Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2025-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-577-564/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-08-29
Bylos Nr.
1-577-564/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Kaltinamasis
A. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-577-564/2025Proceso Nr. 1-01-1-12551-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4; 1.1.8.11.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 29 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant Jolantai Petraitienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Jasaičiui,kaltinamajam A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) , teistas 2024-11-29 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 5 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. V. tyčia smurtaudamas nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą šeimos nariui, t. y. 2025 m. balandžio 10 d., tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į veido sritį nukentėjusiajai sugyventinei B. Š., tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai kraujosruvas dešinės akies vokuose ir apatinio žandikaulio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad B. Š. įvykio metu buvo jo sugyventinė, kartu gyveno kaip šeima, vedė bendra ūkį apie dvejus metus. Gyveno B. Š. gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini). 2025 m. balandžio 10 d. namuose su B. Š. ir jos pilnamečiu sūnumi E. Š. vartojo alkoholį, trise išgėrė butelį degtinės. Prieš tai jis buvo palikęs B. Š. savo banko kortelę, kad ji nupirktų parduotuvėje maisto. Sugrįžęs į namus rado ją su E. Š. geriančius alkoholį, o maisto nebuvo nupirkta. Begeriant alkoholį dėl to kilo ginčas, jis supykęs nesusilaikė ir sudavė B. Š. penkis kartus rankomis į veido sritį. Matė, kad nuo jo smūgių atsirado kraujosruvos. Jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų elgęsis. Žino ir supranta, kad ankstesniu nuosprendžiu bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau vartodamas alkoholį neatlaikė „spaudimo“ ir sudavė smūgius B. Š.. Ji negražiai kalba ir išprovokuoja, jis irgi žmogus bei turi jausmus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamą veiką pilnai įrodyta byloje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK ) 273 straipsnio tvarka ištirtais įrodymais- nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, rašytine medžiaga. esančiais duomenimis.

Nukentėjusioji B. Š. parodžiusi, kad 2025 m. balandžio 9 d. namie su sugyventiniu A. V., su kuriuo kartu gyvena 2-3 metus ir veda bendrą ūkį, ir sūnumi E. Š. vartojo alkoholį. Kažkuriuo metu ji nuėjo miegoti. Miegant lovoje pajuto stiprius smūgius į veido sritį, buvo gal kokie 5-6 smūgiai. Ją mušė sugyventinis A. V.. Kodėl mušė – nežino, konflikto jokio nebuvo. A. V. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. (b. l. 24-26)

Liudytojas E. Š. parodęs, kad namuose vartojo alkoholį. Jam nuėjus miegoti, mama su A. V. dar buvo kambaryje. Jokio triukšmo, jokio konflikto negirdėjo, o ryte atsikėlęs pamatė sumuštą mamos veidą. Mama pasakė, kad naktį, kai ji miegojo, ją sumušė A. V. ( b. l. 38-40).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Bute akivaizdžiai matomi girtuokliavimo požymiai, butas yra netvarkingas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima ( b. l. 7-15).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2025 m. balandžio 10 d. gautas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje B. Š. paaiškino, kad nakties metu įvykusio žodinio konflikto metu A. V. jai sudavė smūgius abiejų rankų kumščiais į veido sritį bei įdešinės rankos petį. E. Š. teigė, kad matė, kaip A. V. kumščiais smūgiavo B. Š. į veido sritį, jis pats dar bandė B. Š. ginti, bet nepavyko. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nerastas. Užfiksuoti ant B. Š. kūno smurtą galintys rodyti požymiai- patinimas, įdrėskimas, kraujosruva dešinės akies srityje. Smurtą patyręs asmuo akivaizdžiai neblaivus. ( b. l. 18-19).

Tikrinimo alkotesteriu duomenyse užfiksuota, kad 2025- 04-10 13.39 B. Š. nustatytas 3,39 promilių neblaivumas ( b. l. 22-23).

Asmens apžiūros protokole užfiksuoti B. Š. apžiūros metu užfiksuoti sužalojimai-ant veido po abejomis akimis matosi kraujosruvos, patinusi dešinė akis, kraujosruvos kaktos srityje ( b. l. 30-33).

Specialisto išvadoje Nr. G188/2025(09), nurodyta, kad B. Š. klinikiniais duomenimis konstatuota kraujosruvos dešinės akies vokuose ir apatinio žandikaulio srityje. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, tiek imant jų kiekvieną atskirai, tiek visus kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2025 m. balandžio 10 d., galimai nurodytomis aplinkybėmis, galimai dviem poveikiais ( b. l. 37).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs, šiuos aptartus įrodymus sprendžia, jog kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Jo paties parodymais, nukentėjusios parodymais neabejotinai nustatyta, kad tarpusavio konflikto, kilusio dėl to, jog nukentėjusioji nenupirko maisto, o pinigus išleido alkoholiui, metu kaltinamasis A. V. iš pykčio sudavė rankomis ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajai į veido sritį. Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje duomenų, nukentėjusios B. Š. apžiūros protokolo, specialisto išvados matyti, kad tokiais kaltinamojo A. V. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas kūno sužalojimas, kuris pagal pasekmes vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taigi, teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. V. kaltė tyčia ranka sudavus smūgius nukentėjusiajai į veido sritį ir sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymą įrodyta visiškai. Neabejotinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų -smūgių sudavimo-ir pasekmių-nukentėjusios kūno sužalojimo- yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis A. V. suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis nukentėjusiajai į veido sritį, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė galimas pavojingas pasekmes, tai yra numatė, jog padarys fizinį poveikį nukentėjusios kūnui, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių (sužalojimų ar fizinio skausmo) nedetalizavo, jiems buvo abejingas. Neabejotina, kad kaltinamasis veikė tyčia, iš asmeninių paskatų, kilus tarpusavio konfliktui. Iš kaltinamojo ir nukentėjusios parodymų matyti, kad įvykio metu juos siejo šeimos santykiai, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip nežymus sveiktos sutrikdymas šeimos nariui.

Bausmių skyrimo motyvai

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis A. V. padarė nesunkų nusikaltimą. Jis teistas už nesunkų tos pačios nukentėjusios sveikatos sutrikdymą, naują smurtinio pobūdžio nusikaltimą prieš ją padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šios aplinkybės rodo, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė ir jos atlikimo sąlygos, taikoma probacija, tarp jų ir įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, jam nėra veiksmingos. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis, nors ir prisipažįsta padaręs šį nusikaltimą, tačiau savo elgesio pavojingumą stengiasi menkinti, nurodydamas, kad ir nukentėjusioji su juo nederamai elgiasi kelia žodinius konfliktus, šiuo atveju išleido pinigus ne maistui, o alkoholiui, ir tuo teisina savo fizinio smurto veiksmus, tačiau ir paties elgesys įvykio dieną nebuvo tinkamas- pats nuėjo į parduotuvę nusipirko alkoholio ir jį kartu su nukentėjusiąja vartojo. Jokių duomenų, kad nukentėjusioji kokiais nors veiksmais būtų provokavusi fizinio smurto prieš ją naudojimą- nėra. Vien ta kaltinamojo akcentuojama aplinkybė, jog jis turi pastovų darbą, negali būti lygiavertė atsvara jo priešiškam teisei smurtiniam elgesiui prieš šeimos narį ir esminė aplinkybė sprendžiant dėl bausmės rūšies ir jos atlikimo sąlygų parinkimo. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, o ir į vieną iš teismo posėdžių šioje byloje atvyko neblaivus, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, kas rodo jo visišką teisės normų ir elgesio taisyklių ignoravimą net ir jo atžvilgiu vykdomos probacijos metu. Įvertinęs jo asmenybę teismas sprendžia, kad nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o dėsningas jo pasirinkto gyvenimo būdo, nesuderinamo su teisės normų laikymusi, rezultatas. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, švelnesnės, nesusijusios su jo laisvės atėmimu bausmės, neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės paskirties reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nukentėjusiajai nesukėlė, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neatlikęs 2024-11-29 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, nusikalstamos veikos pagal pobūdį nesiskiria, todėl bausmės bendrintinos BK 64 straipsnio tvarka, taikant dalinį bausmių sudėjimą, pridedant, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, prie griežtesnės bausmės minimalų laisvės atėmimo bausmės rūšies dydį (3 mėnesius). Atsižvelgiant į tai, kad nauja nusikalstama veika padaryta A. V. jau taikomos probacijos metu, padarytas tapatus nusikaltimas prieš tą pačią nukentėjusiąją, nors kaltinamasis turi pastovų darbą, spręsti, kad ir toliau bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, nėra pagrindo, todėl bausmės vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu neatidėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2024 m. lapkričio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį (3 mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo ją vykdyti dienos.

Kardomąsias priemones (įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti) palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė