- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-1687-450/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18289-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- R. Š., A. I., T. Š.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų A. I., R. Š. ir T. Š. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti, kad pareiškėjas A. I. yra berniuko, gimusio 2013-06-26, tėvas, pripažinti A. I. tėvu, o vaiką – pareiškėjo vaiku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi nutarė pareiškėjų pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo atsisakyti priimti.
Teismas nurodė, kad CK 3.140 str. 5 d. numato, teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, kad vaiko tėvu būtų įrašytas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu, galima tik, jeigu vaikas gimė jau išsituokusiai motinai ir po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškimo turinio bei pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, jog R. Š. ir T. Š. santuoka nutraukta, o pareiškėjos sutuoktinio tėvystė nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Teismas darė išvadą, kad pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme, todėl atsisakė pareiškimą priimti. Teismas išaiškino, kad pareiškėjai, siekdami nustatyti vaiko tėvystę, jie teismui turi teikti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, atitinkantį LR CPK 111, 113, 114 ir 135, 387, 394, 396 str. reikalavimus bei pridėti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, o taip pat turi būti sumokėtas žyminis mokestis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja R. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti pareiškėjų ieškinį – pareiškimą. Nurodė, kad teismas turi siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, taikyti tam tikrus specialius gynybos būdus bei stengtis, kad šalys išspręstų ginčą taikiai. Pažymėjo, kad CK Šeimos knygos nuostatos įsakmiai nustato, kad teismas turi imtis sutuoktinių ar kitų šeimos narių sutaikymo. Apeliantė nurodė, kad ištaisė teismo nurodytus trūkumus, taip pat sumokėjo žyminį mokestį. Be to pažymėjo, kad CPK 115 str. 4 d. nurodyta, jog klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas A. I. teismo procesinius dokumentus gauna el. paštu, o būsiant žodiniam bylos nagrinėjimui pasiryžęs atvykti į teismo posėdį. Pažymėjo, kad ginčo tarp šalių nėra, o formalioje santuokoje esančiai ir pagimdžiusiai moteriai vaiką nuo kito vyro, įstatymo leidėjas nesudarė sąlygų įregistruoti vaiko gimimo. Nurodė, kad šalims sutinkant buvo pateiktas bendras pareiškimas, kuris atitinka tiek ieškinį, tiek atsiliepimą ir toks dokumento pavadinimas atitinkantis faktinę situaciją, neturi ir negali būti kliūtis įregistruoti vaiko gimimą. Todėl vadovaujantis prioritetine vaiko teisių apsauga, apeliantė prašė panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir ieškinį priimti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, laikytina pagrįsta ir teisėta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai R. Š. ir T. Š. 1997-08-02 sudarė santuoką ir susilaukė sūnaus bei dukters. 2013-06-26 pareiškėja R. Š. pagimdė vyriškos lyties vaiką (b. l. 6). Valstybės Teismo Medicinos Tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Aerologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S-m59/13(01) nurodyta, kad A. I. yra berniuko gimusio 2013-06-26 tėvas su 99,99999 % tikimybe (b. l. 4-5). R. Š., T. Š. ir A. I. kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti tėvystę ir A. I. pripažinti vaiko, gimusio 2013-06-26, tėvu. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, nurodydamas, kad pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos išvada pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia tuo, kad ji ištaisė teismo nurodytus trūkumus, taip pat sumokėjo žyminį mokestį, todėl vadovaujantis CPK 115 str. 4 d., teismas turėtų nagrinėti pareiškimą. Pažymėjo, kad ginčo tarp šalių nėra.
Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d., 293 str.). Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi vadovautis CPK 137 str., kurio 2 dalyje numatyti atvejai, kada teismas atsisako priimti ieškinį (pareikšimą). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina, kad pritaikius CPK 137 str. 2 d. 1 p., pagal CPK 137 str. 3 d. teismas privalo motyvuotai nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.
CK 3.140 str. 5 d. nurodyta, kad jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė bendrą pareiškimą, prašydami A. I. įrašyti vaiko tėvu, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pareiškėja R. Š. (motina) nėra išsituokusi. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje situacijoje CK 3.140 str. 5 d. negali būti taikoma.
Pažymėtina, kad CK 3.141 str. 2 d. nurodo, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė. Taigi, įstatymas aiškiai reglamentuoja, kad prieš pripažįstant tėvystę ne sutuoktiniui, turi būti nuginčyta pareiškėjos (motinos) sutuoktinio tėvystė.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino pareiškėjai, kad ji siekdami nustatyti vaiko tėvystę, teismui turi teikti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, atitinkantį LR CPK 111, 113, 114 ir 135, 387, 394, 396 str. reikalavimus bei pridėti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, o taip pat turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nesuteikė termino pareiškėjams pareiškimo trūkumams šalinti, o nurodė, kad toks pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme. Pažymėtina, kad pareiškimu pareiškėjai kėlė reikalavimą - nustatyti giminystės santykį su vaiku (pripažinti tėvystę), toks reikalavimas nagrinėtinas pagal CPK 444 str. 2 d. 1 p. Tačiau teismas jau pasisakė, kad šioje situacijoje nėra teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti pareiškimą tokia tvarka, todėl pareiškėja tu kreiptis į pirmosios instancijos teismą iš naujo ginčo teisenos tvarka su ieškiniu, kuris turi atitikti visus įstatymo keliamus reikalavimus.
Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.