- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-559-278/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01979-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- N. P.
- Išvadą teikia
- Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-559-278/2011
Teisėja L. Šinkūnienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01979-2010-4
2011 m. spalio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-103-504/2011 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui A. T. , trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – V. P. , institucijai, teikiančiai išvadą – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, atsakovo ir jo atstovo paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodė, kad 1999-06-11 sudarė santuoką su atsakovu, 1999-11-06 gimė sūnus E., o 2003-02-05 sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta. Esant abejonių dėl vaiko tėvystės, 2010 m. atsakovas atliko DNR tyrimą, kuriuo buvo nustatyta, kad jis nėra E. T. tėvas. Prašo teismo nustatyti, kad atsakovas nėra E. T. tėvas ir duomenys vaiko gimimo liudijime apie tėvystę neatitinka tikrovės.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, turi būti atsižvelgta į vaiko ir tėvo tarpusavio asmenines ir turtines teises ir pareigas, įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Konstatavo, jog A. T. , gimus E., jį laikė savo vaiku, juo rūpinosi, ugdė ir auklėjo. Po santuokos nutraukimo su ieškove, vaiko ir tėvo bendravimas nenutrūko, vaikas važiuodavo pas atsakovą į Vilnių, bendraudavo internetu, susirašinėdavo žinutėmis, atsakovas vaikui teikė išlaikymą, gimtadienio proga atsiųsdavo pinigų ir dovanų. Nurodė, jog vaikas žino, kad A. T. nėra tikrasis jo tėvas, tačiau jį myli, yra dėkingas, kad jį augino, bendrauja elektroniniais laiškais ir toliau norėtų taip bendrauti. Teismas konstatavo, jog visa tai rodo, kad tarp vaiko E. T. ir atsakovo yra stiprus emocinis ryšys, prisirišimas, atsakovui yra svarbi vaiko dvasinė būsena, psichologinė raida bei tai, kad nei vaikas, nei atsakovas nesiekia nutraukti jų tarpusavio ryšio. Pažymėjo, kad tėvui bendravus su vaiku tokį ilgą laiką, biologinė tėvystė prarado aktualumą, todėl ieškinio patenkinimas neatitiktų vaiko interesų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. T. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas pernelyg kategoriškai vadovavosi vaiko teise į santykių tęstinumą, tokiu būdu paneigė vaiko teisę į pilnavertę šeimą. Nurodo, kad atlikus DNR tyrimą šalių santykiai tapo komplikuoti, dėl ko atšalo ir santykiai su vaiku, bendravimas tapo itin vangus, tolimesnių santykių nebepalaiko. Mano, kad ieškovė ir jos sutuoktinis V. P. dalyvauja betarpiškame vaiko auklėjime, sudaro visas vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo, vystymosi sąlygas ir tokiu būdu įgyvendina tėvų valdžią. Nurodo, kad V. P. labai vaiką myli, norėtų pripažinti jį savo vaiku ir suteikti savo pavardę, todėl vaikas turi teisę būti pilnaverčiu Paužų šeimos nariu. Teigia, kad priimtas teismo sprendimas faktinio bendravimo su vaiku neužtikrins, vaiko interesai nebus apsaugoti, nes sužinojęs, kad nėra vaiko tėvas, nebeturi prasmės toliau bendrauti su svetimu vaiku. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, kokie santykiai atsakovą ir vaiką sieja šiuo metu, kokia jų reikšmė ir perspektyvos. Vaikas su atsakovu betarpiškai bendrauti ir važiuoti į svečius nenori, kadangi daugiausiai kontaktuodavo susirašinėjimo būdu internete. Šiuo metu santykiai paremti kaip dviejų žmonių, tačiau ne tėvo ir vaiko tarpusavio ryšiu. Pažymi, jog teismas, pažeisdamas visus prioritetinius vaiko principus, užkirto kelią vaikui žinoti tikrąjį, biologinį tėvą. Taip pat visiškai neatsižvelgė į atsakovo padėtį, kuris taip pat turi šeimą, todėl neteisingas tėvystės faktas bei įrašas vaiko gimimo liudijime tiesiogiai turės įtakos jo šeimos nariams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus. Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu, t. y. visi klausimai, susiję su vaiku, sprendžiami prieš tai išklausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (CK 3.164, 3.177 straipsniai). Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas.
Byloje nustatyta, kad 2006-05-03 išduoto gimimo liudijimo duomenimis E. T. tėvas yra A. T. (b.l. 8, 25). 2011-03-28 atlikus teismo medicininę DNR ekspertizę nustatyta, kad A. T. nėra vaiko E. T. , gim. 1999-11-06, tėvas. Kolegija konstatuoja, kad biologinio ryšio tarp minėtų asmenų nėra, todėl nagrinėjamoje byloje, sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, svarbu nustatyti šiuos asmenis siejantį socialinį ryšį, tokio ryšio pripažinimą, tarp jų susiklosčiusius santykius, vaiko savijautą ir požiūrį į minėtus santykius. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santuoka 2003-02-05 buvo nutraukta, o E. T. gyvenamoji vieta nustatyta su motina (b.l. 9, 12). Nustatyta, kad atsakovas A. T. gyvena kitame mieste nei buvusi sutuoktinė, tačiau nuo santuokos nutraukimo bendravo su sūnumi, teikė jam išlaikymą. Fakto, kad anksčiau su vaiku bendravo, palaikė gerus santykius, teikė išlaikymą, šalys neginčija. Atsakovas nurodo, kad vaikui sužinojus apie atliktos DNR ekspertizės išvadas, bendravimas praktiškai nutrūko, tolimesnių santykių su E. jis nebepalaiko, jų bendravimas yra tik kaip dviejų pažįstamų asmenų. Siekiant nustatyti koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbūs yra ne tik apelianto teiginiai, kad, jo nuomone, socialinis ryšys su vaiku yra nutrūkęs, tačiau ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas. Iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados matyti, kad E. žino, kad vyksta procesas dėl tėvystės nuginčijimo ir kad A. T. , kurį jis laikė savo biologiniu tėvu, nėra jo tikrasis tėvas (b. l. 68). Vaikas taip pat nurodė, kad bendrauti ir važiuoti pas A. į svečius nebenori, palaikytų ryšį tik elektroniniais laiškais. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. motina 2006-09-23 yra sudariusi santuoką su V. P. (b.l. 7, 11). Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, jog V. P. kartu su ieškove, jos sūnumi gyvena apie 7 metus, teismui tretysis asmuo nurodė, kad jis rūpinosi ir rūpinasi E., vedė jį į darželį, mokyklą, berniukas jį vadina tėčiu, o pats nori E. suteikti savo pavardę (b.l. 59-62). Apeliacinės instancijos teisme atsakovas taip pat nurodė, jog dar iki DNR ekspertizės atlikimo E. V. P. vadindavo tėčiu, o nuo 2010 m. su vaiku bendrauja tik elektroniniais laiškais. Periodiškas bendravimas susirašinėjant neleidžia konstatuoti, kad tarp E. T. ir atsakovo šiuo metu yra išlikęs stiprus emocinis ryšys.
Civilinio kodekso 3.164 straipsnio 1 dalyje, taip pat Civilinio proceso kodekso 380 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja jog socialinis ir teisinis ryšys tarp vaiko ir apelianto šiuo metu faktiškai yra nutrūkęs, todėl nesant ir biologinio ryšio, nebėra pagrindo vaiko tėvu laikyti A. T. . Pirmosios instancijos teismas vaiko ir tėvo socialinius ryšius grindė tik ankstesniu laikotarpiu egzistavusiais tarpusavio santykiais bei ta aplinkybe, jog ieškovė nėra įvardijusi vaiko tėvo. Kadangi apeliantas ir E. T. šiuo metu faktiškai nebendrauja, o atsakovas teigia nesant pagrindo bendrauti su vaiku, kuris nėra jo sūnus, kolegija konstatuoja, jog vaiko interesų gynimu negalima laikyti siekio jo gimimo liudijime palikti įrašą tėvu asmens, nesančio nei biologiniu, nei socialiniu tėvu. Ta aplinkybė, kad ieškovė nėra nurodžiusi E. biologinio tėvo, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį.
Dėl paminėto, sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys tenkintinas.
Išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., b.l. 83-84, 90).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir N. P. ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas ir panaikinti E. T. gimimo liudijime įrašą, kad E. T. tėvas yra A. T. .
Priteisti iš N. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 900 Lt atstovavimo išlaidų ir 136,80 Lt žyminio mokesčio, viso 1 036,80 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt šešis Lt 80 ct) bylinėjimosi išlaidų A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 34 Lt (trisdešimt keturis Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660.