Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo E. J. atstovės advokatės Monikos Kaluževičienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. 2022 m. liepos 29 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalyje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal S. K. pareiškimą, jog grasinant psichologiniu ir fiziniu smurtu jos sugyventiniui E. J. už nekokybiškai atliktus statybos darbus, iš jo buvo atimti jai priklausančio automobilio „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rakteliai ir paimtas minėtas automobilis. Šioje byloje įtarimas, padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, buvo pareikštas A. J. ir E. P.. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiame nutarime prokuroras konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamieji A. J. ir E. P. įvykdė savavaldžiavimo nusikalstamą veiką, panaudodami psichinę prievartą E. J. atžvilgiu, tuo padarydami didelę žalą jo teisėms ar teisėtiems interesams; tačiau, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, A. J. ir E. P. veiksmuose yra požymių administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliu – ir ANK) 518 straipsnyje. Nesutikdama su šiuo prokuroro 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimu, nukentėjusiojo E. J. atstovė advokatė Monika Kaluževičienė pateikė skundą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2023 m. spalio 24 d. nutarimu nukentėjusiojo E. J. atstovės advokatės Monikos Kaluževičienės skundą atmetė. Nesutikdama su šiuo aukštesniojo prokuroro 2023 m. spalio 24 d. nutarimu, nukentėjusiojo E. J. atstovė advokatė Monika Kaluževičienė pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi atmetė nukentėjusiojo E. J. atstovės advokatės Monikos Kaluževičienės skundą. Nesutikdama su šia ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi, nukentėjusiojo E. J. atstovė advokatė Monika Kaluževičienė pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuris 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė nukentėjusiojo E. J. atstovės advokatės Monikos Kaluževičienės skundą.

2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate 2023 m. rugsėjo 15 d. gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro raštas su nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), prašant spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo E. P. pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, nes jis vykdė daikto sulaikymo teisę, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.229 straipsnis).

3. 2023 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl savavaldžiavimo Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, nes E. P., veikdamas bendrininkų grupe su A. J., savavališkai, nesilaikydami įstatymuose nustatytos tvarkos, E. J. privertė pasirašyti raštą dėl galimai padarytos 6 000 Eur žalos atlyginimo bei neteisėtai, laikinai paėmė jo naudojamą automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais, bendros 15 460 Eur vertės.

4. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo (toliau – Institucija) 2024 m. sausio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena E. P. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį nutraukta, nes nenustatyta, kad jis savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, tuo padarydamas esminės žalos kito asmens teisėms ir teisėtiems interesams, tai yra, nustatyta, jog vykdė daikto sulaikymo teisę, numatytą CK 4.229 straipsnyje, nepažeisdamas nustatytos tvarkos (automobilis priklausė E. J. ir S. K. lygiomis dalimis).

5. Nesutikdama su Institucijos 2024 m. sausio 19 d. nutarimu, nukentėjusiojo E. J. atstovė advokatė Monika Kaluževičienė pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, prašydama panaikinti minėtą Institucijos nutarimą ir pripažinti E. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, bei skirti jam baudą, iš E. P. priteisti E. J. išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

6. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi atmestas nukentėjusiojo E. J. atstovės advokatės Monikos Kaluževičienės skundas, Institucijos 2024 m. sausio 19 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas. Taip pat nutartimi nukentėjusiojo E. J. civilinis ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo atmestas.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į skundą argumentai ir prašymai

7. Apeliaciniu skundu, paduotu Šiaulių apygardos teismui, nukentėjusiojo E. J. atstovė advokatė Monika Kaluževičienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartį ir priimti naują nutarimą byloje - pripažinti E. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, skirti jam baudą; iš E. P. priteisti E. J. proceso metu patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti; bei konstatuoti, jog E. J. buvo padaryta neturtinė žala, kurią sukėlė E. P. veiksmai.

7.1. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdomas dėl BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tačiau buvo nutrauktas nenustačius, jog E. J. buvo padaryta didelė žala jo teisėms ar teisėtiems interesams, nenustačius, kad buvo panaudota psichinė prievarta, nepaisant to, jog po įvykio nukentėjusysis patyrė potrauminį šoką ir po įvykio nuo 2023-08-01 lankėsi pas psichiatrą dėl patiriamo nuolatinio nerimo, nesaugumo, baimės, negalėjimo dirbti, psichiatras nustatė diagnozę - adaptacijos sutrikimai, dėl to nukentėjusysis buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Pažymi, kad nukentėjusysis iki įvykio pas psichiatrus nesilankė. Teigia, jog Institucija nemanė, kad tai yra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis psichinės prievartos panaudojimą.

7.2. Teigia, kad prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, perdavė Institucijai spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo E. P. pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (savavaldžiavimas), nes jis vykdė daikto sulaikymo teisę, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos (CK 4.229 straipsnis), nors Institucija administracinę teiseną nutraukė, grįsdama tuo, jog E. P. vykdė daikto sulaikymo teisę, numatytą CK 4.229 straipsnyje, nepažeisdamas nustatytos tvarkos. Nurodo, jog sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas („išgautame skolos raštelyje nurodyta, kad tariamą 6 000 Eur žalą nukentėjęs asmuo turi atlyginti per 2 mėnesius, t. y. iki 2022-09-31, todėl 2022-07-29 nebuvo suėjęs nepagrįstos žalos atlyginimo reikalavimo įvykdymo terminas, todėl sulaikymo teisė negalėjo būti įgyvendinama). Dėl to nutarime nepagrįstai konstatuota, jog daiktas buvo sulaikytas nepažeidžiant CK 4.229 straipsnyje numatytos tvarkos, todėl teisena buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai. Taip pat nurodo, kad pažeidėjas turi turėti reikalavimo teisę į daikto savininką, o šiuo atveju reikalavimo teisė nebuvo ir nėra pagrįsta, kadangi tariama žalos suma buvo sugalvota pačių pažeidėjų, neturint tam jokių įrodymų. Pažymi, jog tariamai nekokybiškai darbus atliko, avansą gavo, avansą medžiagų pirkimui (daugiau kaip 3 000 Eur) ir atsiskaitymui už darbą (didžioji dalis stogo renovacijos darbų buvo atlikta) naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pats E. J. jokių lėšų asmeniškai negavo, todėl, esant nustatytai žalai, turto savininkai žalą privalėjo nukreipti į įmonę, bet ne į jos direktorių. Teigia, kad daiktas turi būti valdomas teisėto valdytojo, jog būtų galimybė pasinaudoti sulaikymo teise, o šiuo atveju pažeidėjas nebuvo daikto teisėtas valdytojas, tarp šalių nebuvo sudarytas nei nuomos, nei panaudos ar kitoks sandoris, kurio pagrindu daiktas teisėtai būtų perduotas valdyti pažeidėjui, daiktas buvo perimtas savavališkai, neturint tam pagrindo, bei daiktas buvo išvežtas į uždarą, A. J. priklausančią teritoriją, esančią už keliasdešimt kilometrų nuo įvykio vietos. Pažymi, jog daikto buvimo vieta nukentėjusiajam ir daikto savininkei nebuvo žinoma, maža to, daiktą pavyko atgauti tik su pareigūnų pagalba, nes kurį laiką buvo bandoma nuslėpti daikto buvimo vietą. Pažymi, kad apylinkės teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir dėl jų visiškai nepasisakė. Taip pat pažymi, jog E. P. pasirašė išgautame skolos raštelyje, iš skolos raštelio nėra žinoma, nei kam paliktas autobusiukas su įrankiais, nei kam turi būti sumokama tariama pačių asmenų nustatyta žala, maža to, E. P. vyko į (duomenys neskelbtini) sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, kad transporto priemonės nuosavybė pereitų jam. Teigia, jog visi šie veiksmai ir aplinkybės įrodo jo suinteresuotumą ir jo tariamos teisės vykdymą, nes jis dėl neva sugadintų medžiagų (medienos) patyrė žalą. Dėl to atstovė skunde teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog E. P. neturėjo suinteresuotumo šioje situacijoje.

7.3. Apeliantė skunde teigia, jog apylinkės teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo aiškinimas dėl jo atžvilgiu įvykdyto administracinio nusižengimo yra nepagrįstas, tačiau neargumentuoja, dėl kokių priežasčių, įrodymų ir aplinkybių teismas padarė tokią išvadą. Nurodo, jog ikiteisminiame tyrime buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie vienareikšmiškai įrodo, kad buvo padarytas ANK 518 straipsnyje numatytas nusižengimas. Nurodo, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis, prieš rašydamas reikalaujamą skolos raštelį, du kartus rašė žinutes S. K., prašydamas kviesti policiją (tai patvirtina ikiteisminio tyrimo bylos daiktų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota telefono apžiūra), įvykio metu S. K. ir nukentėjusysis skambinosi telefonu, nukentėjusiajam slepiant telefoną po stalu, skambučio metu S. K. girdėjo, kai nukentėjusiajam įsakmiu tonu buvo diktuojama, ką jis privalo rašyti (patvirtina išklotinės ir apklausų protokolai). Taip pat nurodo, jog teismas nevertino pareigūno A. R. „Body“ kamera užfiksuotų įrašų, pokalbio, vykusio (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, įrašo, pateikto N., 2022 m. rugpjūčio 10 d. Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių.

7.4. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju, nesant nustatytos tariamos žalos, iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, dėl kurios sudarymo nukentėjusysis buvo vežamas į (duomenys neskelbtini), nes ten buvo transporto priemonės dokumentai. Iš esmės joks pirkimas-pardavimas net nebūtų įvykęs, nes realiai asmenys tiesiog savo nuosavybėn būtų įgiję transporto priemonę už neva jų patirtą žalą, kurią patys nustatė ir sugalvojo. Nukentėjęs asmuo siekė kuo greičiau grįžti namo, nes žinojo, jog S. K. jau iškvietė pareigūnus, ir asmenys bus sulaikyti namuose, tačiau pareigūno A. R. iniciatyva asmenys nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, ten nukentėjusysis kalbėjo su pareigūne komisariato koridoriuje, kartu esant asmenims, kurie reikalavo pasirašyti skolos raštelį ir perleisti automobilį, todėl nukentėjęs asmuo pareigūnei iš baimės nurodė, kad jokių pretenzijų neturi, viską daro savo noru. Aplinkybes, kad nukentėjusiojo pokalbis buvo apsunkintas, ir jis buvo išsigandęs, patvirtino ir pareigūnas Ž. M. savo tarnybiniame pranešime, nes tuo metu jis kalbėjo su nukentėjusiuoju asmeniniu telefonu, jam esant (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate.

7.5. Apibendrindama skunde nurodytus argumentus, atstovė teigia, kad visi skunde išdėstyti argumentai pagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kuri turi būti panaikinta, o E. P. turi būti nubaustas pagal ANK 518 straipsnį. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

8. Atsiliepimu į pareiškėjo E. J. atstovės advokatės Monikos Kaluževičienės apeliacinį skundą Institucija prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartį. Teigia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes teismas, nagrinėdamas pareiškėjo E. J. atstovės advokatės Monikos Kaluževičienės skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo skundo argumentus, taip pat įvertino visas pareiškėjo bei jo atstovės nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, pareiškėjo E. J. atstovės advokatės Monikos Kaluževičienės skundo netenkino, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.

9. Atsiliepimu į pareiškėjo E. J. atstovės advokatės Monikos Kaluževičienės apeliacinį skundą E. P. prašo atmesti pareiškėjo E. J. atstovės advokatės Monikos Kaluževičienės apeliacinį skundą ir iš apelianto priteisti 650 Eur atstovavimo išlaidų. Teigia, jog pagrįsta teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų, jog jis įvykdė administracinį nusižengimą, o nukentėjusiojo aiškinimas dėl jo atžvilgiu įvykdyto administracinio nusižengimo yra nepagrįstas, kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei administracinio nusižengimo byloje nenustatyta jokių jo (E. P.) teisei priešingų, pavojingų veiksmų, taip pat nenustatyta, kad jis vykdė savo tariamą teisę nesilaikydamas įstatymo numatytos tvarkos, nes nenustatyta, jog jis turėjo procesinį suinteresuotumą šioje nagrinėjamoje situacijoje. Nurodo, kad minėtas automobilis „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įrankiais A. J. dirbtuvėse buvo paliktas dėl tos priežasties, kad būtų saugiau, nes automobilyje esančių statybinių įrankių vertė buvo labai didelė, daugiau nei l5 000 eurų, be to, pats E. J. padavė minėtos transporto priemonės raktelius E. P. ir sutiko, kad transporto priemonė saugumo tikslais būtų pastatyta A. J. priklausančių dirbtuvių teritorijoje, E. J. pats jo paprašė parvežti jį į Kauną, kad jis galėtų paimti iš savo draugės S. K. autobusiuko dokumentus, be to, E. J., pats pamatęs savo samdytų darbuotojų padarytą statybinį broką, pripažino, jog dėl nekokybiškai atliktų stogo renovacijos darbų padarė 6 000 eurų žalą, kurią įsipareigojo atlyginti per du mėnesius.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Iš bylos matyti, kad skundžiamą 2024 m. gegužės 6 d. nutartį priėmė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė, kuri kaip ikiteisminio tyrimo teisėja nagrinėjo nukentėjusiojo E. J. atstovės advokatės Monikos Kaluževičienės skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2023 m. spalio 24 d. nutarimo ir dėl jo priėmė 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį. ANK 576 straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka.

12. Teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – subjektyvųjį ir objektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Jo asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jei nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar teismo šališkumas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu.

13. BPK 58 str. nurodytos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato teisėjo nušalinimo pagrindus. Esant šiems įstatymo nurodytiems pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti nuo dalyvavimo procese, ši pareiga teisėjui tiesiogiai numatyta BPK 59 straipsnio 1 dalyje. BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje, t. y., atlikus ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, draudžiama nagrinėti bylą iš esmės teisiamajame posėdyje. Nors BPK nenumato atvejo, kaip turi elgtis teisėjas, kuris, vykdydamas ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, nagrinėjęs proceso dalyvio skundą ir dėl jo priėmęs nutartį, vėliau gauna nagrinėti administracinio nusižengimo bylą dėl to paties įvykio, tačiau, taikant analogiją su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, tas pats teisėjas neturi teisės nagrinėti administracinio nusižengimo bylos, pradėtos nutraukto ikiteisminio tyrimo pagrindu, jei jis, kaip ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėjo proceso dalyvio skundą toje pačioje byloje, pasisakydamas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Kadangi teisėja Daiva Šabanskienė, kaip ikiteisminio tyrimo teisėja nagrinėjo to paties nukentėjusiojo atstovės advokatės Monikos Kaluževičienės skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą teisėtumo ir pagrįstumo, be to, nagrinėjo nutraukto ikiteisminio tyrimo pagrindu pradėtą administracinio nusižengimo bylą E. P. atžvilgiu dėl to paties įvykio aplinkybių, tarp tų pačių įvykio dalyvių, administracinio nusižengimo byloje pakartotinai vertino tuos pačius byloje esančius duomenis, dėl kurių jau buvo pasisakiusi ikiteisminio tyrimo byloje, teisėja pažeidė BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą draudimą. Dėl to apygardos teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo E. J. atstovės advokatės Monikos Kaluževičienės skundą dėl Institucijos 2024 m. sausio 19 d. nutarimo E. P. administracinio nusižengimo byloje išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį netenkinti šio skundo priėmė šališkas teismas. Šis procesinis pažeidimas yra esminis, jo negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir nukentėjusiojo E. J. atstovės advokatės skundas dėl Institucijos 2024 m. sausio 19 d. nutarimo, priimto E. P. administracinio nusižengimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo grąžinamas iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo E. J. atstovės advokatės Monikos Kaluževičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Nukentėjusiojo E. J. atstovės advokatės Monikos Kaluževičienės skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. sausio 19 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną E. P. pagal ANK 518 straipsnį, grąžinti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.