Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-09 · Byla Nr. N-63-774-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-09
Bylos Nr.
N-63-774-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63?774/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4, 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. lapkričio 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. M. dėl to, kad jis tą pačią dieną, 8 val. 34 min., Vilniuje, Savanorių g. 174A, vairuodamas automobilį su įjungtais oranžiniais švyturėliais, neužtikrino, kad tai nepakenks eismo saugumui, važiuodamas juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, nepasirinko saugaus greičio, atsiradus kliūčiai nesugebėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į gretima juosta važiuojantį ir į dešinę sukantį automobilį, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant kelio bortelio bei atsitrenkė į kelio apšvietimo stulpą. Apgadino abu automobilius ir apšvietimo stulpą. Taip pat nustatyta, kad automobilio priekinis ir šoniniai langai papildomai tamsinti be leidimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133, 193, 235 punktus. Šie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2008 m. lapkričio 21 d. nutarimu V. M. už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 125 Lt bauda, už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 150 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu skirta galutinė subendrinta 150 Lt bauda.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi V. M. skundą atmetė, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija, kad pažeidė KET 235 punktą, t. y., kad padarė ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. V. M. kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo, priežastinio ryšio buvimą tarp kilusių pasekmių ir jo veiksmų patvirtina byloje esantys įrodymai: eismo įvykio vietos schema, automobilio apgadinimai, tarnybinis pranešimas, nukentėjusiojo parodymai, automobilio judėjimo ataskaita. V. M. paaiškinimą, kad jis važiavo antrąja juosta, paskui prieš posūkį persirikiavo į autobusų juostą, paneigia byloje esanti automobilio judėjimo ataskaita. Pareiškėjo vairuoto automobilio greičio didėjimas rodo, kad jis neketino sukti. Tai, kad važiuojant apie 60 km/h greičiu saugiai pasukti į dešinę neįmanoma, patvirtino ir apklaustas pareigūnas E. U. Nukentėjusysis A. Ž. po eismo įvykio ir teismo posėdyje davė nuoseklius parodymus, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Iš automobilio judėjimo ataskaitos matyti, kad V. M. automobilis keletą minučių iki įvykio judėjo nedideliu greičiu, o paskutinę minutę greitį padidino, tai patvirtina A. Ž. teiginį, kad jis automobilio prieš darydamas manevrą nematė. Teismas nustatė, kad A. Ž. galėjo į dešinę pusę sukti ne iš pirmosios eismo juostos, o iš antrosios, nes jo automobilio ilgis 18,7 m, o įvažiavimo į teritoriją – 5,2 m. Tai daryti leidžia KET 112 punktas, kuriame nustatyta, kad kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Institucijos nutarimą. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino įrodymus ir aiškino KET reikalavimus. Apeliantas nurodo, kad greičio neviršijo, ir kad jam važiuojant leistinu greičiu, priekyje staiga atsirado kliūtis – A. Ž. vairuodamas automobilis padarė staigų posūkį į dešinę ir užkirto kelią. A. Ž. nepaisė imperatyvios KET normos – persirikiuojant į dešinę ar darant dešinį posūkį privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 106, 109, 120 p.). Eismo įvykio vietos schemoje matosi, kad susidūrimo metu A. Ž. automobilis buvo pradėjęs posūkį į dešinę, buvo įvažiavęs į apelianto eismo juostą ir užtvėręs kelią. Jei A. Ž. būtų žiūrėjęs į veidrodėlį, būtų matęs apelianto automobilį, nes minutę iki įvykio jis važiavo 20 km/h greičiu. Prieš susidūrimą greitis padidėjo iki 54 km/h, tačiau šis greitis leistinas, nes juosta buvo laisva, o priekyje iš kairės pusės važiuojantis A. Ž. automobilis nesiruošė sukti. Visa tai patvirtina automobilių apgadinimai, kurie būdingi tik atsitrenkiant į šoną ir kurie patvirtina, kad apeliantui važiuojant tiesiai atsirado kliūtis iš kairės, į kurią atsitrenkęs jis nuskriejo į dešinę. KET 193 punktas nurodo, kad specialiųjų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai, dirbdami kelyje, gali nepaisyti kelio ženklų (išskyrus didžiausio greičio ribojimo ir pirmumo ženklus), ženklinimo ir transporto priemonių išsidėstymo važiuojamojoje dalyje reikalavimų, jeigu tai nesukels pavojaus saugiam eismui. Šiuo atveju važiavimas autobusų juostoje niekam nesukėlė pavojaus, o vairuotojo A. Ž. veiksmai neleistini. Teismas galėjo pasiteikti specialistų pagalbą ir įpareigoti instituciją atlikti autotechninę ekspertizę. Byloje nesurinkta įrodymų, kad apeliantas pažeidė KET 133 ir 193 punktus, o 235 punkto pažeidimas neturėjo jokios įtakos autoįvykiui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuobaudos už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskyrimo teisėtumo. V. M. neigia, kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neužtikrino, kad, vairuodamas specialiąją transporto priemonę su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais, nepakenks eismo saugumui.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis nustato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta objektyviais. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas.

Teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė pažeidėjo paaiškinimus bei apklausė liudytojus. Pagrindiniai įrodymai, paneigiantys V. M. pateikiamą įvykio versiją – nukentėjusiojo A. Ž., pareigūnų E. U., D. S. parodymai teisme (b. l. 28?29, 62), kurie atitinka rašytinius įrodymus – administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos shcemą, tarnybinius pranešimus, A. Ž. paaiškinimą, uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ pateiktą V. M. vairuoto automobilio judėjimo ataskaitą (b. l. 10, 12?14, 34, 7). Paminėta bylos medžiaga patvirtina, kad V. M., vairuodamas automobilį su oranžiniais švyturėliais, neužtikrino, kad tai nepakenks eismo saugumui, nepasirinko saugaus greičio, atsiradus kliūčiai nesugebėjo sustabdyti automobilio, ir dėl to apgadino du automobilius ir apšvietimo stulpą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl apeliantui inkriminuoto ATPK 123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo pasakytina, jog jis byloje pateiktais įrodymais nepagrįstas. Teisėjų kolegija pastebi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas už papildomai tamsintus langų stilus be leidimo, tačiau jokių tai įrodančių duomenų byloje nepateikta. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotos transporto priemonės priekinių šoninių langų stiklų šviesos pralaidumas techninėmis priemonėmis nustatinėjamas nebuvo. Atsižvelgdama į tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje galioja principas in dubio pro reo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą byloje Nr. N502-3036/2010), teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju yra nepašalintų abejonių dėl V. M. vairuoto automobilio priekinio ir šoninių langų stiklų šviesos laidumo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje bylos dalyje apelianto atžvilgiu turi būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis atitinkamai keistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

V. M. (V. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„V. M. (V. M.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2008 m. lapkričio 21 d. nutarimą dalyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Likusią Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2008 m. lapkričio 21 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.“

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas