Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, iš­nag­ri­nė­jo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos ap­y­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rės I. D. pa­reiš­ki­mą dėl pro­ce­so už­bai­gi­mo tei­smo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 78-1-00639-14 ir su­si­pa­ži­nęs su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo by­los me­džia­ga, ku­rio­je P. P., gimęs 1958 m. sausio 20 d., Plungės m., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 310 str.,

G. N., gimusi 1976 m. kovo 12 d., Plungės r., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vė, Lietuvos Respublikos pi­lie­tė, išsituokusi, 9 klasių išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., teista: 1) 2013-01-30 pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme 2 m., pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 8 p., 4 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kal­ti­na­ma pa­gal Lietuvos Respublikos BK 310 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. P. žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. 2014 m. rugsėjo 21 d., apie 9⁰⁰ val., savo namų kieme Plungės r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą nužudyti gyvūną, žiauriai elgėsi su V. Š. šunimi – užveržė šuns kaklą virve, tokiu būdu jį pasmaugė ir užkasė jį savo kieme.

Kaltinamoji G. N. žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. 2014 m. rugsėjo 21 d., apie 9⁰⁰ val., savo namų kieme Plungės r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą nužudyti gyvūną, žiauriai elgėsi su R. S. šunimi – užveržė šuns kaklą virve, tokiu būdu jį pasmaugė ir užkasė jį savo kieme.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

policininko Martyno Beržonsko tarnybiniu pranešimu, kad pagal 2014-09-29, 13³⁶ val., gautą R. S. pranešimą telefonu apie dingusį jo šunį bei gandus kaime, jog jo šuo yra užkastas P. sodyboje, (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., nuvykus į įvykio vietą, sodyboje už ūkinio pastato rasti užkasti du mišrūnų veislės šunų lavonai su smaugvirvėmis ant kaklų (b.l. 3);

įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais, kuriuose užfiksuota įvykio vieta yra Plungės r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) namo kiemas, kuriame už ūkinio pastato rasti užkasti du šunys su smaugvirvėmis ant kaklų (b.l. 4-7);

nukentėjusiojo R. S. parodymais, jog 2014-09-24 jis pasigedo savo mišrūno, rudos spalvos šuns, kuris išėjo 2014-09-19. Iš pradžių nieko blogo neįtarė, nes ir anksčiau šuo yra buvęs išėjęs, tačiau grįždavo už poros dienų. Negrįžus šuniui, ėmė jo ieškoti, tačiau jo nerado, o 2014-09-27 ar 2014-09-28 iš kaimynų išgirdo, kad jo šuo gali būti nebegyvas, nes kaimynas P. kažką kasė už daržinės. Tą pačią dieną nuėjęs prie P. daržinės pastebėjo šviežiai kastą žemę. Pats netikrino, o 204-09-29 iškvietė policijos pareigūnus, kurie rado užkastus, prieš tai pasmaugtus, jo bei kaimynės Š. šunis. Jokių konfliktų dėl šunų niekada su kaimynais nėra buvę. Pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 8-9);

nukentėjusiosios V. Š. parodymais, jog apie tai, kad jai priklausantis šuo buvo pasmaugtas ir užkastas P. kieme, sužinojo iš policijos pareigūnų. Šuo buvo dingęs apie savaitę, tačiau ji nieko blogo neįtarusi, nes ir anksčiau jis išeidavo. Mano, jog šunį pasmaugti galėjo pats P. arba jo sugyventinė G. Kodėl jie taip pasielgė, nežino, jokių konfliktų dėl šuns nėra buvę. Pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 11-12);

liudytojo V. K. parodymais, kad 2014-09-24 nuvažiavęs pas P. P. iš jo paties sužinojo, kad jis pasmaugė du kaimynų šunis. Paklausus, kodėl jis taip pasielgė, P. P. jam atsakė, kad šunys jam trukdydavo miegoti, lodavo (b.l. 14-15);

kaltinamojo P. P. parodymais, kuriuose jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kad į jo namų kiemą kiekvieną dieną atbėgdavo kaimynų S. ir Š. šunys, kurie lodavo, trukdydavo jam ir jo sugyventinei miegoti. 2014-09-21, apie 9⁰⁰ val., į jo namų kiemą vėl atbėgus kaimynės Š. šuniui, jam trūko kantrybė ir jis, pagavęs šunį, nusinešė jį į daržinę, uždėjo jam ant kaklo virvę ir taip jį pasmaugė. Šunį nunešė prie malkinės ir ten paliko. Tai mačiusi sugyventinė G. N. pasakė, kad pagaus S. šunį ir padarys tą patį, t. y., pasmaugs. Jai pagavus antrąjį šunį, jis iš daržinės atnešė virvę, kuria N. pati pasmaugė šunį. Tada jis už daržinės iškasė duobę, į kurią sumetė abu šunis ir juos užkasė (b.l. 18-19);

kaltinamosios G. N. parodymais, kuriuose ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kad į P. P. kiemą nuolat atbėgdavo kaimynų Š. ir S. šunys, kurie rujos metu neleisdavo miegoti, lodavo. 2014 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamena, apie 6³⁰ val. tie patys šunys buvo atbėgę, braižė namų duris. Ji liepusi P. P. tuos šunis išvaryti. P. išėjus, ji pamatė, kaip jis, uždėjęs virvę Š. šuniui ant kaklo, ėmė jį vilkti. Grįžęs į namus sugyventinis jai pasakė, kad nutempė šunį į tvartą ir pakabino jį ten ant virvės. Tada ji, išėjusi į lauką, sugavo antrąjį, kaimyno S., šunį, jį nusinešė į daržinę, uždėjo jam ant kaklo virvę ir, taip pat už virvės jį pakabinusi, paliko. Po kurio laiko su P. iškasė duobę ir abu šunis ten užkasė. Taip žiauriai su šunimis pasielgė, kadangi pastarieji nuolat atbėgdavo į jų kiemą, lodavo naktimis ir neleisdavo miegoti (b.l. 18-19).

Surinkti įrodymai įrodo kaltinamųjų P. P. ir G. N. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 310 str., kadangi jie, žiauriai elgdamiesi su gyvūnais, juos nužudė.

Už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems skirtinos bausmės.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Prokurorė savo pareiškime prašo kaltinamajam P. P. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 str., skirti 6 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui, taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas dėl bausmės sumažinimo ?; kaltinamajai G. N. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 str., skirti 6 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui, taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas dėl bausmės sumažinimo ?.

Abu kaltinamieji neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūlomomis bausmėmis ir dydžiais sutiko (b.l. 42, 45).

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta jų kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems P. P. ir G. N., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės skyrimo ypatumais, esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamasis P. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistas, registruotas darbo biržoje, duomenų apie nubaudimą administracine tvarka, psichikos sveikatos sutrikimus, priklausomybių ligas bei jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, vertindamas kaltinamojo asmenybę, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymą pažeidė pirmą kartą, kad Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatas, pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų tyčinį nusikaltimą bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, paprastai neskiriama, esant kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei teisingumo principas bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokurorės siūlomą skirti viešųjų darbų bausmę, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., sumažintina ?.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta ir neskirtina.

Kaltinamoji G. N. teisiama už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, anksčiau teista, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, nedirbanti, duomenų apie administracines nuobaudas, psichikos sveikatos sutrikimus, priklausomybių ligas bei ją charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad už padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str., laisvės atėmimui numatytos alternatyvios bausmės, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įvardyti bausmės tikslai bei teisingumo principas gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajai G. N. viešųjų darbų bausmę, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., sumažintina ?.

Kardomoji priemonė kaltinamajai nepaskirta ir neskirtina.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. P. pripažinti kaltu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 310 str., ir jį nuteisti viešųjų darbų bausme 6 (šešis) mėnesius, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti ?, ir P. P. nustatyti galutinę viešųjų darbų bausmę 4 (keturis) mėnesius, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

G. N. pripažinti kalta pa­gal Lietuvos Respublikos BK 310 str., ir ją nuteisti viešųjų darbų bausme 6 (šešis) mėnesius, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti ?, ir G. N. nustatyti galutinę viešųjų darbų bausmę 4 (keturis) mėnesius, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti P. P. ir G. N., kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jie turi teisę paduoti teismui prašymus surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamieji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 351 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.