- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-12
- Bylos Nr.
- A-822-994-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Trečiasis asmuo
- A. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas 2006-05-22 kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2006-05-12 raštu Nr. (1.123)-7R-3071, atsakydamas į pareiškėjo 2006-03-27 skundą, nepagrįstai ir neteisėtai neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų ir neteisėtai vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, tuo pažeidė Konstitucijos 28, 29 str., Advokatūros ir Viešojo administravimo įstatymų nuostatas ir šie veiksmai yra neteisėti; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją pašalinti padarytus pažeidimus ir atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus pareiškėjo 2006-03-27 skundo pagrindu bei nevilkinti perduoti kompetentingai institucijai išnagrinėti pareiškėjo 2006-03-27 skundo klausimus, kurių nekompetentinga išspręsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apie tai informuojant pareiškėją raštu per 5 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo (b. l. 1-2).
Pareiškėjas nurodė, kad Advokatūros įstatymo 52 str. 2 d. suteikia teisę Teisingumo ministrui priimti sprendimą iškelti drausminę bylą ir tuo pačiu atlikti tarnybinį patikrinimą ir surinkti visus būtinus duomenis, reikalingus priimti sprendimą iškelti drausminę bylą arba perduoti klausimą spręsti kompetentingai institucijai, jeigu pats nėra įgaliotas priimti sprendimo. Nurodytu raštu atsakovas pažeidžia Konstitucijos 28, 29 str., Advokatūros ir Viešojo administravimo įstatymų nuostatas ir nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neturi įgaliojimų nustatyti, ar advokatas A. V. teisėtai atstovavo pareiškėją civilinėje byloje. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, neturėdamas įgaliojimų iškelti drausminę bylą advokatui, pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas per 5 dienas nuo skundo gavimo privalėjo perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti kompetentingai institucijai ir apie tai informuoti pareiškėją, tačiau to nepadarė. Tai, pareiškėjo nuomone, įrodo, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, vilkino juos atlikti. Atsisakydamas iškelti drausminę bylą advokatui A. V., atsakovas, pareiškėjo nuomone, siekė, kad nebūtų demaskuoti vykdomi ir įvykdyti finansiniai ir kiti nusikaltimai bei baudžiamieji nusižengimai Lietuvos advokatūroje. Dėl šios priežasties, pareiškėjo teigimu, nebuvo išsiaiškinta, ar pareiškėjo tėvas pasirašė 2006-03-05 teisinių paslaugų sutartį Nr. 66 ir užmokesčio už teisines paslaugas pajamavimo kvitą Nr. 129149. Pareiškėjo nuomone, jeigu pareiškėjo tėvas būtų pasirašęs kvitą, kvito šaknelės kopija turėjo būti įteikta pareiškėjo tėvui, o originalas turėjo likti pas advokatą A. V.. Kvito šaknelės kopija, pareiškėjo teigimu, neįrodo pasirašymo fakto, o tik tai, kad A. V. galimai klastoja dokumentus ir parašus. Todėl rašte nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo skundo aplinkybės nepasitvirtino. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas skundžiamame rašte visiškai nenagrinėjo ir neįvertino pareiškėjo skundo aplinkybių dėl tų pačių neteisėtų advokato A. V. veiksmų 2005-12-20 pareiškėjo ir jo tėvo atžvilgiu, kai nebuvo sudaryta ir išduota atstovavimo sutartis ir nebuvo užpajamuoti sumokėti 100 Lt ir neišduotas šio mokesčio kvito šaknelės nuorašas dėl atstovavimo Kauno miesto apylinkės teisme parengiamajame posėdyje privataus kaltinimo byloje. Todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų, vilkino juos atlikti. Kadangi, pareiškėjo nuomone, atsakovas siekia išvengti atsakomybės, teismas privalo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais ir įpareigoti pašalinti padarytus pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo argumentais nesutinka (b.l. 36). Atsakovas paaiškino, kad remiantis Advokatūros įstatymo 52 str. advokatui arba advokato padėjėjui drausmės byla gali būti iškelta Lietuvos advokatūros arba Teisingumo ministro tik už Advokatūros įstatymo pažeidimus, Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus. Atsakovas nurodė, kad procedūra, kada drausmės bylą kelia Teisingumo ministras, nėra reglamentuota, be to, drausmės bylos iškėlimas yra įgaliotų subjektų teisė, o ne pareiga, todėl vadovaujamasi bendra administracinės procedūros vykdymo tvarka, atsižvelgiant į analizuojamų aplinkybių ypatumus ir esant pagrindui. Nagrinėdama prašymą iškelti drausmės bylą advokatui, Teisingumo ministerija, atsakovo teigimu, negali pažeisti Advokatūros įstatymo nuostatų. Atsakovo nuomone, kadangi iš skundo turinio matyti, kad tarp advokato ir kliento kilo ginčas dėl įgaliojimų atstovauti teisme apimties, susitarimo ir kvito nuorašų išdavimo, atsakyme pareiškėjui atkreipiamas dėmesys, kad pagal Advokatūros įstatymo 51 str. 1 d. tokius ginčus nagrinėja Lietuvos advokatų taryba ar jos sudarytas organas. Teismas, nagrinėdamas bylą teisme, patikrina atstovo įgaliojimus. Pareiškėjo nurodytuoju atveju Vilniaus apygardos 2006-03-17 teismo posėdyje teisėja, patikrinus A. V. įgaliojimus, leido jam atstovauti ieškovą teismo posėdyje, todėl Teisingumo ministras nekompetentingas konstatuoti netinkamo advokato atstovavimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2004-03-18 Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas Nr. IX-2066. Advokatūros įstatymo 52 str. 1 d. yra numatyta, kad advokatui už šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Advokatūros įstatymo 52 str. 2 d. yra numatyta, kad sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras.
Nustatė, kad pareiškėjas prašė iškelti drausmės bylą advokatui A. V. už tai, kad jis, neturėdamas įgaliojimų, atstovavo pareiškėją civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2007 pasibaigus parengiamajam teismo posėdžiui. Be to, A. V. atstovavo pareiškėją nesudaręs sutarties ir neišdavęs kvito, patvirtinančio apmokėjimą už paslaugas (b.l. 38). Vilniaus apygardos teismo 2006-02-21 pranešimo, adresuoto ieškovui A. B., nuorašas patvirtina, kad 2006-03-17 civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2007 buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis (b.l. 40). A. V. paaiškinimas, rašytas Teisingumo ministerijai, patvirtina, kad advokatas atstovavo A. B. nurodytoje civilinėje byloje ir buvo nuvykęs į parengiamąjį teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės (b. l. 42). Analogiškas aplinkybes nurodė savo skunduose teisingumo ministerijai ir teismui ir pareiškėjas A. B.. A. V. nurodė Teisingumo ministerijai, kad buvo sudaręs sutartį su A. B. dėl jo atstovavimo minėtoje civilinėje byloje bei išdavė A. B. tėvui V. B. sutarties nuorašą bei kvito šaknelę dėl 200 Lt sumokėjimo, kuri yra pateikta byloje (b.l. 43 - 45). Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjas padavė atsakovui skundą dėl advokato procesinių veiksmų, o būtent dėl advokato veiksmų parengiamajame teismo posėdyje. Pareiškėjas skundą grindžia savo, kaip ieškovo, procesinių teisių, kurias pareiškėjo tvirtinimu pažeidė teismas, pažeidimu ir savo, kaip advokato atstovaujamojo asmens teisių, kurias pareiškėjo tvirtinimu pažeidė advokatas, pažeidimu. Nurodytus santykius reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 231 str. 5 d., 59 str. ir kitos teisės normos, reglamentuojančios atstovavimą pagal pavedimą teisme nagrinėjant civilines bylas. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą motyvuoja netinkamu Civilinio proceso kodekso 231 str. 5 d. taikymu. Civilinio proceso kodekso 231 str. 5 d. yra numatyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 str. nurodytos nutarties; tokiu atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Pareiškėjas skundė advokato veiksmus dėl advokato teikiamų teisinių paslaugų atstovaujant klientą bylos procese (Advokatūros įstatymo 2 str. 1 d.) bei nesutiko su teismo veiksmais, atliktais konkrečioje civilinėje byloje, teismui vykdant teisingumą (Teismų įstatymo 103 str. 5 d.). Pareiškėjo skundo pagrindu yra nurodomas netinkamas Civilinio proceso normų taikymas. Jeigu pareiškėjas manė, kad advokato arba teismo procesiniai veiksmai neatitiko įstatymo reikalavimų, pareiškėjas turėjo teisę nurodyti savo motyvus apeliaciniame skunde. Teismas pagrįsta pripažino Teisingumo ministerijos išvadą, kad neturi įgaliojimų nustatyti, ar advokatas teisėtai atstovavo pareiškėją konkrečioje civilinėje byloje; kad atstovų įgaliojimų apimtį turi teisę patikrinti tik bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis civilinio proceso teisės normomis. Pareiškėjo argumentą, kad Teisingumo ministerija, nepriėmusi sprendimo, nepagrįstai neperdavė skundo nagrinėti kompetentingai institucijai, teismas pripažino nepagrįstu. Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. yra numatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Teisingumo ministerija, konstatavusi, kad neturi įgaliojimų spręsti klausimų, susijusių su civilinių procesinių teisės normų taikymu konkrečioje byloje, neturėjo taikyti nurodytos Viešojo administravimo įstatymo teisės normos, nes įstatymai nenumato, jog teisminio proceso šalies procesinės teisės gali būti ginamos administracine tvarka. Proceso šalies teises turi teisę įgyvendinti tik pačios proceso šalys, vadovaujantis dispozityvumo ir kitais civilinio proceso principais.
2006-05-12 Teisingumo ministerijos rašto turinys patvirtina, kad teisingumo ministerija vertino ir tyrė skunde nurodytas aplinkybes ar advokatas teikė teisines paslaugas, neturėdamas tam pagrindo, t.y. nesudaręs sutarties. Advokatas pateikė atsakovui kvito šaknelę dėl 200 Lt sumokėjimo, kurioje yra nurodyta, kad A. B. sumokėjo advokatui 200 Lt už pavedimą atstovauti civilinėje byloje (b.l. 44). Atsakovas, įvertinęs šį dokumentą, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad sutartis nebuvo sudaryta. Teismas pažymėjo, kad tokia išvada prieštarautų ir pareiškėjo paaiškinimams, kuris tiek skunde Teisingumo ministerijai, tiek skunde teismui nurodė, kad advokatui buvo pavesta atstovauti klientą parengiamajame teismo posėdyje minėtoje civilinėje byloje. Dėl nurodytų motyvų, teismas pripažino pagrįstu atsakovo argumentą, kad nėra pakankamo pagrindo kelti advokatui drausmės bylą. Pažymėjo, kad įstatymas numato Teisingumo ministro teisę bet ne pareigą kiekvienu atveju kelti pagal pateiktą skundą drausmės bylą.
Atmetė pareiškėjo argumentą, kad atsakovas neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų. Nustatė, kad atsakovas įvertino minėtus dokumentus ir padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo kelti advokatui drausmės bylą. Atsakovas, padaręs nurodytą išvadą, neprivalėjo taikyti Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nuostatos. Atsakovas teisingai išaiškino pareiškėjui kitus jo galimus teisių gynimo būdus, jeigu pareiškėjas manė, kad advokatas pažeidė jo teises. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nurodydamas skunde, kad advokatas jį atstovavo neturėdamas teisinio pagrindo, kelia ginčą dėl civilinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl atstovavimo (CK 2.132-2.151 str.) ir pavedimo (CK 6.756-6.756 str.) teisinių santykių. Advokatas ir klientas, sudarydami atstovavimo sutartį, nesukuria teisnių santykių viešojo administravimo srityje. Advokatas, su kuriuo pareiškėjas siekia išspręsti teisinį konfliktą nėra viešojo administravimo subjektas. Todėl pareiškėjo reikalavimai nepriskirtini nagrinėti viešojo administravimo subjektui bei administraciniam teismui. Advokatūros įstatymo 51 str. yra numatyta, kad kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą. Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjas su reikalavimais, susijusiais su atstovavimo sutarties sudarymu, turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar į bendrosios kompetencijos teismą pagal Civilinio proceso kodekso numatytas teismingumo taisykles. Tai yra pareiškėjo teisės, kurios gali būti ginamos, pareiškėjo pasirinktu alternatyviu būdu, kurio negali už pareiškėją pasitrinkti ir įgyvendinti viešojo administravimo subjektas.
Nepagrįstu pripažino pareiškėjo argumentą, kad atsakovas skundžiamame rašte nenagrinėjo ir neįvertino pareiškėjo skundo aplinkybių dėl tų pačių neteisėtų advokato A. V. veiksmų 2005-12-20 pareiškėjo ir jo tėvo atžvilgiu, kai nebuvo sudaryta ir išduota atstovavimo sutartis ir nebuvo užpajamuoti sumokėti 100 Lt ir neišduotas šio mokesčio kvito šaknelės nuorašas dėl atstovavimo Kauno miesto apylinkės teisme parengiamajame posėdyje privataus kaltinimo byloje. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas paminėjo nurodytus faktus tam, kad pagrįstų savo poziciją dėl civilinio proceso normų aiškinimo (dėl parengiamojo posėdžio eigos), pateikdamas teismo procesinį sprendimą, kuriame buvo aiškinamos baudžiamojo proceso teisės normos dėl parengiamojo posėdžio (b.l. 41).
Pažymėjo, kad Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismas 2006-11-23 priėmė sprendimą advokato A. V. atžvilgiu – pripažino negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu (t. 2, b. l. 7). Sprendimas priimtas pagal UAB „Hamiltonas“ ir A. B. pareiškimus. Todėl teismas pabrėžė, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą spręsti klausimus, susijusius su drausmės bylos iškėlimu asmeniui, kuris nėra šiuo metu advokatas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.). Nesant faktinio bei teisinio pagrindo įpareigoti administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, negali būti tenkinamas ir kitas pareiškėjo reikalavimas – pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3, 88 str.).
III.
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Priimdamas sprendimą, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 52 str. 2 d. nuostatas, konstatuodamas, kad skundas paduotas dėl advokato procesinių veiksmų, kurie reglamentuojami CPK normomis. Mano, jos Teisingumo ministerija, rašte nurodydama, jos advokatui nėra pagrindo kelti drausmės bylą, pripažino, kad drausmės bylos iškėlimas įeina į Ministerijos kompetenciją.
2. Apelianto teigimu, atsakovas, neturėdamas įgaliojimų iškelti drausminę bylą advokatui, pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas per 5 dienas nuo skundo gavimo privalėjo perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti kompetentingai institucijai ir apie tai informuoti pareiškėją, tačiau to nepadarė (Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. ir ABTĮ 38 str. 2 d.). Tai, pareiškėjo nuomone, įrodo, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, vilkino juos atlikti.
3. Teismas pažeidė ABTĮ nuostatas, nes be pagrindo trečiuoju suinteresuotu asmeniu nutarė nebelaikyti teisingumo ministro. Apelianto manymu, ši aplinkybė patvirtina teismo šališkumą.
4. Teismas pažeidė ABTĮ reikalavimus vertindamas įrodymus, be pagrindo nepakvietė liudytoju V. B. , neišreikalavo į rodymų iš advokato A. V. bei Teisingumo ministerijos.
5. Teismas pažeidė ABTĮ 109 str. nuostatas, nes esant byloje duomenims apie A. V., Teisingumo ministerijos bei teisėjos A. R. nusikalstamas veikas, apie tai nepranešė prokurorams.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismas 2006-11-23 priėmė sprendimą advokato A. V. atžvilgiu – pripažino negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Tokiu būdu pareiškėjo reikalavimai yra patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas yra kilęs dėl atsakovo veiksmų, kuriais atsakovas atsisakė advokatui iškelti drausmės bylą.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad advokatui už šio įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras.
Pareiškėjas prašė iškelti drausmės bylą advokatui A. V. už tai, kad jis, neturėdamas įgaliojimų, atstovavo pareiškėją civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2007 pasibaigus parengiamajam teismo posėdžiui ir atstovavo pareiškėją nesudaręs sutarties ir neišdavęs kvito, patvirtinančio apmokėjimą už paslaugas, tai yra, pareiškėjas skundą grindžia savo, kaip ieškovo, procesinių teisių, kurias pareiškėjo tvirtinimu pažeidė teismas, pažeidimu (Teismų įstatymo 103 str. 5 d.) ir savo, kaip advokato atstovaujamojo asmens teisių, kurias pareiškėjo tvirtinimu pažeidė advokatas, pažeidimu (Advokatūros įstatymo 2 str. 1 d.). Iš skundo Teisingumo ministerijai yra aišku, kad advokatas A. V. buvo įgaliotas pareiškėją atstovauti tik parengiamajam teismo posėdžiui. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą motyvuoja netinkamu Civilinio proceso kodekso 231 straipsnio 5 dalies taikymu. Civilinio proceso kodekso 231 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnio nurodytos nutarties; tokiu atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos.
Teisingumo ministerijos išvada, kad ji neturi įgaliojimų nustatyti, ar advokatas teisėtai atstovavo pareiškėją konkrečioje civilinėje byloje ir kad atstovų įgaliojimų apimtį turi teisę patikrinti tik bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis civilinio proceso teisės normomis, yra pagrįsta. Proceso šalies teises turi teisę įgyvendinti tik pačios proceso šalys, vadovaujantis dispozityvumo ir kitais civilinio proceso principais. Advokatas, su kuriuo pareiškėjas siekia išspręsti teisinį konfliktą nėra viešojo administravimo subjektas. Todėl Teisingumo ministerija, konstatavusi, kad neturi įgaliojimų spręsti klausimų, susijusių su civilinių procesinių teisės normų taikymu konkrečioje byloje, neturėjo taikyti nurodytos Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatų, nes įstatymai nenumato, jog teisminio proceso šalies procesinės teisės gali būti ginamos administracine tvarka.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu pareiškėjas manė, kad advokato arba teismo procesiniai veiksmai neatitiko įstatymo reikalavimų, pareiškėjas turėjo teisę šiais motyvais grįsti apeliacinį skundą dėl priimto minėtoje civilinėje byloje sprendimo.
Pareiškėjas skunde Teisingumo ministerijai ir skunde teismui yra nurodęs, kad advokatui buvo pavesta atstovauti klientą parengiamajame teismo posėdyje minėtoje civilinėje byloje, dėl to atsakovas vienareikšmiškai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo kelti advokatui drausmės bylą. Pažymėtina, kad įstatymas numato Teisingumo ministro teisę, bet ne pareigą kiekvienu atveju kelti pagal pateiktą skundą drausmės bylą.
Atsakovas teisingai išaiškino pareiškėjui kitus jo galimus teisių gynimo būdus, jeigu pareiškėjas manė, kad advokatas pažeidė jo teises. Advokatūros įstatymo 51 straipsnyje yra numatyta, kad kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą. Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjas su reikalavimais, susijusiais su atstovavimo sutarties sudarymu, turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar į bendrosios kompetencijos teismą pagal Civilinio proceso kodekso numatytas teismingumo taisykles. Tai yra pareiškėjo teisės, kurios gali būti ginamos pareiškėjo pasirinktu alternatyviu būdu, kurio negali už pareiškėją pasirinkti ir įgyvendinti viešojo administravimo subjektas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad Teisingumo ministerijos veiksmai buvo neteisėti ar Teisingumo ministerija neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų.
Pažymėtina, kad Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismas 2006 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą advokato A. V. atžvilgiu - pripažinti negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Sprendimas priimtas pagal UAB „Hamiltonas“ ir A. B. pareiškimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis svarbu nustatyti aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias pareiškėjo materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamo asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas antruoju reikalavimu siekia advokatui A. V. iškelti drausmės bylą ir pripažinti negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti A. V. advokatu. Kadangi A. V. 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu nėra advokatas, tai nėra pagrindo įpareigoti atsakovą spręsti klausimus, susijusius su drausmės bylos iškėlimu šiam asmeniui.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.