Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-06-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-287-245/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-06-26
Bylos Nr.
AN2-287-245/2018
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00107-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Pažeidėjas
S. R.
Kategorijos
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.12.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-287-245/2018Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00107-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.12.5; (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo S. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atmestas S. R. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2018 m. vasario 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. vasario 13 d. nutarimu S. R. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje padarymą skirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 23 d. d., 22 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,54 promilės) neblaivumo laipsnis. Neblaivumui nustatyti buvo naudojamas alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKB-0324. Tačiau iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 12152/2017(01) matyti, kad 2017 m. lapkričio 23 d., 23 val. 27 min. paimtame S. R. kraujyje rasta 0,35 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais S. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Nesutikdamas su tokiu Institucijos priimtu nutarimu, S. R. skundė jį Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams, prašė jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą ir Institucijos nutarimą paliko galioti. Apeliaciniame skunde S. R. prašo panaikinti aukščiau minėtą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.Skunde keliamos abejonės dėl apylinkės teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. S. R. nuomone, teismo sprendimas neatitinka ANK 641, 642 straipsnių reikalavimų ir apeliacinės instancijos teismų suformuotos praktikos analogiškose bylose, iš esmės pablogino jo padėtį palyginus su kitais analogiškus ar žymiai šiurkštesnius pažeidimus padariusiais asmenimis, akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygybės principą. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi buvo įpareigojęs Instituciją pateikti atsiliepimą į S. R. skundą dėl Institucijos priimto nutarimo nubausti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, tačiau Institucija atsiliepimo nepateikė, o apylinkės teismas išnagrinėjo S. R. skundą ir 20189 m. gegužės 4 d. priimtoje nutartyje šios aplinkybės nevertino.Skunde pabrėžiama, kad S. R. su ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytu pažeidimu nesutinka ir nurodo, kad pažeidimo dieną tai yra 2017 m. lapkričio mėn. 23 d. transporto priemonę vairavo šiek tiek išgėręs 6 proc. stiprumo alaus, tačiau jautėsi blaivus, su alkotesterio rodmenimis dėl 0,54 promilių nesutiko (abejojo), todėl paprašė pakartotinai pūsti į alkotesterį. Policijos pareigūnai neleido ir pasiūlė per vienos valandos laikotarpį blaivumui ištirti duoti kraują medicinos įstaigoje. Nedelsiant kai tik buvo paleistas policijos pareigūnų, S. R. kreipėsi į Všį (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje buvo paimtas kraujas. Valstybinės Teismo Medicinos Tarnybos Toksikologijos Laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 12152/2017(01) nurodoma, kraujyje etilo alkoholio rasta 0,35 promilės. Tuo tarpu administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsiranda asmeniui tik tuo atveju, kai jam nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilių neblaivumas. ANK 591 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinių nusižengimų požymių. Šiuo atveju ir nebuvo nustatyta vieno iš administracinio nusižengimo požymių, todėl 2017 m. gruodžio 11 d. Institucijos nutarimu buvo pagrįstai nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena S. R. atžvilgiu. Pažymima, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl šios aplinkybės. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo Teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 12152/2017(01), kurioje neginčijamai buvo nustatyta S. R. 0,35 promilės neblaivumas. Neblaivumo patikrinimas pridavus kraują, buvo atliktas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius Įstatymus ir Vyriausybės nutarimus. Skundžiamoje nutartyje, teismas nepaneigė minėtos išvados duomenų, nepagrįstai ja nesivadovavo priimdamas sprendimą dėl S. R. skundo. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutartyje pažymėjęs, kad Institucija administracinio nusižengimo teiseną nutraukusi, gali vėl pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir savo iniciatyva atnaujinti bylos nagrinėjimą, nesiaiškino ir nevertino kokios tos naujai paaiškėjusios aplinkybės. Skundo autorius pabrėžia, kad jokių naujų aplinkybių nebuvo ir neatsirado, negalėjo jų atsirasti praėjus daugiau negu dvejiems mėnesiams, per tą laikotarpį transporto priemonių S. R. nevairuoja, sąžiningai laikėsi ir laikosi Įstatymų. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių S. R. dėl to pačio įvykio 2018 m. vasario 13 d. buvo iškviestas į Kėdainių policijos komisariatą ir jam naujai surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl įvykio įvykusio 2017 m. lapkričio 23 d. Toks administracinio nusižengimo protokolo perrašymas, taisymas (klastojimas) yra grubus galiojančius įstatymų pažeidimas.Skunde taip pat keliamos abejonės dėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo. S. R. nuomone, teismas dėl nesuprantamų priežasčių savo iniciatyva skyrė ekspertizę girtumo prieštaravimams pašalinti. Tačiau Valstybės teismo medicinos ekspertizės Kauno skyriaus ekspertizės aktu Nr. EG8/2018(02), nebuvo nepaneigta Valstybinės Teismo Medicinos Tarnybos Toksikologijos Laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 12152/2017(01) nustatytas 0,35 promilės neblaivumas, kas pagal šiuo metu galiojančius Įstatymus leidžia vairuoti transporto priemones.Skunde pabrėžiama, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo tikslas - apriboti galimybę asmeniui, padariusiam administracinį teisės nusižengimą, dalyvauti eisme, jeigu tai sukelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Tačiau šios nuobaudos tikslas nėra užkirsti asmeniui galimybę prieinamomis priemonėmis iš viso pasiekti bet koki paskirties tašką, tai yra apriboti jo judėjimo laisvę, sužlugdyti jį finansiškai ar žlugdyti jo karjerą ar šeimyninį gyvenimą. Skundo autorius nurodo, kad serga labai sunkia liga TLK-10-AM G55.1, G99.2, M42.16,II 1.9120.8, gauna minimalią invalidumo pensiją iš šių lėšų šeima ir pragyvena. Apeliantas dėl šių ligų turi du kartus per mėnesį vykti į gydymo įstaigas kitame mieste pas gydytojus specialistus konsultacijoms ir gydymui. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, apeliantas privalo prašyti kaimynų ar pažįstamų asmenų, kad jį į minimas konsultacijas ir gydymą nuvežtų, nes vykti visuomeniniu transportu, dėl ligų negali. Tai S. R. ir jo šeimai sudaro papildomas išlaidas ir didina jų šeimos skurdą. Labai daug lėšų privalu išleisti būsto šildymui, vaistams, nes jie yra labai brangūs ir yra ne visi kompensuojami. Apelianto S. R. ir jo šeimos pragyvenimo sąlygos yra labai skurdžios ir sunkios. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Skunde prašoma atsižvelgti į visas šias aplinkybes, jas tinkamai įvertinti ir panaikinti skundžiamą teismo nutartį, Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies S. R. atžvilgiu nutraukti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinė veiklos skyriaus viršininko atsiliepime prašoma 2018 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų priimtą nutartį administracinio nusižengimų byloje palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. R. apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis)Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus ir atmesdamas S. R. skundą dėl Institucijos 2018 m. vasario 13 d. nutarimo panaikinimo, padarė išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog S. R. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,54 promilių neblaivumas, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. R. viso proceso metu neneigė, jog transporto priemonę vairavo išgėręs alkoholio, tačiau nesutiko su jo neblaivumo laipsnio nustatymu, nurodydamas, kad blaivumo tikrinimo metu policijos pareigūnų naudoto alkotesterio parodymai yra neteisingi. Tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai tokią apelianto versiją atmetė, remdamasis byloje esančių įrodymų visetu: administracinio nusižengimo protokolu, Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutarimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 12152/2017(01), Valstybės teismo medicinos ekspertizės Kauno skyriaus ekspertizės aktu Nr. EG8/2018(02), ir kita byloje esančia rašytine medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi byloje esantys įrodymai apylinkės teismo yra kruopščiai išanalizuoti ir motyvuotai aptarti, pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nėra teisinio pagrindo.Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, įprastai pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-2014). Pagal Taisyklių 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo ne vėliau kaip per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 23 d. sustabdžius S. R. vairuojamą automobilį ir 22.20 val. patikrinus jo blaivumą sertifikuotu alkotesteriu ?Alcotest 7510 Nr. ARKB-0324?, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), prietaiso paklaida +/- 0,017 ‰, buvo nustatytas 0,54 promilių neblaivumas. Nesutikdamas su alkotesterio parodymais, S. R. pats kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo, kurioje 2017 m. lapkričio 23 d. 23.27 val. buvo paimtas kraujas etilo alkoholio kiekiui nustatyti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 12152/2017(01) konstatuota, kad S. R. kraujyje rasta 0,35 promilės etilo alkoholio (b. l. 13). Kaip matyti, šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi. Pažymėtina, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Siekiant pašalinti abejones dėl asmens neblaivumo pažeidimo padarymo metu, priešingai nei teigia apeliantas, pagrįstai apylinkės teismas pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise skirti teismo narkologinę medicininę ekspertizę. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos ekspertizės Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 8/2018(02) buvo nustatyta, kad blaivumo testo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 2017 m. lapkričio 23 d. 22.20 val. S. R. kraujyje galėjo būti nuo 0,52 ‰ iki 0,73 ‰ etilo alkoholio koncentracija,(b. l. 25-28). Taigi šios ekspertizės rezultatai neprieštarauja patikrinimo alkotesteriu ir kraujo mėginio tyrimo rezultatams, tačiau dar ir sustiprina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, jog alkoholio koncentracija S. R. kraujyje 2017 m. lapkričio 23 d. 22.20 val. viršijo leistiną 0,4 promilės ribą. Tokie S. R. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už ką jam teisingai paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė. Ekspertizės akte nurodyta, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos dėsningai mažėja, kaip nurodyta, vidutiniškai nuo 0,15 ‰ iki 0,23 ‰, todėl akivaizdu, jog šiuo atveju praėjus 1 valandai iš apelianto organizmo pasišalino dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai tai parodė. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu dėl teismo šališkumo nagrinėjant S. R. administracinio nusižengimo bylą. Kai matyti iš skundo turinio, teismo šališkumas yra siejamas su teismo iniciatyva skirta teismo narkologine medicinine ekspertize. Tačiau tokios ekspertizės skyrimas nerodo bylą nagrinėjančio teismo šališkumo. Priešingai ja buvo siekiama pašalinti bet kokias abejones administracinio nusižengimo byloje ir priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Tokią teisę teismui numato ANK 640 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Jokių kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad teismas, nagrinėdamas S. R. skundą, nebuvo objektyvus, turėjo išankstinę nuomonę dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir pažeidėjo kaltės padarius administracinį nusižengimą, skunde nenurodyta. Tokių aplinkybių aukštesnysis teismas taip pat nenustatė. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme S. R. teisė pareikšti nušalinimą teisėjai buvo išaiškinta, tačiau šia teise administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesinaudojo.Sutiktina su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad aplinkybės, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia didelius nepatogumus dėl nuvykimo į medicinos įstaigas, teismų praktikoje nėra laikoma išskirtine. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų ir negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija skiriama. S. R. turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, dar prieš darydamas pažeidimą, todėl, padaręs jį, privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl administracinės teisenos dėl pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, atnaujinimo pagrįstumo. Pažymėtina, kad ANK 661 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė institucijai, pradėjusiai administracinio nusižengimo teiseną ir ją nutraukusiai, vėl pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos duomenis, akivaizdu, kad, priešingai nei teigia apeliantas savo skunde, įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti ir Institucija 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu nuraukusi administracinio nusižengimo teiseną, atlikus tyrimą ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pagrįstai panaikino 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimą, priėmė sprendimą atnaujinti administracinę teiseną S. R. atžvilgiu ir 2018 m. vasario 13 d. nutarimu pripažino S. R. padarius pažeidimą numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad apylinkės teismas nagrinėdamas apelianto skundą žodinio proceso tvarka, apklausė kaip liudytoją Institucijos atstovą, surašiusį 2018 m. vasario 13 d. nutarimą, siekiant išsiaiškinti administracinės teisenos atnaujinimo aplinkybes. Įvertinus tai atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nesiaiškino naujai paaiškėjusių aplinkybių, sąlygojusių administracinės teisenos atnaujinimą.Atmetant apeliacinį skundą taip pat pažymėtina, kad nors Institucija nepateikė atsiliepimo į S. R. skundą apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo panaikinimo, tačiau šios Institucijos atstovas teismo posėdžio metu buvo apklaustas ir išsakė Institucijos poziciją dėl S. R. skundo. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas. Teismo įsitikinimu S. R. paskirta administracinio poveikio priemonė ir bauda, laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

S. R. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis