- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-101-638/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06028-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- M. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui M. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei atsakovo M. A. priešieškinį ieškovei V. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatyto ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. A. (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį atsakovui M. A. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei atsakovo M. A. priešieškinį ieškovei V. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatyto ir išlaikymo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – teismas nustatė laikiną nepilnametės A. A. gyvenamąją vietą su motina V. A. bei iš atsakovo M. A. priteisė 275 Eur laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos – 2024 m. gegužės 23 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos.
Šalies argumentai
3. Atsakovas 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikė priešieškinį, kuriame, be kita ko, prašė pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir šalių nepilnametės dukters laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o iš ieškovės priteisti laikiną išlaikymą dukrai po 275 Eur kas mėnesį, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą, nustatyti, kad ieškovė turi pareigą teikti laikiną išlaikymą nuo 2024 m. liepos 5 d. Atsakovas nurodė, kad nuo 2024 m. liepos 5 d. dukra gyvena su juo, kadangi ieškovė turi didelių problemų dėl alkoholizmo, kurių iki šiol neišsprendė. Kadangi eilinį kartą buvo užfiksuotas ieškovės neblaivumas būnant su dukra, Vaiko teisių specialistai pasiūlė jam pasiimti dukrą, priešingu atveju ji būtų paimta laikinai valstybės globai. Pakeitus laikiną dukters gyvenamąją vietą, atsakovas prašo pakeisti ir 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatytą laikiną apsaugos priemonę, įpareigojančią atsakovą teikti laikiną vaiko išlaikymą, nustatant ieškovės pareigą teikti 275 Eur dydžio laikiną išlaikymą dukrai.
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame nurodė, kad su prašymu sutinka iš dalies. Sutinka, kad šalių nepilnametės dukters laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, tačiau nesutinka su prašymu priteisti iš jos laikiną išlaikymą dukrai po 275 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad ji neseniai grįžo iš stacionaraus gydymo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje. Šiuo metu ji nevartoja alkoholio, tęsia gydymą namuose (yra įsigijusi vaistų, juos vartoja) ir artimiausiu metu pradės stacionarų gydymą likviduoti savo priklausomybę. Ieškovė yra registruota Užimtumo tarnyboje, neturi jokio nekilnojamojo turto objekto, valdoma transporto priemonė yra būtinybė pasiekti siūlomus dirbti darbus (duomenys yra pateikti byloje). Akivaizdu, jog sprendžiant savo sveikatos problemas stacionariu gydymosi būdu, šiuo metu ieškovė neturi objektyvios galimybės dirbti ir atsakovo prašomu dydžiu prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog buvo laikmetis, kai pats atsakovas nemokėjo dukros išlaikymui jokių lėšų, dėl to ieškiniu yra pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo. Tuo metu būtent ieškovei teko visa našta išlaikyti dukrą. Ieškovė prašė atsakovo nurodomą dukrai laikino išlaikymo dydį sumažinti, atsižvelgiant į ieškovės sudėtingą turtinę padėtį.
5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl atsakovo pateikto prašymo byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovė nesistengia ir nekeičia savo elgesio, nesiekia spręsti nesaikingo alkoholio vartojimo problemos, jos motyvacija spręsti šią problemą žema, ji nėra linkusi vykdyti pagalbos plane numatytų įpareigojimų, todėl darytina išvada, kad motinos priklausomybė nuo alkoholio, jos elgesys kelia grėsmę esminiams vaiko interesams. Šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena su tėvu. Skyriaus vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Išvadoje taip pat nurodoma, kad atsakovo prašomas priteisti 275 Eur laikino išlaikymo dydis, įvertinus išmoką vaikui, neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio ir atitinka nepilnamečio vaiko geriausius interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos, nustatė laikiną nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakovu. Teismas priteisė iš ieškovės laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukters išlaikymui po 230 Eur nuo faktinio dukters apsigyvenimo pas tėvą – 2024 m. liepos 5 d., iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise teismas paskyrė atsakovą.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalys pripažįsta, kad šiuo metu jų dukra realiai gyvena su atsakovu, t. y. reali vaiko gyvenamoji vieta yra kitokia, nei nustatyta Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartyje, todėl siekiant išvengti tarp šalių galinčių kilti ginčų, teismas sprendžia, jog tikslinga pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti, nustatant nepilnametės dukros laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu.
8. Teismas nurodė, kad šiuo metu ieškovė gydosi savo priklausomybę nuo alkoholio, dėl ko tikėtina, jai yra sudėtinga susirasti darbą, į tai, kad ji neturi jokio nekilnojamojo turto, yra registruota Užimtumo tarnyboje, be to, vaikui yra mokama 96 Eur valstybės išmoka, kuri taip pat yra skiriama vaiko poreikiams patenkinti, teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tikslinga nustatyti ieškovės teikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai dydį 230 Eur per mėnesį, atsakovą paskiriant lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį, nustatant, kad faktinio dukters apsigyvenimo pas tėvą data yra 2024 m. rugpjūčio 22 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Faktinis dukters apsigyvenimas pas tėvą įvyko 2024 m. rugpjūčio 22 d., o ne 2024 m. liepos 5 d. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šią faktinę aplinkybę, nors Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugsėjo 26 d. išvadoje, pateiktoje byloje, (toliau – išvada) nurodyta, jog 2024 m. rugpjūčio 22 d. mergaitė perduota tėvui (išvados 3 lapas). Taip pat prie išvados pridėtas pagalbos planas, parengtas 2024 m. rugsėjo 18 d., (kopija pateikta byloje kartu su išvada), patvirtina, jog dukra apgyvendinta pas tėvą 2024 m. rugpjūčio 22 d. (Pagalbos plano 2 lape nurodytas atvejo vadybos posėdžio tikslas).
9.2. Ieškovė pripažįsta, jog 2024 m. liepos 5 d. buvo fiksuotas jos neblaivumo atvejis, tuomet dukra buvo su tėvu tik keletą dienų, po kurių ji buvo grąžinta ieškovei. Mergaitė su mama gyveno iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. Tą dieną ji buvo perduota tėvui, su kuriuo gyvena iki šiol.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Atsakovas pažymi, kad nuo 2024 m. liepos 5 d. su dukra gyvena mamos namuose. Nors atsakovui puikiai žinoma apie ieškovės problemą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, visgi ji nori palaikyti ryšį su dukra ir jis kaip tėvas turi užtikrinti mamos ir dukters bendravimą, todėl šalys susitardavo dėl ieškovės bendravimo su dukra, apimančio nakvynes pas mamą. Aplinkybė, kad atsakovas, pasitikėdamas ieškove, sudarė sąlygas jai bendrauti su dukra, nereiškia, kad mergaitė gyveno su ja ir ji užtikrino dukters materialinius poreikius. Nuo 2024 m. liepos 5 d. visus mergaitės materialinius poreikius užtikrina atsakovas.
10.2. Atsakovė nurodo aplinkybę, kad dukra gyveno su ieškove iki 2024 m. rugpjūčio 22 d., tai esą patvirtina Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2024 m. rugsėjo 18 d. atvejo vadybos posėdžio protokolas. Tačiau jame nebuvo aiškintasi aplinkybių dėl šalių ir vaiko santykių laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. Ieškovės teiginys, kad dukra su ja gyveno iki 2024 m. rugpjūčio 22 d., nėra pagrįstas įrodymais. Tuo tarpu 2024 m. liepos 5 d. vaiko perdavimo faktą atsakovui patvirtinta Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje fiksuotos aplinkybės tenkinant atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos taikymo, kad faktinė dukters apsigyvenimo pas tėvą data buvo 2024 m. liepos 5 d.
13. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi nustatė laikiną nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakovu. Teismas priteisė iš ieškovės laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukters išlaikymui po 230 Eur nuo faktinio dukters apsigyvenimo pas tėvą – 2024 m. liepos 5 d., iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise teismas paskyrė atsakovą.
16. Ieškovė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad faktinis dukters apsigyvenimas pas tėvą įvyko 2024 m. rugpjūčio 22 d., o ne 2024 m. liepos 5 d., todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šią faktinę aplinkybę. Šiuos argumentus ieškovė įrodinėja Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugsėjo 26 d. išvada, prie išvados pridėtu pagalbos planu, parengtu 2024 m. rugsėjo 18 d.
17. Nagrinėjamu atveju, nors iš esmės ieškovė neginčija priteisto laikino išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukters išlaikymui, tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovės argumentai dėl faktinės dukters apsigyvenimo pas tėvą datos galimai yra susiję su siekiu nemokėti priteisto laikino išlaikymo dukrai būtent už nurodytą laikotarpį (nuo 2024 m. liepos 5 d. iki rugpjūčio 22 d.).
18. Bylos duomenimis, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) išvadoje nurodyta, kad 2024 m. liepos 5 d. gautas pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą (2VTP-1772), kad V. A. neblaivi, jai nustatytas 3,05 promilių girtumas, su ja buvo mažametė A. A.. Vaiko situacijos vertinimo 2024 m. liepos 11 d. anketoje nurodyta, jog M. A. atvykus pasiimti dukters, V. A. buvo akivaizdžiai neblaivi, dukra perduota tėvui. A. A. 2024 m. liepos 10 d. skyriaus specialistei pasakojo, kad pas mamą būti bijo. Skyriaus specialistei 2024 m. liepos 8 d., 2024 m. liepos 9 d. nepavyko susisiekti su V. A.. 2024 m. rugsėjo 2 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 2VSV-2857 nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. parke sulaikyta akivaizdžiai neblaivi motina su mažamete dukra, girtumas 2,87 promilių. Mergaitė buvo aprengta nešvariais drabužėliais, buvo nenuprausta. A. skyriaus specialistėms pasakojo, kad lanko darželį, bet šiandien mama nevedė į darželį. Sakė, kad labai myli tėtį, mamos nemyli. Mergaitė perduota tėvui.
19. Byloje pateikti Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenys apie galimus vaiko teisių pažeidimus, iš kurių matyti, kad 2024 m. liepos 5 d. gautas pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vaikas A. A.. Pastabose nurodyta, kad tėvas kreipėsi į policiją, nes atvykus pasiimti dukters, motina buvo neblaivi, nustatytas 3,05 promilių girtumas. Tėvas vaiką pasiėmė pas save.
20. Taip pat prie išvados pridėtas pagalbos planas, parengtas 2024 m. rugsėjo 18 d., kuriame nurodyta, jog 2024 m. rugpjūčio 22 d. V Andriukaitienei nustatytas 2,87 promilių girtumas. A. A. apgyvendinta su tėvu M. A..
21. Be to, kaip atsiliepime nurodė atsakovas, kad nuo 2024 m. liepos 5 d. atsakovas su dukra gyvena mamos namuose. Atsakovas, pasitikėdamas ieškove, sudarė sąlygas jai bendrauti su dukra, tačiau tai nereiškia, kad mergaitė gyveno su ja ir ji užtikrino dukters materialinius poreikius.
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad faktinio dukters apsigyvenimo pas tėvą data yra 2024 m. rugpjūčio 22 d. Ieškovės teiginys, kad dukra su ja gyveno iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. iš esmės nėra pagrįstas pakankamais įrodymais.
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas.
24. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.