Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų M. N. ir A. Ž. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, teikianti išvadą institucija – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė

pareiškėjai M. N. ir A. Ž. teismui supaprastinto proceso tvarka paduotu prašymu prašė nutraukti jų abiejų santuoką, 2006 m. gruodžio 6 d. sudarytą Londone, Jungtinėje Karalystėje (toliau - JK), įrašas apie tai Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos metrikų knygoje padarytas 2007 m. rugsėjo 22 d. (įrašo Nr. 3961), bendru sutikimu ir patvirtinti 2011 m. rugpjūčio 22 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 1-2). Pareiškėjai nurodė, kad nuo 2005 m. birželio 12 d., kai pareiškėjas A. Ž. buvo suimtas, jie negyvena kartu. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnaus G. A.. Gyvendami santuokoje pareiškėjai jokio (ne)kilnojamojo turto neįgijo, bendrų skolų taip pat neturi.

Pareiškėjos M. N. atstovė advokatė D. Oseckienė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl žmogžudystės ir nuteistas ~ 10 m. laisvės atėmimo bausme, bausmę atlieka JK. Pareiškėja M. N. sutuoktinį kurį laikė lankė laisvės atėmimo vietoje, bet vėliau abu priėjo prie išvados, kad šeima faktiškai iširusi ir nebegali būti išsaugota. Pareiškėjas turi galimybę bendrauti su savo mažamečiu vaiku tik telefonu.

Pareiškėjui A. Ž. apie posėdžio vietą, datą, laiką pranešta 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nustatyta tvarka (b. l. 31-32, 36-37).

Pareiškėjas A. Ž. pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 25-27).

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. Pleškaitė 2011 m. lapkričio 15 d. institucijos vardu pateiktą išvadą palaikė.

Pareiškimas tenkinamas.

Santuokos nutraukimo bylos priklauso Lietuvos Respublikos (toliau – LR) teismų jurisdikcijai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso(toliau - CPK) numatytais atvejais. CPK 538 straipsnio 2 dalis numatto, kad prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Nė vienas iš pareiškėjų Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi.

Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1347/2000 2000 m. gegužės 29 d. dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo 2 straipsnio 1 dalies b) punktas numato, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai. Kadangi abu sutuoktiniai turi LR pilietybę, LR teismai kompetentingi nagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo ir kitus su tuo betarpiškai susijusius klausimus (proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principas – CPK 7 str.).

Lietuvos kolizinės normos nustato, kad santuokinį veiksnumą ir kitas santuokos sudarymo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisė (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, toliau – CK, 1.25 str. 1 d.). Užsienio valstybėje teisėtai sudaryta santuoka pripažįstama Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai abu sutuoktiniai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, santuoką sudarė užsienio valstybėje turėdami tikslą išvengti santuokos pripažinimo negaliojančia pagal LR įstatymus (CK 1.25 str. 4 d.).

Santuokos nutraukimui taikytina teisė (santuokos nutraukimo sąlygos, pagrindai, nutraukimo momentas, teisiniai padariniai) nustatoma ne pagal sutuoktinių bendros nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės (JK) teisę (CK 1.29 str. 1 d.), o pagal Lietuvos teisę, nes sutuoktiniai turi LR pilietybę (CK 1.29 str. 3 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjai susilaukė berniuko, kurį pavadino G. A. Ž. (b. l. 8). 2006 m. gruodžio 6 d. Londone, JK pareiškėjai susituokė; įrašas apie tai Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos metrikų knygoje padarytas 2007 m. rugsėjo 22 d. (įrašo Nr. 3961) (b. l. 6, 33).

Įvertinęs tai, kad pareiškėjai, kaip teigiama, daugiau nei 1 m. negyvena santuokinio gyvenimo, yra susvetimėję, neturi ir netvarko bendro ūkio, teismas daro išvadą, jog pareiškėjų santuoka faktiškai iširusi ir nebėra pagrindo tikėtis, kad jie vėl galėtų pradėti gyventi kaip šeima (CK 3.53 str. 2 d.). Pareiškėjų santuoka nutraukiama jų bendru sutikimu, nes yra visos santuokos nutraukimo sąlygos, išvardintos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti iš VĮ Registrų centro 2011 m. rugpjūčio 16 d. raštų Nr. (8.6.5)1INF-5862 ir Nr. (8.6.5)1INF-5863 (b. l. 11-12), pareiškėjai nuo santuokos įregistravimo Lietuvoje neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų.

VĮ „Regitra“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. duomenimis (b. l. 13-14), pareiškėjų vardu Lietuvoje nėra įregistruota transporto priemonių.

Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai aptarė mažamečio vaiko ir vienas kito išlaikymo, mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kito sutuoktinio dalyvavimo jį auklėjant, (ne)turtinių teisių ir pareigų klausimus (CK 3.53 str. 3 d.).

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) 2011 m. lapkričio 15 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėja su sūnumi gyvena JK, todėl nėra objektyvių galimybių ištirti vaiko gyvenimo sąlygų, kaip to reikalauja CK 3.178 straipsnio 2 dalis. Skyrius nėra gavęs nusiskundimų iš seniūnijos, medicinos ar policijos darbuotojų dėl netinkamos A. G. Ž. priežiūros. Skyriaus nuomone, šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka mažamečio vaiko interesus (b. l. 35).

Bylos šalių susitarimas dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, dėl mažamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis po 200 Lt/mėn., pareiškėjo bendravimo su juo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, teismo įsitikimu, nepažeidžia mažamečio vaiko teisių ir/arba įstatymo saugomų interesų, yra racionalus ir optimalus susiklosčiusioje situacijoje.

Kadangi pareiškėjų sutartis neprieštarauja imperatyvioms normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.80-1.81 str.), nepažeidžia sutuoktinių ir jų mažamečio vaiko teisių bei jo teisėtų interesų, ji tvirtinama. Pareiškėjams išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (pvz., vieno iš buvusių sutuoktinių liga, nedarbingumas, kiti panašūs atvejai) jie gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 str. 3 d.).

Pareiškėjai bylose dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ex lege atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį (CPK 83 str. 1 d. 12 p.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, jeigu jos yra mažesnės už Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 10 Lt (CPK 96 str. 1, 6 d.). Nagrinėjamoje byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 10 Lt, todėl jos valstybės naudai nepriteisiamos.

Vadovaudamasis CK 3.51-3.54 straipsniais, CPK 270, 385, 538-541 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų M. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Jonavos rajone, Lietuvoje, ir A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Akmenės rajone, Lietuvoje, santuoką, įregistruotą 2006 m. gruodžio 6 d. Londone, Jungtinėje Karalystėje, įrašas apie tai Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje padarytas 2007 m. rugsėjo 22 d. (įrašo Nr. 3961), nutraukti bendru sutikimu.

Patvirtinti pareiškėjų M. N. ir A. Ž. 2011 m. rugpjūčio 22 d sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiomis sąlygomis:

1 Pareiškėjai, kaip buvę sutuoktiniai, nereikalauja vienas iš kito išlaikymo.

2. Pareiškėjų sūnaus G. A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su pareiškėja M. N..

3. Pareiškėjas A. Ž. įsipareigoja savo sūnui G. A. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini) mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt/mėn. (du šimtus litų kas mėnesį), pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės.

4. Pareiškėjai susitaria, kad mažamečiui G. A. Ž. skirtas lėšas iki jo pilnametystės tvarkys pareiškėja M. N. uzufrukto teisėmis.

5. Pareiškėja M. N. įsipareigoja nekliudyti pareiškėjui A. Ž. bendrauti su sūnumi G. A. Ž., atsižvelgdama į vaiko interesus.

6. Pareiškėjas A. Ž. įsipareigoja bendrauti su sūnumi G. A. Ž. tik atsižvelgdamas į vaiko interesus.

7. Pareiškėjai patvirtina, kad, gyvendami santuokoje, neįgijo jokio (ne)kilnojamojo turto, kurį reikėtų dalintis. Pretenzijų vienas kitam dėl santuokoje įgyto turto padalijimo neturi ir ateityje neturės.

8. Pareiškėjai patvirtina, kad neturi bendrų kreditorių, todėl neturi pareigos pranešti apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą ir nagrinėjimą CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

9. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai M. N. paliekama mergautinė pavardė N., pareiškėjui A. Ž. paliekama iki santuokos sudarymo turėta pavardė Ž..

Sprendimo nuorašą per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui įregistruoti santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.