Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-224-66-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-21
Bylos Nr.
1A-224-66-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Teresėlė Kazlauskienė (pirm.), Laureta Ulbienė, Arūnas Kisielius
Kaltinamasis
Broniui Miežutavičiui
Kategorijos

Įžanginė dalis

Pranešėja T. Kazlauskienė Baudž. byla Nr. 1A -224/2012Teisėja A.Baltušytė Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.6.1.;1.1.12.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,teisėjų Lauretos Ulbienės, Arūno Kisieliaus,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorei Jorūnei Žeberskienei,gynėjui adv. Juozui Gaudučiui,išteisintajam Broniui Miežutavičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo Bronius Miežutavičius pagal BK 183str. 1d. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bronius Miežutavičius buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 1997 m. balandžio 21d. iki 2007 m. sausio 3 d., būdamas UAB „Vilniaus vandenys“ (įmonės kodas 120545849, buveinė – Domininkonų g. 11, Vilniuje) generaliniu direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1994-07-05 Akcinių bendrovių įstatymu Nr. I-528 organizuodamas ir vykdydamas bendrovės ūkinę veiklą, vadovaujantis bendrovės „Vilniaus vandenys“ 2001-05-10 Administracijos vadovo nuostatų 2str. turėdamas pareigą saugoti ir efektyviai naudoti bendrovės turtą, neteisėtai, viršydamas savo įgaliojimus – negavęs bendrovės valdybos sutikimo ir tuo, pažeisdamas bendrovės „Vilniaus vandenys“ įstatų 77str., kad valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas, 2007-01-02 pasirašė įsakymą Nr. P-1 Dėl atlyginimo už papildomus darbus ruošiant informaciją Europos Komisijai pagal statybos direktoriaus - projekto vadovo D.V.Valančiausko 2007-01-02 tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu sau pasiskyrė keturių vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio papildomą darbo užmokestį – 35830 litų. Šio įsakymo pagrindu 2007-01-04 jam buvo išmokėta 24901,45 Lt, tokiu būdu B.Miežutavičius neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį UAB „Vilniaus vandenys“ turtą.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūra prašo nuosprendį panaikinti ir B.Miežutavičių pagal BK 183 str. 1d. nuteisti 60 MGL dydžio bauda. Nurodo, kad teismas klaidingai įvertino išteisintojo veiksmus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jis netinkamai realizavo savo tikrą teisę gauti papildomą atlyginimą už atliktus papildomus darbus: pasirinko tokį savo teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitiko jo veiklą reglamentuojančių teisės normų ir nuostatų, ir ėmėsi veiksmų, kurie priklauso UAB „Vilniaus vandenys“ kompetencijai, nesikreipė į valdybą, kad būtų nuspręsta dėl papildomo darbo apmokėjimo bei jo dydžio, o viršydamas įgaliojimus pats nusprendė dėl atlyginimo sau už papildomą darbą ir nustatė jo dydį, taip suvaržydamas bendrovės valdybos sprendimo teisę, ir tuo padarė drausminį nusižengimą – įgaliojimų viršijimą.

Teismo posėdyje išteisintasis B. Miežutavičius ir jo gynėjas prašė skundą atmesti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, prokurorė prašė skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BK 183 str. 1 d. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pažymėtina, kad pasisavinimui būdingi ypatingi teisiškai apibrėžti kaltininko įgaliojimai jam patikėto turto ar suteiktų turtinių teisių atžvilgiu. Šio nusikaltimo dalykas gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra. Subjektyviai šios nusikalstamos veikos pusei būdinga tiesioginė tyčia. Asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Visais atvejais pasisavindamas turtą kaltininkas privalo suvokti, kad su patikėtu ar esančiu jo žinioje turtu elgiasi neteisėtai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos B.Miežutavičius buvo kaltinamas tuo, kad pažeidžiant nustatytą tvarką pasiskyrė sau keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio papildomą darbo užmokestį ir tokiu būdu neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį UAB „Vilniaus vandenys“ turtą, tačiau pagal ISPA programos įgyvendinimo sutartį dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo tarp Aplinkos ministerijos ISPA įgyvendinimo agentūros ir UAB „Vilniaus vandenys“ Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir plėtros projektas buvo finansuojamas iš trijų lėšų šaltinių: ISPA lėšų, Europos investicijų banko paskolos ir valstybės biudžeto lėšų, kurių nėra pagrindo laikyti UAB „Vilniaus vandenys“ turtu. Šių lėšų panaudojimui nustatyta visai kita panaudojimo tvarka, nei uždarosios akcinės bendrovės lėšoms. Esant minėtoms aplinkybėms pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad B.Miežutavičiaus veiksmų kvalifikuoti pagal BK 183 str. 1 d. kaip jam patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimą, pagrindo nėra. Pažymėtina, kad šiuo atveju B.Miežutavičiaus veiksmuose įžvelgtini nusikaltimo, numatyto BK 228 str., požymiai, tačiau vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroro pateiktame skunde klausimas dėl B.Miežutavičiaus veiksmų perkvalifikavimo nekeliamas, apeliacinės instancijos dėl šio klausimo nepasisako.

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos veika, dėl kurios prokurorė prašo nuteisti B.Miežutavičių (BK 183 str. 1d.), priskirtina nesunkiam tyčiniam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.), padaryta 2007 m. sausio 3 d., todėl šiuo atveju vadovaujanti BK 95 str. 1 d. 1 p. b) negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jei praėjo penkeri metai, kai padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Taigi už veikos, numatytos BK 183 str. 1d., padarymą yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, todėl šiuo atveju negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Esant tokioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo Bronius Miežutavičius pagal BK 183str. 1d. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, atmesti.

Kolegijos pirmininkė Teresėlė KazlauskienėTeisėjai Laureta UlbienėArūnas Kisielius