- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-842/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Dzūkijos vandenys“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Litesko“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Dzūkijos vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Dzūkijos vandenys“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Litesko“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2001 m. rugpjūčio 1 d. tarp ieškovo UAB ,,Dzūkijos vandenys“ (tiekėjo) ir atsakovo UAB ,,Litesko“ (abonento) buvo sudaryta vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas tiekė atsakovui geriamąjį vandenį karšto vandens ruošimui bei teikė kitas paslaugas, o atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovo pateiktas sąskaitas. Sutarties 4.2 punkte numatyta, kad tiekiamo į karšto vandens ruošimo įrenginius (individualius šilumokaičius), iš kurių karštas vanduo tiekiamas daugiabučiams gyvenamiesiems namams, suvartoto šalto vandens kiekis nustatomas pagal butuose įrengtus karšto vandens skaitiklių rodmenis. Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 18 d. sprendimu (įsiteisėjo 2008 m. gegužės 13 d.), priimtu civilinėje byloje Nr. 2-64-292/08, pakeitė minėtos sutarties 4.2 punktą, nustatydamas, kad tiekiamo į karšto vandens ruošimo įrenginius (individualius šilumokaičius), iš kurių karštas vanduo tiekiamas daugiabučiams gyvenamiesiems namams, suvartoto šalto vandens kiekis nustatomas pagal įvadinių į karšto vandens ruošimo įrenginius (individualius šilumokaičius) šalto vandens skaitiklių rodmenis.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, atsakovas UAB „Litesko“ nevykdo įsiteisėjusio Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendimo ir pilnai nemoka už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti daugiabučių namų karšto vandens ruošimo įrenginiuose, todėl už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. susidarė 608 881,72 Lt įsiskolinimas. Pasak ieškovo, už įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsakovas mokėjo ne pagal įvadinių į karšto vandens ruošimo įrenginius (individualius šilumokaičius) šalto vandens skaitiklių rodmenis, kaip tai nurodė teismas, bet pagal daugiabučių namų butų karšto vandens skaitiklius ar vartotojų deklaruotus ar kitus karšto vandens kiekius. Pasak ieškovo, tuo atveju, jei minėtu laikotarpiu nebūtų galimybės nustatyti patiekto vandens kiekio pagal įvadinius apskaitos prietaisus, patiektas vandens kiekis turėtų būti nustatomas Sutarties 4.3 punkte nustatyta tvarka, kuri numato, kad sugedus vandens skaitikliui arba pasibaigus skaitiklio patikros laikui, suvartoto vandens kiekis skaičiuojamas pagal dviejų paskutinių mėnesių vidurkį. Po ieškinio pareiškimo, atsakovas UAB „Litesko“ 2012 m. gegužės 18 d. raštu pripažino ieškinio dalį dėl 153 298,77 Lt priteisimo ir nurodyto dydžio skolos sumą ieškovui sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas atsisakė ieškinio dalies dėl 153 298,77 Lt skolos priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovo likusią nesumokėtą 455 582,95 Lt sumą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad daugiabučių namų šilumos punktuose prieš šilumokaičius įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisai, pagal kurių parodymus nuo 2008 m. birželio 1 d. ieškovas pradėjo teikti atsakovui sąskaitas už patiektą geriamąjį vandenį, nepriklauso geriamojo vandens tiekėjui (ieškovui), nėra atsiskaitomieji, jie buvo įrengti atsakovo tik kaip šilumos punktų sudedamoji dalis ir yra skirti tik statistinių duomenų analizei, palyginimams, stebėsenai ir pan. Šie skaitikliai buvo ir iki šiol yra be galiojančios metrologinės patikros, kadangi jie niekada nebuvo skirti jokiems komerciniams atsiskaitymams ir nėra teisinės metrologijos objektu. Ten, kur ieškovas yra įrengęs atsiskaitomuosius geriamojo vandens apskaitos prietaisus, atsakovas atsiskaito pagal jų rodmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl 153 298,77 Lt skolos priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukė, o ieškinio reikalavimą dėl 455 582,95 Lt skolos ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo atmetė.
Atmesdamas ieškinį teismas sprendė, kad ieškovo paskaičiuotas įsiskolinimas yra nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovas, apskaičiuodamas skolą atsakovui, naudojosi atsakovui priklausančiais įvadiniais apskaitos prietaisais, kurių dalis neplombuoti, metrologiškai nepatikrinti, be to, atsakovas nėra davęs sutikimo, kad ieškovas naudotųsi šių skaitiklių rodmenimis. Teismas nurodė, kad geriamojo vandens apskaitos prietaisai turi būti įrengti vandens tiekėjo (ieškovo) (Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str.) ir metrologiškai patikrinti (Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.). Todėl, pasak teismo, atsakovui priklausantys vandens apskaitos prietaisai, kurie nėra metrologiškai patikrinti, negalėjo būti naudojami patiekto geriamojo vandens atsiskaitymams, o šių skaitiklių parodymų pagrindu apskaičiuota prašoma priteisti skola negali būti laikoma pagrįsta. Ieškovo argumentus, kad Sutartyje nenumačius, kad sąskaitos gali būti išrašomos tik pagal paties tiekėjo (ieškovo) įrengtus skaitiklius, galima imti parodymus ir pagal atsakovo įrengtus skaitiklius, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atmesdamas ieškinį, teismas taip pat įvertino tai, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama karšto vandens kainas, atsižvelgė į tai, kad daugiabučiuose namuose prieš karšto vandens ruošimo įrenginius nėra įrengtų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir kad atsakovas geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti iš vandens tiekėjų pirko pagal faktiškai vartotojų deklaruotą vandens kiekį, todėl planuojamą paruošti geriamojo vandens kiekį prilygino bendrovės nurodytam planuojamam realizuoti karšto vandens kiekiui.
Teismas nesirėmė byloje atliktos ekonominės ekspertizės išvadomis, kadangi ekspertizės akte konstatuota, kad nustatyti patiekto į daugiabučius namus geriamojo vandens kiekio atitinkamais laikotarpiais Sutarties 4.3 punkte tvarka (kai sugedus vandens skaitikliui arba pasibaigus skaitiklio patikros laikui, suvartoto vandens kiekis skaičiuojamas pagal dviejų paskutinių mėnesių vidurkį) nėra galimybės. Teismas nurodė, kad ekspertizės akte atlikti skaičiavimai ir išvadose nurodyta 349 555 Lt su PVM apskaičiuota pagal 2 pirmų mėnesių, einančių nuo Metrologijos įstatymo reikalavimus atitinkančių geriamojo vandens prietaisų apskaitos prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengimo, vidurkį, bei 644 411,71 Lt su PVM suma – kaip karšto vandens netektys, apskaičiuotos remiantis ieškovo pateiktais geriamojo vandens kiekio skaičiavimais, tačiau šios aplinkybės nebuvo nurodytos ieškinyje ir nėra šio ieškinio pagrindas bei dalykas. Todėl teismas, nurodė, kad ekspertizės akto išvadomis neturi pagrindo remtis ir konstatuoti, kad atsakovas yra skolingas ieškovui.
Teismo vertinimu, įsigaliojus Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendimui, pakeista Sutarties 4.2 punkto sąlyga, nesant atsakovo sutikimo dėl jam priklausančių apskaitos prietaisų naudojimo, galėjo būti pradėta įgyvendinti tik tuose daugiabučiuose namuose, kuriuose geriamojo vandens tiekėjas buvo įvykdęs savo įstatyminę pareigą įrengti bei eksploatuoti metrologiškai patikrintus geriamojo vandens apskaitos prietaisus. Pasak teismo, ten, kur tokie prietaisai nebuvo įrengti, nesant šalių susitarimo dėl atsakovo apskaitos prietaisų naudojimo, sunaudoto vandens kiekis turėjo būti nustatomas pagal 4.2 punkte iki Sutarties pakeitimo įtvirtintą tvarką, t. y. patiekto į daugiabučių namų karšto vandens ruošimo įrenginius geriamojo vandens kiekis turėjo būti nustatomas pagal butuose įrengtus vartotojų deklaruotus karšto vandens skaitiklių rodmenis.
Teismas nustatė, kad atsiskaitomuosius šalto geriamojo vandens skaitiklius prieš daugiabučių namų šilumokaičius ieškovas pradėjo įrenginėti 2010 m. vasario mėn. ir baigė įrengti 2010 m. spalio mėn. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas pažeidė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintas sutarties šalių pareigas vykdant sutartis bendradarbiauti ir kooperuotis, jas vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta aplinkybė dėl atsakovo atsisakymo dalyvauti surašant šalto geriamojo vandens apskaitos mazgo patikrinimo aktus 2008 m. laikotarpiu bei raštai, kuriuose atsakovas aiškiai išreiškė nesutikimą dėl ieškovo šalto vandens kiekių apskaičiavimo tvarkos, negali būti laikomi trukdymu įgyvendinti ieškovo prisiimtas prievoles pagal Sutartį. Teismas pažymėjo, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio reikalavimai įsigaliojo nuo 2007 m. sausio 1 dienos. Pasak teismo, byloje nėra objektyvių duomenų, dėl ko ieškovas laiku negalėjo įrengti atsiskaitomųjų geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti apskaitos prietaisų daugiabučiuose namuose. Teismas nurodė, kad nei šalių pasirašytoje sutartyje, nei Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendime nenurodyta, kad ieškovas turi teisę naudoti kaip atsiskaitomuosius atsakovui priklausančius apskaitos įrenginius, todėl, pasak teismo, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas jais galėjo naudotis be atsakovo sutikimo.
Teismas nurodė, kad po ieškovo ieškinio pareiškimo teisme UAB „Litesko“ 2012 m. gegužės 18 d. raštu pripažino ieškinio dalį dėl 153 298,77 Lt priteisimo ir nurodyto dydžio skolos sumą ieškovui sumokėjo, todėl ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 153 298,77 Lt skolos priteisimo priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo atmestas ieškinys ir priimti naują sprendimą – priteisti 455 582,95 Lt skolą, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos 455 582,95 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7 711,40 Lt procesines palūkanas, paskaičiuotas nuo atsakovo sumokėtos 153 298,77 Lt sumos už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2012 m. rugpjūčio 29 d., priteisti 25 proc. žyminio mokesčio, sumokėto nuo atsakovo pripažintos ir sumokėtos 153 298,77 Lt skolos ir 2 486,17 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tenkančių už atsakovo patenkintą ieškinio dalį, taip pat, tenkinus apeliacinį skundą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nors teismas ir pripažino, kad ginčo laikotarpiu nėra galimybės atsakovui patiekto geriamojo vandens kiekio apskaičiuoti pagal apskaitos prietaisus, tai nereiškia, kad neturėjo būti tikrinama, koks geriamojo vandens kiekis ieškovo buvo pateiktas atsakovui. Pagal CK 6.385 straipsnio 1 dalį, pateiktas ir sunaudotas energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nustatytu būdu. Teismui nesivadovavus geriamojo vandens apskaitos prietaisų, įrengtų prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenimis, teismas turėjo atsakovo suvartotą geriamojo vandens kiekį nustatyti kitu Sutartyje numatytu būdu.
2. Teismas, aiškindamas Sutarties nuostatas dėl patiekto geriamojo vandens apskaitos, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Teismo išvada, kad ten, kur nėra įvadinių geriamojo vandens apskaitos prietaisų, nesant šalių susitarimo dėl atsakovo apskaitos prietaisų naudojimo, turėjo būti vadovaujamasi iki Sutarties 4.2 punkto pakeitimo galiojusia šio punkto redakcija (t. y. pagal butuose įrengtus vartotojų deklaruotus karšto vandens rodmenis), yra visiškai nepagrįsta. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendimas įsigaliojo 2008 m. gegužės 13 d. ir jokie kita Sutarties 4.2 punkto įsigaliojimo tvarka teismų procesiniuose sprendimuose nenumatyta. Teismui pripažinus, kad esami įvadiniai į karšto vandens ruošimo įrenginius geriamojo vandens apskaitos prietaisai yra netinkami apskaitai, atsakovo pageidaujamą patiekto geriamojo vandens būdą pagal butų karšto vandens skaitiklius teismas turėjo vertinti kaip pažeidžiantį Sutarties nuostatas, nes tai konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu tarp tų pačių šalių. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad butų karšto vandens skaitikliai įrengti žymiai anksčiau nei įvadiniai į karšto vandens ruošimo įrenginius geriamojo vandens apskaitos prietaisai, todėl jie taip pat negalėjo būti naudojami šalių tarpusavio atsiskaitymams, nes šie skaitikliai neatitinka Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo.
3. Skirtingai nei sprendė teismas, teisės aktai nenustato, kad geriamojo vandens apskaitai negali būti naudojami abonentui priklausantys apskaitos prietaisai.
4. Teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę apie skaitiklių įrengimo pradžią (2010 m. vasario mėn.). Tai patvirtina atsakovo 2008 m. liepos 8 d. – 2008 m. gruodžio 17 d. atsakymai į ieškovo kvietimus dalyvauti pasirašant geriamojo vandens skaitiklių pastatymą. Šie atsakovo raštai taip pat patvirtina, kad atsakovas trukdė ieškovui įrengti geriamojo vandens paskaitos prietaisus prie karšto vandens ruošimo įrenginių (t. y. klaidino daugiabučių namų savininkų bendrijų primininkus dėl būtinybės rengti projektus apskaitos prietaisų įrengimui). Tai patvirtina Aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 15 d. raštas, kuriame nurodyta, kad geriamojo vandens apskaitos prietaisams prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengti ir (ar) pakeisti techninių projektų rengti nereikia.
5. Ieškovas prašė išreikalauti iš atsakovo pažymas apie šalto vandens, sunaudoto karšto vandens ruošimui, kiekį, atskirai pagal kiekvieną karšto vandens ruošimo įrenginį už paskutinius du mėnesius iki įvadinių į karšto vandens ruošimo įrenginius šalto vandens skaitiklių metrologinės patikros galiojimo termino pabaigos. Šiuos įrodymus buvo prašoma pateikti tam, kad būtų galima nustatyti iš atsakovo priteistinos skolos dydį tuo atveju, jei teismas nuspręstų nesivadovauti atsiskaitomųjų skaitiklių duomenimis tuo pagrindu, kad pasibaigęs jų metrologinės patikros laikas. Pagrindas atsakovo skolos nustatymui ne pagal apskaitos prietaisų rodmenis, bet skaičiavimų būdu numatytas Sutarties 4.3 punkte, kuris nustato, kad sugedus vandens skaitikliui arba pasibaigus skaitiklio patikros laikui, suvartoto vandens kiekis skaičiuojamas pagal dviejų paskutinių mėnesių vidurkį. Šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Šiuo atveju teismas turėjo konstatuoti, kad atsakovui buvo pateiktas geriamojo vandens kiekis, apskaitytas pagal įvadinius į karšto vandens įrenginius geriamojo vandens apskaitos prietaisus.
6. Teismas iš esmės nenustatinėjo, koks yra kitas Sutartyje numatytas geriamojo vandens kiekio nustatymo būdas. Tikslu nustatyti atsakovo suvartoto geriamojo vandens kiekį, teismas paskyrė ekonominę ekspertizę, tačiau ekspertizės akto išvadomis nesivadovavo. Skirtingai nei nurodė teismas, ieškovas ieškinyje neprivalėjo nurodyti visų galimų geriamojo vandens nustatymo būdų. Teismas, konstatavęs, kad nėra galimybės nustatyti patiekto geriamojo vandens kiekį, vadovaujantis Sutarties 4.3 punktu, turėjo vadovautis CK 6.195 straipsniu ir nustatyti, kokiu būdu turi būti apskaičiuotas ginčo laikotarpiu patiektas geriamojo vandens kiekis ir pagal tai spręsti dėl ieškovo reikalautų sumų pagrįstumo.
7. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui iš atsakovo 6 proc. dydžio procesinių palūkanų, paskaičiuotų nuo atsakovo bylos nagrinėjimo metu sumokėtos 153 298,77 Lt sumos už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2012 m. rugpjūčio 29 d. (kurios sudaro 7 711,14 Lt). Po dalinio skolos padengimo ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo ir 2013 m. rugsėjo 5 d. posėdžio metu akcentavo, kad palūkanas prašo priteisti nuo ieškinio padavimo iki sumokėjimo.
8. Teismas, priėmęs ieškovo ieškinio dalies atsisakymą, nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų proporcingai jo sumokėtai sumai. Atsakovas iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą tik dėl to kad byloje ieškovo buvo pateikti neginčijami įrodymai, kad atsakovas ieškovui yra skolingas 153 298,77 Lt sumą už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti. Kai byla baigiama nepriimant sprendimo iš esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Litesko“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovui priklausantys šalto vandens skaitikliai prieš daugiabučių namų šilumokaičius nėra atsiskaitomieji, sudarant Sutartį šie skaitikliai jau buvo įrengti ir atsiskaitymams niekuomet nebuvo naudojami, jie įrengti tik kaip šilumos punktų sudedamoji dalis, yra skirti tik statistinių duomenų analizei, palyginimams, stebėsenai ir pan., arba nenaudojami iš viso. Pagal Sutarties nuostatas, šalys išskyrė du santykių pobūdžius pagal patiekto vandens paskirtį – atsakovo reikmėms ir gyventojams. Sutarties nuostatose, kuriose yra kalbama apie vandens skaitiklius (pagal kuriuos yra atsiskaitoma su tiekėju), yra kalbama apie tuos vandens skaitiklius, kurie yra įrengti pačio tiekėjo (apelianto), ir yra skirti apskaityti patiektą vandenį paties atsakovo reikmėms, t. y. katilinėse ir pan., o ne daugiabučių namų gyventojų suvartoto karšto vandens paruošimui. Tuo tarpu atsakovo valdomi apskaitos prietaisai jau pasirašant Sutartį šalių nebuvo vertinami kaip atsiskaitomieji skaitikliai. Teismui pakeitus Sutarties 4.2 punktą, kitos Sutarties nuostatos liko nepakitę. Todėl ieškovo kitų Sutarties nuostatų aiškinimas kaip neva numatančių, jog atsakovo dar prieš pasirašant Sutartį įrengti vandens skaitikliai pagal Sutartį yra ar turėtų būti laikomi atsiskaitomaisiais, ar kad Sutarties nuostatos, kurios reglamentuoja klausimus, susijusius su tiekėjų įrengtais skaitikliais (katilinėse) automatiškai (po Sutarties pakeitimo) pradėjo reglamentuoti ir klausimus, susijusius su atsakovo įrengtais daugiabučių namų šilumos punktuose vandens skaitikliais, yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Pažymi, kad pagal teisinį reglamentavimą, geriamojo vandens paskaitos prietaisus ties tiekimo riba įrengia ir eksploatuoja vandens teikėjas savo lėšomis, apskaitos prietaisai turi būti metrologiškai patikrinti (Geriamojo vandens įstatymo 23 str.; Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.). Tačiau nei teisės aktai, nei Sutartis nereglamentuoja, kokiu būdu ir kaip turi būti nustatytas patiektas į daugiabučius namus karšto vandens ruošimui vandens kiekis, kai tiekėjas nėra įrengęs tokių prietaisų daugiabučiame name. Pasak atsakovo, tokiu atveju pagal analogiją galėtų būti vadovaujamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 03-133 patvirtintos Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs metodikos 5.2.2 punktu, kuriame nustatyta, jog patiekto karšto vandens kiekis daugiabučiuose namuose, kai nėra įrengta atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų prieš karšto vandens ruošimo įrenginius ar šie prietaisai yra sugedę/neveikia, yra nustatomas pagal gyventojų deklaruotus karšto vandens kiekius. Pasak atsakovo, patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti 6 proc. dydžio palūkanas nuo teismo priteistos sumos, neprašė priteisti palūkanų nuo atsakovo sumokėtos 153 298,77 Lt sumos, todėl teismas pagrįstai šio reikalavimo netenkino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Dėl ginčo esmės
Byloje kilęs ginčas dėl laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. ieškovo atsakovui patiekto geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti kiekio nustatymo tvarkos tais laikotarpiais, kai ieškovas nebuvo įrengęs įvadinių į karšto vandens ruošimo įrenginius geriamojo vandens apskaitos prietaisų.
Kaip minėta, šalių sudarytoje Sutartyje numatyta atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį daugiabučiams namams tvarka (patiekto geriamojo vandens kiekį nustatant pagal butuose įrengtus karšto vandens skaitiklių rodmenis) buvo pakeista 2008 m. gegužės 13 d. įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu. Pagal naująją tvarką šalto vandens kiekis, už kurį atsakovas turi atsiskaityti su ieškovu, nustatomas pagal įvadinių į karšto vandens ruošimo įrenginius (individualius šilumokaičius) šalto vandens skaitiklių rodmenis.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuos vandens apskaitos prietaisus įrengti yra ieškovo, kaip šalto vandens tiekėjo, o ne atsakovo pareiga. Tokia ieškovo pareiga yra įtvirtinta įstatyme – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens apskaitos prietaisus ties tiekimo ir vartojimo riba įrengia ir eksploatuoja vandens tiekėjas savo lėšomis. Analogiška nuostata įtvirtinta ir 2007 m. sausio 31 d. Vyriausybės nutarimu patvirtinto Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo 3 punkte. Todėl apelianto teiginys, kad jis galėjo atsiskaityti ir pagal atsakovo įrengtus skaitiklius, nes nei Sutartyje, nei įsiteisėjusiame teismo sprendime nenumatyta, kad atsiskaitomuosius skaitiklius turi įrengti vandens tiekėjas, atmestinas, nes tokia apelianto pareiga numatyta teisės aktuose.
Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas atsiskaitomuosius geriamojo vandens skaitiklius daugiabučiuose namuose įrenginėjo palaipsniui ir baigė įrengti 2010 m. antroje pusėje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantui įrengus minėtus skaitiklius, atsakovas pradėjo atsiskaitinėti pagal jų parodymus, kaip numatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu pakeistame Sutarties 4.2 punkte, o ten, kur tokių skaitiklių apeliantas nebuvo įrengęs, atsakovas atsiskaitinėjo pagal seną tvarką – pagal butuose įrengtus karšto vandens skaitiklių rodmenis.
Kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė minėtų skaitiklių įrengimo pradžią – juos apeliantas pradėjo įrenginėti ne 2010 m. pradžioje, kaip nurodė teismas, o 2008 m. (14 t., b. l. 76-79, 15 t., 16 t., 17 t., b. l. 1-13). Tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu, dar iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, 2012 m. rugpjūčio 30 d. atsiskaitė su ieškovu ir pagal šiuo laikotarpiu įrengtus skaitiklius, t. y. sumokėjo apeliantui 153 298,77 Lt sumą ir byla dėl šios reikalavimo dalies buvo nutraukta. Todėl pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatyta faktinė aplinkybė dėl atsiskaitomųjų vandens apskaitos prietaisų įrengimo pradžios neturėjo reikšmės bylos išsprendimui (CPK 185 str.).
Šalys neginčija, kad daugiabučiuose namuose buvo įrengti atsakovo skaitikliai, kurie, atsakovo teigimu, nebuvo atsiskaitomieji. Kaip minėta, ginčo laikotarpiu apeliantas tuose daugiabučiuose namuose, kur nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įrengęs atsiskaitomųjų vandens apskaitos prietaisų, patiekto šalto geriamojo vandens kiekį nustatė pagal šiuos atsakovo įrengus įvadinius skaitiklius. Byloje nustatyta, kad šie skaitikliai nebuvo metrologiškai tikrinami, kaip tai nustato Metrologijos įstatymas, be to, dalis jų buvo neplombuoti, ką patvirtina šalto geriamojo vandens apskaitos mazgo patikrinimo aktai (3 t., b. l. 103-200; 4 t.; 5 t.). Apeliaciniu skundu šių aplinkybių ieškovas iš esmės neginčija, teigdamas, kad nesant galimybės nustatyti patiekto geriamojo vandens kiekio pagal atsakovo įrengtus skaitiklius, kiekis turėjo būti nustatomas kitu Sutartyje nustatytu būdu, t. y. šiuo atveju pagal Sutarties 4.3 punktą. Minėtame Sutarties punkte nurodyta, kad sugedus vandens skaitikliui arba pasibaigus skaitiklio metrologinės patikros laikui, suvartoto vandens kiekis skaičiuojamas pagal dviejų paskutinių mėnesių vidurkį.
Kolegijos vertinimu, pagal minėtame punkte nustatytą tvarką skaičiuoti geriamojo vandens kiekius šiuo atveju nėra pagrindo. Iš šios sutartinės nuostatos turinio matyti, kad toks patiekto geriamojo vandens kiekio nustatymo būdas naudojamas tada, kai buvo įrengti atsiskaitomieji geriamojo vandens skaitikliai, kurie buvo naudojami geriamojo vandens kiekiui nustatyti, tačiau vėliau jie sugedo ar baigėsi metrologinės patikros laikas. Šiuo atveju, kaip minėta, į daugiabučius namus pagal atsakovo įrengtus įvadinius skaitiklius patiekto geriamojo vandens kiekis niekada nebuvo nustatomas. Be to, šalių sudarytos sutarties turinys patvirtina atsakovo teiginį, kad geriamasis vanduo buvo tiekiamas paties atsakovo reikmėms (katilinėms, buvusių garažų patalpoms ir kt.) ir daugiabučių namų gyventojams (Sutarties 5.3 p., 4.1 p., 3.3.4 p.), Sutartyje nustatant skirtingą vandens apskaitos tvarką – atsakovo reikmėms tiekiamo geriamojo vandens kiekis buvo nustatomas pagal įvadinių vandens skaitiklių rodmenis, tuo tarpu daugiabučiam gyvenamiesiems namams tiekiamas vandens kiekis iki Sutarties pakeitimo buvo nustatomas pagal butuose įrengtus karšto vandens apskaitos skaitiklius. Dėl nurodytų aplinkybių, kolegija laiko pagrįstu atsakovo teiginį, kad Sutarties nuostatos, susijusios su įvadiniais skaitikliais, tame tarpe Sutarties 4.3 punktas, yra skirtos reglamentuoti santykius, susijusius su atsakovo reikmėms tiekiamo geriamojo vandens kiekio apskaitymu, kuris nuo Sutarties sudarymo buvo nustatomas pagal įvadinių vandens skaitiklių rodmenis (CPK 185 str.). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantui neįrengus geriamojo vandens įvadinių apskaitos prietaisų, tokiais atvejais turėtų būti taikomas Sutarties 4.3 punktas, atmestinas kaip nepagrįstas. Kita vertus, kaip patvirtina byloje pateiktas ekonominės ekspertizės aktas (24 t., b. l. 2-10), galimybės nustatyti apelianto patiekto geriamojo vandens kiekį pagal 4.3 punktą nėra galimybės, nes nėra išlikę minėtų atsakovo įrengtų skaitiklių pirminės metrologinės patikros dokumentai.
Apelianto teigimu, atsakovui nepateikus pažymų apie šalto vandens, sunaudoto karšto vandens ruošimui, kiekį atskirai pagal kiekvieną karšto vandens ruošimo įrenginį už paskutinius du mėnesius iki įvadinių į karšto vandens ruošimo įrenginius šalto vandens skaitiklių metrologinės patikros galiojimo termino pabaigos, šis faktas turėjo būti vertinamas atsakovo nenaudai ir pripažįstama, kad patiekto vandens kiekis gali būti apskaičiuojamas pagal įvadinius atsakovo apskaitos prietaisus. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas nurodė, kad šių duomenų pateikti negali, nes minėti skaitikliai nebuvo metrologiškai tikrinami. Be to, kaip minėta, Sutarties 4.3 punktas taikytinas tais atvejais, kai atsiskaitomieji apskaitos prietaisai sugedo ar baigėsi jų patikros laikas, o ne tada, kai jie nebuvo įrengti.
Byloje nėra ginčo, kad egzistuoja skirtumas tarp geriamojo vandens kiekio, išmatuoto įvadiniais geriamojo vandens apskaitos prietaisais, esančiais prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, ir karšto vandens kiekio, apskaičiuoto pagal butų karšto vandens skaitiklius. Šis faktas konstatuotas ir ekonominės ekspertizės akte. Byloje iš esmės keliamas klausimas, kam tenka dėl šio skirtumo atsiradę nuostoliai. Kolegijos vertinimu, apeliantui neįvykdžius savo įstatyminės pareigos įrengti atsiskaitomuosius geriamojo vandens apskaitos prietaisus, už tą laikotarpį, kol jie nebuvo įrengti, atsakovas turėjo pagrindą apelianto patiektą geriamojo vandens kiekį nustatyti pagal iki Sutarties pakeitimo galiojusią tvarką. Kolegijos vertinimu, tokia patiekto vandens kiekio apskaičiavimo tvarka nepaneigė įsiteisėjusio teismo sprendimo, kadangi jo vykdymui teisės aktuose numatyta paties apelianto pareiga, kurios jis šiuo atveju neįvykdė.
Apelianto teiginys, kad pareigos įrengti įvadinių vandens apskaitos prietaisų jis negalėjo dėl atsakovo veiksmų, atmestinas kaip nepagrįstas. Skirtingai nei teigia apeliantas, daugiabučiuose namuose atsakovo įrengti vandens apskaitos prietaisai po Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo netapo atsiskaitomieji. Tuo tarpu Sutarties 3.1.6 punkte numatyta apelianto pareiga pakeisti atskaitomuosius šalto vandens skaitiklius jų gedimo ar metrologinės patikros galiojimo termino pabaigos atveju. Vien atsakovo 2008 m. raštai (25 t., b. l. 48-71), kuriais apeliantas ir daugiabučių namų butų savininkų bendrijos pirmininkai informuojami apie tai, kad apeliantas nėra supažindinęs jų su projektiniais dokumentais, negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus trukdant apeliantui atlikti darbus (CPK 185 str.).
Remiantis išdėstytu, apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas dėl 455 582,95 Lt sumos ir procesinių palūkanų nuo šios sumos priteisimo, nėra pagrindo.
Dėl 7 711,14 Lt palūkanų priteisimo
Pateiktu pirminiu ieškiniu ieškovas prašė priteisti 608 881,72 Lt įsiskolinimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino dalį ieškovo prašomo priteisti 608 881,72 Lt įsiskolinimo ir 2012 m. rugpjūčio 30 d. sumokėjo ieškovui 153 298,77 Lt sumą. Atsakovui padengus dalį įsiskolinimo, ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus, nurodydamas, kad atsisako ieškinio dalies dėl 153 298,77 Lt sumos priteisimo. Pareiškime dėl ieškinio patikslinimo apeliantas nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo 455 582,95 Lt skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (25 t., b. l. 2-4).
Byloje kilęs ginčas, ar atsakovas turi pareigą sumokėti palūkanas už 153 298,77 Lt sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki šios sumos sumokėjimo (2012 m. rugpjūčio 29 d.).
Kaip matyti iš pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo turinio, ieškovas atsisakė tik ieškinio dalies dėl 153 298,77 Lt sumos priteisimo, bet ne nuo procesinių palūkanų, tai ieškovo atstovė patvirtino ir teismo posėdžio metu (25 t., b. l. 20-28). Civilinė byla taip pat buvo nutraukta tik dėl 153 298,77 Lt sumos priteisimo. Todėl sutiktina su apeliantu, kad teismas nepagrįstai nepriteisė procesinių palūkanų už 153 298,77 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki šios sumos sumokėjimo (2012 m. rugpjūčio 29 d.), kurios apelianto paskaičiavimu sudaro 7 711,14 Lt sumą. Aritmetinio palūkanų apskaičiavimo teisingumo atsakovas neginčija.
Remiantis išdėstytu, skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, pakeičiamas, ieškovui iš atsakovo priteisiant 7 711,14 Lt palūkanas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
Civilinės bylos dalis dėl 153 298,77 Lt sumos priteisimo buvo nutraukta dėl to, kad atsakovas sumokėjo šią sumą, t. y. iš esmės pripažino apelianto reikalavimą pagrįstu. Todėl pagrįstas apelianto teiginys, kad nuo šios sumos jam turėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.), t. y. priteisiamas 1 016 Lt žyminis mokestis ir 1 847 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 2 863 Lt bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos, patirtos ekspertizei apmokėti, nepriteisiamos, nes jos susidarė po minėtos skolos dalies sumokėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Apelianto skundas tenkintas 2 procentais, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai jam priteisiama 173 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str., 302 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo UAB ,,Litesko“, į. k. 110818317, ieškovui UAB ,,Dzūkijos vandenys“, į. k. 149566841, 7 711,14 Lt (septynis tūkstančius septynis šimtus vienuolika litų 14 ct) palūkanų.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Litesko“, į. k. 110818317, ieškovui UAB ,,Dzūkijos vandenys“, į. k. 149566841, 2 863 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Litesko“, į. k. 110818317, ieškovui UAB ,,Dzūkijos vandenys“, į. k. 149566841, 173 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.