- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- ATP-1112-209/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjos Teresos Aksionovos (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarimo, kuriuo R. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. 140 eurų dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nubaustas už tai, kad būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2015-01-12 iki 2015-06-15 nepranešęs SODROS teritoriniam skyriui leido dirbti elektrikui L. G., tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 2 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu institucija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą pripažįstant R. T. kaltu padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą ir, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirti jam straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudos vidurkį, t.y. 1882 eurų baudą. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. ir R. T. sumažino administracinę nuobaudą. Nelegalus darbas priskiriamas prie sunkiausių darbo teisės pažeidimų. Ši veika paprastai laikoma tyčine, padaroma turint tikslą nemokėti mokesčių valstybės biudžetui, įmokų į socialinio draudimo fondą. Byloje nustatyta, kad nuo L. G. socialinio draudimo pradžios SODROS teritorinis skyrius nebuvo informuotas, nuo 2015-01-12 iki 2015-06-15 nebuvo mokami gyventojų pajamų ir SODROS mokesčiai. Tuo tarpu Darbuotojas, dirbdamas nelegaliai ir pakankamai pavojingą elektriko darbą, nebuvo socialiai apdraustas. Įvykus nelaimingam atsitikimui ir tapus nedarbingu tai galėjo ypač apsunkinti jo padėtį. Mano, kad R. T. paskyrus mažesnę nei numatyta sankcijoje administracinę nuobaudą, būtų pažeisti administracinės nuobaudos tikslai ir teisingumo principas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniu skundu neginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., o keliamas klausimas dėl nuobaudos paskyrimo pažeidėjui.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t.y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013).
Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-4-2011).
Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. T. nuobaudą, pagrįstai atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino kaltu ir gailisi, bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Iš bylos duomenų matyti, kad R. T. pažeidimą padarė dėl aplaidumo, nes pamiršo pranešti SODRAI apie įdarbintą asmenį, anksčiau administracine tvarka nebaustas, nusikalto pirmą kartą, todėl darytina išvada, jog jis nelinkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimų.
Pažymėtina ir tai, kad tarp darbdavio - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir darbuotojo – L. G. 2015-01-12 buvo sudaryta darbo sutartis. Iš byloje esančių darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių matyti, kad darbdavys paskaičiavo L. G. SODROS ir gyventojų pajamų mokesčius. Be to, vertinant padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad reali didelė žala nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas R. T. pagrįstai paskyrė mažesnę nuobaudą, nei numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. sankcijos minimumas.
Institucija apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad R. T. paskirta nuobauda nebus pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgė į visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir parinko teisingą nuobaudą. Keisti teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Parinkti nuobaudos rūšį ir jos dydį yra ne apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjos Teresos Aksionovos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.