šventes, bet jokių konfliktų neteko matyti. Buvo susitarusi su R. K. ir V. R. dėl apsilankymo pas juos, todėl 2011-05-06, kai paskambino R. K. suderinti, kokiu laiku galėtų atvykti, nukentėjusioji pradėjo verkti, pasakė, kad yra nebe kaltinamojo namuose, bet namuose pas mamą ir, kad buvo sumušta V. R.. Po kelių dienų vėl paskambinusi nukentėjusiajai sužinojo, kad R. K. yra pas krikšto mamą V. T., todėl 2011-05-10 ten ir nuvyko aplankyti nukentėjusiosios. Kai nuvyko, ant R. K. veido matė žymes: viena veido pusė buvo melsva, ant ausies matėsi mėlynių žymės. Pati nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, prašė užrakinti duris, jei kas nors belsdavosi, tai tuoj gręždavosi žiūrėti kas, prašydavo neįleisti, nuolat verkė. Matėsi, kad R. K. yra sutrikusi: šnekėjo vien apie tai, kaip ją sumušė V. R. – sakė, kad kaltinamasis ranka sudavė per galvą, kad spyrė, kad ji nugriuvo, kad neleido keltis, prilaikė su ranka, kad negalėjo niekaip pasipriešinti. Suprato, kad įvyko ginčas, todėl nukentėjusioji ir buvo sumušta. Po kiek laiko V. R. buvo atvykęs pas ją (L. K.) į namus, norėdamas sužinoti apie R. K..

Liudytoja V. T. parodė, kad 2011-05-06 paskambino krikšto dukra R. K. ir pasakė, kad buvo sumušta savo draugo V. R.. Sužinojusi tai, pati nukentėjusiąją 2011-05-10 atsivežė į savo namus. R. K. buvo labai pasimetusi, sutrikusi, sakė, kad kaltinamasis ją sumušė du kartus tą pačią dieną. Matėsi mėlynės ant nukentėjusiosios veido, ant rankų, ant kojos buvo nubrozdinimai. R. K. nėra pasakojusi, kad anksčiau būtų buvęs panašus įvykis, kad V. R. būtų naudojęs smurtą, nors nukentėjusioji ir kaltinamasis kartu gyveno maždaug ketverius metus. R. K. būnant jos (V. T.) namuose, V. R. atvykęs nebuvo.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2011-05-05 grįžęs iš mokyklos, seserį R. K. rado mamos namuose. Nukentėjusioji skundėsi, kad buvo primušta V. R. (duomenys neskelbtini), savo namuose. Ant nukentėjusios veido matėsi mėlynės, ranka buvo nubrozdinta, R. K. verkė, gėrė raminamuosius vaistus, matėsi, kad jai sunku. Nukentėjusioji dziudo lankė mokydamasi mokykloje, o įvykio metu jau nebesportavo. Apie priežastis, dėl ko buvo sumušta, nukentėjusioji kalbėjo tik su mama. Nevažiavo pas kaltinamąjį aiškintis, kodėl sumušė nukentėjusiąją. Tik po kiek laiko, kai R. K. jau buvo išvykusi į Angliją, buvo sutikęs V. R. ir tada jo paklausė, kas ten buvo. Kaltinamasis atsakė, kad buvo už ką. Tokį V. R. pasakymą suprato, kad kaltinamasis primušė R. K..

Iš Specialisto išvados Nr. G 445/11 (05) matyti, kad R. K. konstatuota poodinės kraujosruvos žastuose, kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, blauzdose, kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodytiems traumos laikui bei aplinkybėms, nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 3).

Iš UAB „Panevėžio centro šeimos klinikos“ pateikto išrašo iš R. K. ambulatorinės kortelės matyti, kad pacientė nurodė, jog 2011-05-05 buvo sumušta draugo. Nustatyti sumušimai dešinės rankos dilbio srityje, ausies kaušeliuose. R. K. patarta kreiptis į teismo medicinos ekspertus (b.l. 115-116).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą. Šis nusikaltimas padaromas tik tyčiniais kaltininko veiksmais – mušimo ar kitokiu smurtavimo būdu.

Nustatytų sužalojimų nukentėjusiajai R. K. skaičius, sveikatos sutrikdymo mastas atitinka nukentėjusiosios parodymus, jog ji buvo sumušta 20111-05-04. Byloje nustatyta, kad R. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinamasis V. R. neigė mušęs ar kitaip smurtavęs prieš nukentėjusiąją, tačiau byloje surinkti duomenys – nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvados, medicininiai dokumentai – patvirtina, kad R. K. sveikata nežymiai sutrikdyta buvo tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Kaltinamojo parodymai, kad jis nenaudojo smurto, kad nukentėjusioji viską išsigalvoja, atmetami ir vertinami kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes prieštarauja rašytiniams įrodymams ir nukentėjusiosios bei liudytojų parodymams. Teisiamojo posėdžio metu V. R. duoti parodymai, kad specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai atsirado R. K. sportuojant (b.l. 74), niekuo nepatvirtinti ir neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, o be to paneigti nukentėjusios ir liudytojo M. K. parodymais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad veikų padarymo metu R. K. būtų lankiusi dziudo užsiėmimus. Nukentėjusioji nuosekliai aiškino, kad ji nuo 2005 metų nebesportuoja dziudo, o tik lanko sporto klubą, tačiau tokių sužalojimų, kokius jai padarė kaltinamasis, pasidaryti sporto salėje neįmanoma (b.l. 77). Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojas M. K., parodydamas, jog nukentėjusioji dziudo lankė mokydamasi mokykloje, o įvykio metu jau nebesportavo (b.l.111). R. K. labai nuosekliai papasakojo, kokiu eiliškumu buvo atlikti V. R. nusikalstami veiksmai jos atžvilgiu – kokius ir į kurias kūno vietas sudavė smūgius kaltinamasis. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis visiškai atitinka R. K. nurodytas aplinkybes. Nukentėjusiajai padarytus sužalojimus patvirtino matę nukentėjusiąją R. K. liudytojai L. K., M. K., L. K. ir V. T.. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, nes specialistas patvirtino, kad sužalojimai buvo padaryti R. K. nurodytu laiku ir aplinkybėmis kietais bukais daiktais (b.l. 3), t.y. kad kaltinamasis V. R. nukentėjusiajai sudavė kelis kartus ranka į veidą, pargriovė ant žemės ir laužė jai dešinę ranką, sužeidė dešinį petį, spyrė į kojas, o vėliau, tos pačios 2011-05-04 dienos vakare sudavė kelis kartus ranka į veidą, šonus, pargriovė ant žemės ir laužė dešinę koją, užlaužė dešinį petį, kelis kartu spyrė į pilvą.

Įvertinus įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad V. R. padarytos dvi veikos atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčiniais veiksmais sukėlė R. K. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

Nukentėjusioji R. K. byloje pareiškė 10 000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį. Nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, nes dėl sveikatos sutrikdymo jautė fizinį skausmą, nepatogumus, pažeminimą, buvo sumažėjusios jos bendravimo galimybės. Prašo civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. R..

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo V. R. nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajai R. K. buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, vartojo vaistus. Esant teismo ištirtiems įrodymams, teismas pripažįsta, jog nukentėjusioji dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žala, kuri turi būti atlyginta. Tačiau R. K. pareikštas 10 000 Lt neturtinės žalos civilinis ieškinys aiškiai per didelis ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Iš rašytinių baudžiamosios bylos įrodymų, pačios R. K., kaltinamojo V. R. parodymų matyti, kad šalys yra dirba, gauna pajamas, išlaikytinių neturi. Teismas atsižvelgia į R. K. ir V. R. amžių, jų sveikatos būklę, į kiekvieno iš jų šeimyninę padėtį – ir nukentėjusioji, ir kaltinamasis yra nevedę, kaltinamasis nurodė, jog dirba ir studijuoja, nukentėjusioji taip parodė, kad dirba užsienyje, abu gauna didesnį nei minimalus atlyginimą. Byloje nėra įrodymų, kad R. K. emocinė būsena žymiai pablogėjo dėl šio įvykio, be to, duomenų apie gydymosi trukmę teismui nepateikta, o iš ambulatorinės kortelės (b.l. 116) matyti, kad R. K. tik po įvykio lankėsi pas šeimos gydytoją ir kitų įrašų ambulatorinėje kortelėje nėra. Esant paminėtoms aplinkybėms, daroma išvada, kad nukentėjusiosios R. K. neturtinės žalos civilinis ieškinys mažintinas ir pripažintina, kad R. K. civilinis ieškinys yra pagrįstas 1000 litų sumai ir ši suma iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina.

Nukentėjusioji R. K. pateikė pinigų priėmimo kvitus: serija LAT Nr. 604166 200 Lt sumai (b.l. 44), serija LAT Nr. 637804 300 Lt sumai, serija LAT Nr. 637810 200 Lt sumai ir serija LAT Nr. 637819 200 Lt sumai (b.l. 121-123). Nukentėjusioji prašė šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo V. R. nukentėjusiajai. Įvertinus proceso trukmę, atstovo atliktus veiksmus, daroma išvada, kad prašomos proceso išlaidos yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugoms ir nėra aiškiai per didelės, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusios R. K. patirtos atstovavimo išlaidos – 900 litų, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. R. R. K..

Nukentėjusioji R. K. teismui taip pat pateikė traukinio, autobuso ir lėktuvo bilietus, patvirtinančius kelionės išlaidas keliaujant iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą ir Lietuvoje bei atgal, taip pat minėtų bilietų vertimus į lietuvių kalbą, PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias vertimo iš užsienio kalbos į lietuvių kalbą išlaidas (b.l. 45-69, 89-105). R. K. prašė šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo V. R. priteisti. Nors R. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu žodžiu nenurodė bendros prašomos priteisti sumos, tačiau teikė rašytinius prašymus (b.l. 46-47, 89-90), kuriose nurodomos turėtų išlaidų sumos – atitinkamai 1588,66 Lt, 187, 55 Lt ir 1118,50 Lt, 205,67 Lt. Nustatyta, jog taikinamasis posėdis vyko – 2011-09-15 (R. K. neatvyko), 2011-10-03, 2011-10-24, 2011-11-22; teisiamasis posėdis vyko – 2012-01-05 (neatvyko R. K.), 2012-02-06, 2012-03-07 ir 2012-04-04. Teismui pateiktuose dokumentuose dėl prašomų priteisti turėtų kelionės išlaidų R. K. teikė bilietus iš Didžiosios Britanijos į Kauną, Vilnių, po to į Panevėžį bei atgal į Didžiąją Britaniją, kurių datos yra prieš vykusius minėtus posėdžius. Vertinant pateiktus dokumentus matyti, jog bilietų kainos iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą yra nurodomos su grįžimu atgal į Didžiąją Britaniją, o taip pat prašoma priteisti turėtas išlaidas ir išvykstant iš Ramygalos į Kauną arba Vilnių. Pagal BPK 104 straipsnio 1 dalį tokios išlaidos nukentėjusiajam atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų priklausomai nuo to, kas iškvietė nukentėjusįjį. Kreipdamasi į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl savo pažeistų teisių gynybos ir prašydama pradėti privataus kaltinimo bylų procesą nukentėjusioji R. K. prisiėmė ir atitinkamas pareigas kaip privati kaltintoja ir nukentėjusioji (Lietuvos Respublikos BPK 34 straipsnis, 28 straipsnis). Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nukentėjusios R. K. reikalavimas dėl jos turėtų kelionės išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir ieškojimo iš V. R. netenkinamas.

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę V. R., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis). V. R. įvykdė tyčines baigtas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis teistas (b.l. 27), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 29-31). Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, į nukentėjusiosios R. K. patirtus išgyvenimus, kaltinamojo asmenybę, į tai, jog nesiėmė priemonių nusikalstamų veikų pasekmėms sušvelninti – neatsiprašė nukentėjusios, neatlygino neturtinės žalos, ir prieina prie išvados, kad kaltinamajam V. R. už nesunkius nusikaltimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 54 straipsniu, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nes įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad paskirus šios rūšies bausmę bus pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės trukmę, teismas, atsižvelgia į kaltinamojo V. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos pasekmes, į visas bylos aplinkybes, į tai, jog nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių ir daro išvadą, kad V. R. laisvės apribojimo bausmė skirtina trumpesnė nei numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str., iš kaltinamojo V. R. išieškotinos 20 Lt proceso išlaidų (teismo šaukimai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (veika 2011-05-04 apie 11 val.) ir nubausti jį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, uždraudžiant V. R. per laisvės apribojimo laikotarpį bendrauti su R. K.;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (veika 2011-05-04 apie 22 val.) ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant V. R. per laisvės apribojimo laikotarpį bendrauti su R. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, uždraudžiant V. R. per visą laisvės apribojimo laikotarpį bendrauti su R. K..

R. K. 10 000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. R. 1000 Lt R. K..

Priteisti iš V. R. 900 Lt nukentėjusiosios R. K. turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kitoje dalyje nukentėjusios R. K. reikalavimo dėl proceso išlaidų priteisimo netenkinti.

Išieškoti iš V. R. 20 Lt proceso išlaidas valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė