Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. D. ir D. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirtoji bausmė dalinai sudėta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 6 mėnesiams.

K. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį ir jam skirta 250 MGL (9 415 eurų) dydžio bauda. K. D. į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas – dvi dienos, vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir E. Š., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. D., E. Š. bei D. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-07-19 įsakymo Nr. 4-312, 2010-01-19 įsakymo Nr. 4-31 ir 2012-06-11 įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto 2.1 ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“, 3 punkto 3.1 ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, ne vėliau kaip 2016-06-02, tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų įgijo 3 750 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, 5 500 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių muitinė vertė yra 27 386,50 Eur, iš kurių 2 000 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“, 1 000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ buvo laikoma garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kita dalis 2 000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“, 750 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“ atgabenta į laikymo vietą automobiliu „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. M., K. D. vykstant kaip keleiviui ir žinant apie šią nusikalstamą veiką, dar kita dalis 2 750 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“, 750 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ atgabenta į laikymo vietą automobiliu „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. Š., iki 2016-06-02, 11.44 val., kai prie garažo buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Vilniaus rinktinės pareigūnų.

2. Nuteistasis K. D. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.

2.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nes teismo įrodytomis pripažintos aplinkybės nepatvirtintos nei objektyviais, nei subjektyviais įrodymais. Anot apelianto, nuosprendis yra nelogiškas ir nesuprantamas, vienoje vietoje teismas nurodo, kad D. M. atvairavo automobilį „Nissan X-Trail“ prie garažo, kitoje - kad K. D. atvežė šiuo automobiliu cigaretes.

2.2. Apeliantas tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai davė parodymus, kaip susipažino su asmeniu vardu Vasilij, kaip jis K. D. parodė vietą, iš kurios nuteistasis turėjo pasiimti kontrabandines cigaretes, kad K. D. sutiko tai padaryti su sąlyga, jei gabenamas cigarečių kiekis bus ne daugiau kaip 6 dėžės, kad K. D. nekiltų baudžiamoji atsakomybė. Pasak apelianto, šių K. D. nurodytų aplinkybių teismas nepaneigė. K. D. nuosekliai paaiškino, kokiu būdu pasiskolino automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytoja G. K., teisminio nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo paneigtos. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio proceso metu K. D. paaiškino, iš kur 2016-06-02 pasiėmė 6 per pusę perpjautas dėžes su cigaretėmis, įdėtas į juodus celofaninius maišus, kaip jas atvežė į vietą, kur jį sulaikė Ignalinos rinktinės pareigūnai (ne Vilniaus rinktinės pareigūnai, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas). Šios nuteistojo nurodytos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos jokiais duomenimis.

2.3. Apeliantas nurodo, jog priešingai negu skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, K. D., pasiėmęs 6 dėžes cigarečių, iki Mickūnų važiavo vienas, t. y. K. D., o ne D. M., vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Tai patvirtina bylos medžiaga, ikiteisminio tyrimo metu K. D. kelis kartus buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame buvo nurodoma, kad K. D. vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-06-02 tyrėjo R. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilį vairavo K. D. Tai, kad neva šį automobilį vairavo D. M., K. D. buvo pranešta tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje, kuomet buvo įteiktas galutini pranešimas apie įtarimą, bei kaltinamajame akte, bet šios aplinkybės nėra patvirtintos jokiais duomenimis, todėl teismas jas privalėjo pašalinti iš kaltinamojo akto.

2.4. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai A. K., A. K., D. M. bei M. V., kurie nuosekliai paaiškino, kad 2016-06-02 gavę komandą iš Vilniaus rinktinės pareigūno, tarnybiniu automobiliu „Peugeut 407“ atvyko į įvykio vietą, kur pamatė stovintį automobilį „VW Passat“, maždaug apie 2 metrus nuo jo stovėjo automobilis „Nissan X-Trail“. Pareigūnai, iššokę iš tarnybinio automobilio, sušuko, kad visi liktų stovėti savo vietoje, vienas asmuo, kuris stovėjo prie automobilio „Nissan X-Trail“, liko stovėti ir buvo sulaikytas (t. y., K. D.), kiti du pabėgo. Šie liudytojai paaiškino, kad jokio cigarečių iškrovimo fakto jie nematė, metalinio garažo durys buvo užrakintos, kad Vilniaus rinktinės pareigūnai į įvykio vietą atvyko vėliau, praėjus kelioms minutėms, kai du asmenys jau buvo pabėgę, o K. D. sulaikytas.

2.5. Anot nuteistojo, liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, kad neva atvykęs į sulaikymo vietą, prie ten stovėjusių automobilių pastebėjo trys jaunus vyrus, vienas iš jų stebėjo aplinką, vietovę, o kiti du vyrai nešiojo ryšulius su cigaretėmis iš minėtų automobilių į metalinį garažą, vienas vyras, pastebėjęs jį (G. J.), uždarė automobilio „Nissan X-Trail“ bagažinę ir pradėjo bėgti toliau nuo pareigūnų, peršoko metalinę tvorą, ir pabėgo. Kitas vyras, pamatęs jį (G. J.) ir kitus pareigūnus, irgi pradėjo bėgti, dar vienas vyras, kuris stebėjo aplinką, niekur nebėgo, nes nespėjo sureaguoti. Teisminio nagrinėjimo metu G. J. pripažino faktą, kad į įvykio vietą jis atvyko vėliau, ten jau buvo Ignalinos rinktinės pareigūnai, kurie buvo sulaikę tik K. D., nei D. M., nei kito kaltinamojo jis įvykio vietoje nematė, cigarečių iškrovimo ar perkrovimo fakto nematė, ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė po to, kai peržiūrėjo vaizdo įrašą.

2.6. Taigi, duomenys, kad K. D. vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra tokie: K. D. nuoširdus prisipažinimas, tarnybiniai pranešimai. Kitų duomenų, kad automobilį vairavo D. M. byloje nėra, visi apklausti liudytojai, aplinkybių, kad automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų vairavęs D. M., nenurodė, todėl teismo išvada, jog D. M. vairavo šią transporto priemonę, o K. D. juo važiavo kaip keleivis, yra niekuo nepagrįsta prielaida, kuria grįsti nuosprendį negalima (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnis).

2.7. Tokiu būdu nustatyta, kad K. D. į įvykio vietą automobiliu „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno 6 per pusę perpjautas dėžes su cigaretėmis, įdėtas į juodus celofaninius maišus. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai, pažeisdami Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus, neapžiūrėjo, kiek automobilyje „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sukrauta cigarečių, netyrė, kokia yra jų vertė, bet, matyt siekdami „pritemti“ bendrą cigarečių kiekį prie veikos, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė, susumavo visuose automobiliuose ir garaže buvusias cigaretes ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.

2.8. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl bendrininkavimo ir išankstinio susitarimo disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis. Anot apelianto, K. D. neturėjo jokio susitarimo nei su E. Š., nei su D. M., tas susitikimas įvyko atsitiktinai.

2.9. Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia. Todėl, pasak apelianto, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, jokios neapibrėžtos tyčios negali būti.

2.10. Apelianto manymu, aplinkybės, kad trys žmonės susitiko vienoje vietoje, nereiškia, kad tokiu būdu jie susitaria daryti kokį nors nusikaltimą, todėl neesant kitiems objektyviems duomenims, to nepakanka, kad jie būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Apeliantas nurodo, jog priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, K. D. ne atsitiktinai susitiko su D. M. įvykio vietoje, nes išsikrovęs savo atvežtas cigaretes, K. D. norėjo jam grąžinti pasiskolintą automobilį. Tai, kad K. D. atvežė cigaretes, D. M. nežinojo. Tai, kad garaže ir automobilyje „VW Passat“ buvo kažkokių cigarečių, kad jomis disponavo nuteistasis E. Š., K. D. nežinojo ir negalėjo žinoti, nes E. Š. nepažįsta, su juo apie disponavimą cigaretėmis niekada nekalbėjo, šį asmenį pirmą kartą pamatė nuotraukose per supažindinimą su bylą, ir teisme.

2.11. Apeliantas tvirtina, jog nežinojo apie garaže buvusias cigaretes, jų ten nevežė, nežinojo apie cigaretes, kurios buvo surastos E. Š. automobilyje, asmeniškai automobiliu „Nissan X-Trail“ vežė tik 6 per pusę perpjautas dėžes su cigaretėmis, kurių vertė byloje nenustatyta, nors buvo teiktas prašymas kreiptis į kompetentingą instituciją turint tikslą įvertinti K. D. atvežtų cigarečių vertę, bet teismas šį prašymą atmetė. Todėl K. D. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje sudėties ir K. D. turi būti išteisintas, o jo veiksmai gali būti įvertinti pagal įvykio metu galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

2.12. Apelianto manymu, šią bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas ir tai atsispindėjo bylos nagrinėjimo metu. Šias aplinkybes galima nustatyti perklausus posėdžio garso įrašus. Pasak apelianto, peržiūrint byloje esančius vaizdo įrašus, teisėjas pradėjo reikšti savo išankstinę nuomonę, ką jis supranta iš šių įrašų. Kai teisme buvo apklaustas liudytojas G. J. ir buvo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė melagingus parodymus, nes iš tikro į įvykio vietą atvyko po to, kai K. D. jau buvau sulaikytas, o E. Š. ir D. M. buvo jau pabėgę, t. y. nieko nematė, kas iš nuteistųjų ką darė įvykio vietoje (kas nešiojo cigaretes, kas stebėjo aplinką, vietovę), teisėjas pareiškė, kad šio liudytojo parodymus galbūt netiksliai užrašė tyrėjas, kad šiais parodymais teismas nesirems surašant nuosprendį. K. D. gynėjas dėl tokių teismo išankstinių pozicijų reiškė pastabas, kad teismas yra šališkas (nušalinimų stadija jau buvo pasibaigusi, todėl nebuvo galima naujai reikalauti teismo nusišalinti nuo tolimesnio bylos tyrimo). Taip pat teisėjas viso proceso metu leisdavo sau komentuoti proceso dalyvių duodamus paaiškinimus (kritikavo kaltinamųjų parodymus, reiškė savo išankstinę nuomonę dėl jų teisingumo). Nuteistojo nuomone, kad ši byla buvo išnagrinėta pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 5 dalį, todėl bylą turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo kitos sudėties teismui (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

3. Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - išteisinti D. M. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi nėra veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

3.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos D. M. teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį: teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK normų ir galiojančios teisminės praktikos, reglamentuojančios nuosprendžio surašymą ir įrodymų vertinimą: pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus, apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas nenuginčijamais, neabejotinais, neprieštaringais ir pakankamais įrodymais, pagrįstas aiškiai nepakankamais įrodymais, prielaidomis bei spėjimais; nuosprendyje išdėstytos teismo išvados prieštaringos, nepagrįstos išsamiu faktinių aplinkybių ištyrimu arba neatitinka faktinių bylos aplinkybių; buvo esminiai pažeista D. M. teisė į gynybą; bylą nagrinėjo šališkas teismas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes D. M. nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, t. y. jo veiksmuose nebuvo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje, sudėties (Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalys).

3.2. Nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje.

3.3. Apelianto nuomone, nuosprendis surašyta remiantis kaltinimu, išdėstytu kaltinamajame akte, neatitinkančiu Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimams, ir tuo pačiu neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

3.4. Pasak nuteistojo, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jo aprašomojoje dalyje pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus turėjo išdėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Šioje byloje priimtas nuosprendis D. M. ir kitų dviejų nuteistųjų K. D. ir E. Š. atžvilgiu neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio l dalies 1 punkto reikalavimus - nurodyta, kad visos automobiliuose „VW Passat“ bei „Nissan X-Trail“ ir garaže rastos cigaretės tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje buvo visų trijų nuteistųjų įgytos iš nenustatytų asmenų. Pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalies dispoziciją, akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, įgijimas, laikymas, gabenimas pažeidžiant nustatytą tvarką yra tik vieni iš alternatyvių tokio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį kilti pakanka bent vieno iš dispozicijoje išvardytų požymių buvimo. Tačiau asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas dėl bent vienos, dalies ar visų veikų - neteisėto akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo sąlyga yra būtent įgijimo, gabenimo ir laikymo faktų nustatymas, įrodymas byloje. Kaltinime ir nuosprendyje visiškai nenurodyta ir neaptarta kada, kur ir iš ko D. M. ir kiti nuteistieji įgijo nuosprendyje nurodytas cigaretes, nuo kada jas laikė. Nuosprendyje ne tik neinkriminuotas tikslus, bet jame nenurodytas joks cigarečių įgijimo laikas. Kaltinimuose ir nuosprendyje dirbtinai nurodyta, kad tai buvo nė vėliau kaip 2016-06-02, tačiau 2016-06-02 gali būti ne visų rastų cigarečių ar jų dalies įgijimo laikas, o jų radimo laikas, nes nelogiška, kad jos galėjo būti įgytos vėliau kaip 2016-06-02.

3.4. Be to, anot apelianto, kaltinimas ir nuosprendis neaiškūs, nes juose ne tik nurodyta, kad D. M., K. D. ir E. Š. visas cigaretes, rastas garaže ir automobiliuose, įgijo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų, bet ir nenurodyta kas - ar visi trys nuteistieji, ar kuris nors iš jų, ar kiti asmenys dalį cigarečių, rastų garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), atgabeno į tą garažą (jų gabenimo požymis niekam neinkriminuotas), o tik teigiama beasmeniai, kad 2 000 cigarečių pakelių „NZ Gold Superslims“ ir 1 000 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ buvo „laikoma“ garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), nenurodžius kas - ar visi trys nuteistieji, ar kurie arba kuris iš jų, ar kiti asmenys jas laikė tame garaže. Toks kaltinimas ir nuosprendis ne tik nepagrįstas bylos medžiagos duomenimis, įrodymais, bet ir nekonkretūs. Toks kaltinimas ir nuosprendis, nenustačius ir nenurodžius inkriminuotos veikos padarymo vietos, laiko ir kitų svarbių aplinkybių, nėra aiškus, neužtikrino D. M. (ir kitiems kaltinamiesiems) galimybės veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą, atėmė galimybę tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tai esminis kaltinamojo teisių pažeidimas. Buvo pažeista Lietuvos Respublikos BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatyta D. M. kaip kaltinamojo teisė žinoti kuo jis kaltinamas, o tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.

3.5. Anot apelianto, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas šališkai, neobjektyviai, kaltinamajame akte buvo išdėstyti melagingi liudytojo - VSAT Vilniaus rinktinės pareigūno G. J. parodymai, o nuosprendyje jie šališko teismo buvo pakoreguoti, pašalinus tikrovei neatitikusią teisme duotų melagingų parodymų dalį. Pasak nuteistojo, liudytojas G. J., VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė melagingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. J. parodė, kad 2016-06-02 įvykio vietoje prie garažo pats betarpiškai matė tris jaunus vyrus, vienas jų stebėjo aplinką, o kiti du nešiojo ryšulius su cigaretėmis iš automobilių į garažą. Liudytojas neva atpažino ir D. M. ir pats neva matė kaip D. M. krovė ryšulius su cigaretėmis iš automobilių į garažą. Teisiamajame posėdyje liudytojas G. J. melagingai parodė, kad pats neva matė kaip D. M. nešiojo iš automobilio dėžes ir kažkur jas padėdavo. Liudytojas G. J. jau nebegalėjo teisme tvirtinti, kad matė D. M. nešiojantį dėžes iš automobilių ar automobilio „Nissan X-Trail“ į garažą, nes gynėjui užduodant klausimus buvo nurodyta, kad, prie garažo atvažiavus automobiliui „Nissan X-Trail“, E. Š. uždarė ir užrakino garažą, tai patvirtina 2016-06-02 vaizdo įrašų 2016-07-19 apžiūros protokolas. Anot apelianto, melagingus parodymus teisme davė ir liudytojai S. L. ir R. J., VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai, kurie parodė, kad patys matė iš įvykio vietos nubėgančius du asmenis.

3.6. Apeliantas nurodo, kad liudytojas G. J. ir kiti VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai – S. L. ir R. J. negalėjo matyti paminėtų aplinkybių, nes vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad E. Š. uždarė garažo duris ir jas užrakino (kad garažo durys buvo užrakintos, patvirtina ir 2016-06-02 įvykio apžiūros protokolo duomenys, kad durų sklendė buvo užmauta ant kilpos, kurioje kabojo užrakinta pakabinama spyna), o taip pat iš to, kad VSAT Ignalinos rinktinės pareigūnų parodymuose ikiteisminio tyrimo metu nieko neužfiksuota apie VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnų atvykimą į įvykio vietą, atvykimo laiką, jų veiksmus. Be to, liudytojo M. V. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole nurodyta, kad jo „persekiojamas asmuo (D. M.) nubėgo į kiemą ir peršoko aukštą tvorą. Tada nutarė bėgti iš kitos pusės. Tuo metu privažiavo kolegos iš Vilniaus rinktinės, kuriems pasakė, kur nubėgo tas asmuo“. Liudytojas A. K., VSAT Ignalinos rinktinės pareigūnas, kuris buvo likęs prie garažo, teisme parodė, kad „vilniečiai“ privažiavo po dviejų minučių, o liudytojas D. M., VSAT Ignalinos rinktinės pareigūnas, parodė, kad „vilniečiai“ privažiavo po 20 sekundžių. Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą paaiškėjo, kad kai nuo garažo 11:44:05 val. nubėgo E. Š. ir D. M., 11:44:10 val. prie garažo pasirodė VSAT Ignalinos rinktinės pareigūnai, o 11:44:25 val. antra grupė pareigūnų, t. y. VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai (G. J., R. J. ir S. L.), t. y. praėjus 20 sekundžių po to, kai nuo garažo pradėjome bėgti D. M. ir E. Š.

3.7. Anot apelianto, byloje taip pat yra ikiteisminio tyrimo metu netiksliai ir tendencingai, neobjektyviai surašytas 2016-07-19 daiktų apžiūros protokolas (apžiūrėtas kompaktinis diskas su 2016-06-02 vaizdo įrašais Nr. 123614 ir Nr. 124115, darytais prie metalinio garažo (duomenys neskelbtini)). Vaizdo įrašai buvo peržiūrėti teisiamajame posėdyje. Apeliantas teigia, kad protokole neteisingai ir tendencingai, neatitinkant vaizdo įrašui, nurodyta, kad šio automobilio vairuotojas (D. M.) pastatė automobilį šalia transporto priemonės „VW Passat“ ir išlipo iš jo. Iš tikrųjų pačiame vaizdo įraše nesimato automobilio „Nissan X-Trail“ nei vairuotojo, nei keleivio (ar jis yra), nei kiek žmonių buvo automobilyje ir kokio nors išlipančio iš šio automobilio vairuotojo. Vaizdo įraše nesimato, kad iš automobilio „Nissan X-Trail“ išlipo D. M. ar kitas asmuo. 11:42:52 val. automobilio „VW Passat“ vairuotojas, galimai E. Š., uždarė ir užrakino garažo duris. Iš tikrųjų vaizdo įraše matosi, kad 11:43:14 val. D. M. (protokole nepagrįstai neobjektyviai nurodyta, kad D. M. vairuotojas), prieina prie automobilio „Nissan X-Trail“ galo ir atidaro jo bagažinę. Vaizdo įrašų 2016-07-19 apžiūros protokole neaprašyta, kad vaizdo įraše matosi kaip D. M. automobilio „Nissan X-Trail“ bagažinėje ilgai krapštė ryšulio įpakavimą, tikrindamas, kas tame ryšulyje. 11:43:40 val. D. M. išėmė iš automobilio „Nissan X-Trail“ ryšulį ir nunešė bei padėjo į automobilio „VW Passat“ bagažinę. 11:44:05 val. D. M. ir E. Š. nubėgo iš įvykio vietos. 11:44:10 val. pasirodė VSAT pareigūnai. Vaizdo įrašų 2016-07-19 apžiūros protokole aprašyti asmenys ir jų veiksmai tik 11:44:10 val. Ta vaizdo įrašo dalis, kai 11:44:25 val. prie garažo iš automobilio iššoko kita grupė pareigūnų - VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai, apžiūros protokole neaprašyta.

3.8. Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašus paaiškėjo, kad garažas nebuvo prie jo 2016-06-02 atvežtų automobiliais „VW Passat“ ir „Nissan X-Trail“ visų cigarečių numatomo tolesnio sandėliavimo (laikymo) vieta, visiškai nebuvo cigarečių, atvežtų automobiliu „Nissan X-Trail“ tolesnio laikymo vieta. Garažą ir jame rastas cigaretes galima susieiti tik su E. Š., nes tik jis jį atrakino, tik jis kažką nešiojo ir po to užrakino garažą. Vaizdo įrašuose nesimato kiek žmonių atvažiavo automobiliu „Nissan X-Trail“, nesimato nei jo vairuotojo, nei keleivio ir ar jis iš viso buvo, nesimato vairuotojo ar keleivio išlipimo iš to automobilio momento, t. y. nesimato, kad iš automobilio išlipo D. M. ar (ir) K. D. VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai įvykio vietoje nematė ir neatpažino D. M., nematė ir negalėjo jo matyti nešiojant cigarečių dėžes, tame tarpe į garažą. VSAT Ignalinos rinktinės pareigūnai teisme taip pat parodė, kad nematė vairuotojo ar keleivio išlipant iš automobilio „Nissan X-Trail“, nematė iš jo išlipant D. M. Byloje nėra surinkta ir nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad D. M. 2016-06-02 atvairavo automobilį „Nissan X-Trail“ su cigaretėmis prie garažo, t. y., kad juo atgabeno cigaretes, rastas šiame automobilyje, išlipo iš to automobilio, taip pat kad D. M. kaip nors susijęs su garažu ir jame rastomis cigaretėmis, t. y. kad jas neteisėtai įgijo, atgabeno į garažą ir jame laikė.

3.9. Apelianto manymu, kad liudytojo G. J., VSAT Vilniaus rinktinės pareigūno, melagingų parodymų ir netikslaus vaizdo įrašo 2016-07-09 apžiūros protokolo surašymo bendras ikiteisminio tyrimo pareigūnų tikslas buvo įrodyti, kad įvykio vietoje buvo D. M., nes jis ikiteisminio tyrimo metu tai neigė, ir kad neva D. M. atvairavo automobilį „Nissan X-Trail“ su cigaretėmis prie garažo, neva D. M. iš to automobilio išlipo, nors VSAT pareigūnai to nematė ir to nesimato vaizdo įraše, ir jog D. M. neva nešiojo cigaretes į garažą, siekiant D. M. nepagrįstai susieti tiek su cigaretėmis, rastomis automobilyje „Nissan X-Trail“, tiek ir garaže, prie jų „pririšti“, remiantis sufalsifikuotais duomenimis siekiant įrodyti, kad D. M. atgabeno cigaretes automobiliu „Nissan X-Trail“ į jų neva tolesnio laikymo vietą - garažą ir, kad neva įgijo ir laikė cigaretes, rastas garaže.

3.10. Apelianto manymu, bylos teisminio nagrinėjimo metu teisėjas šališkai teigė, kad neteisingi liudytojų G. J., S. L. ir R. J. parodymai yra galimai ikiteisminio tyrimo pareigūnės (tyrėjos) netikslaus parodymų užfiksavimo rezultatas, klausė teisminio nagrinėjimo dalyvių nuomonės dėl jos apklausos tikslingumo, teigė, kad VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai parodymus davė apie aplinkybes jų matytas vaizdo įraše, o ne betarpiškai jų matytas arba tai supainiojo, nors jie melagingus parodymus davė ir teisme, nurodė, kad nuosprendyje jų parodymų prieštaravimų ir tų aplinkybių, kad jie patys matė D. M. ir E. Š. prie garažo, D. M. net nešiojant cigarečių dėžes nenurodys ir tais duomenimis surašydamas nuosprendį nesirems.

3.11. Pasak apelianto, teismas nuosprendyje dėstydamas liudytojo G. J. parodymus šališkai nepaminėjo dalies jo melagingų parodymų, kad jis pats matė D. M. prie garažo nešiojant cigaretes, kartu nuosprendyje prieštaringai išdėstė melagingus liudytojo S. L., VSAT Vilniaus rinktinės pareigūno, parodymus, kad važiuodami prie garažo matė iš įvykio vietos nubėgančius du žmones, tačiau visiškai neišdėstė kito liudytojo R. J. analogiškų melagingų parodymų ir neišdėstė teisingų liudytojų VSAT Ignalinos rinktinės pareigūno A. K. parodymų dalies, kad „vilniečiai“ privažiavo po dviejų minučių, ir D. M. parodymų, kad „vilniečiai“ privažiavo po 20 sekundžių. Tai pat apkaltinamajame nuosprendyje teismas nemini ir vaizdo įrašo peržiūros teisme duomenų, patvirtinančių, kad VSAT Ignalinos rinktinės pareigūnai prie garažo pasirodė 11:44:10 val., o antra grupė pareigūnų, t. y. VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai G. J., R. J. ir S. L. prie garažo atvyko 12:44:25 val., t. y. praėjus 20 sekundžių po to, kai 11:44:05 val. nuo garažo nubėgo D. M. ir E. Š., todėl pastarieji VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai D. M. ir E. Š. bei jų veiksmų negalėjo matyti.

3.12. Anot apelianto, teismas taip pat nepagrįstai, šališkai lyg bandė paneigti, kad neva nėra duomenų, kad, prie garažo privažiavus automobiliui „Nissan X-Trail“, E. Š. užrakino garažą (lyg būtų buvusi galimybė cigaretes iš abiejų automobilių nešioti į garažą, lyg tai būtų buvusi automobiliais atvežtų cigarečių laikymo vieta). Teismas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad E. Š. privėrė garažo duris, o ar garažo durys buvo užrakinamos, vaizdo įraše neužfiksuota. Tačiau 2016-07-19 daiktų, dokumentų apžiūros protokole (buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su 2016-06-02 padarytu vaizdo įrašu) nurodyta, kad vaizdo įraše Nr. 124115 užfiksuota, kad 11:42:28 val. prie garažo atvažiavus automobiliui „Nissan X-Trail“, 11:42:52 val. automobilio „VW Passat“ vairuotojas (E. Š.) uždarė garažo duris ir jas užrakino. 2016-06-02 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad garažo abejos durys atidarytos, ant durų yra sklendė, kuri užmauta ant kilpos, o kilpoje kabo pakabinama užrakinta spyna. Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. Š. parodė, kad garažo duris užrakino, raktą įmetė į pašto dėžutę, o K. D. parodė, kad VSAT pareigūnai atplėšė užrakintas duris, nes durys nebuvo įtvirtintos apačioje esančiais kaiščiais, todėl VSAT pareigūnai, traukdami dvivėres duris, sklendę ištraukė iš kilpos.

3.13. Apeliantas nurodo, kad iš D. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, K. D. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojos G. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu seka, kad automobilį „Nissan X-Trail“ 2016-06-02 pasiskolino iš D. M. draugės G. K. nežinomu tikslu K. D. Šie parodymai nepaneigti. Nėra jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kad D. M. 2016-06-02 tuo automobiliu vienas ar su K. D., susitaręs su K. D. ir E. Š., važiavo kažkur į nenustatytą vietą iš nenustatytų asmenų įgyti cigarečių ir, kad jas įgijo, kad D. M. cigaretes atgabeno automobiliu „Nissan X-Trail“ iki garažo ir, jog vienas ar veikdamas bendrai su E. Š. ir (ar) K. D. ar kitais asmenimis įgijo, atgabeno ir laikė cigaretes, rastas garaže, kad ką nors žinojo apie jų neteisėto įgijimo, gabenimo ir laikymo aplinkybes. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad D. M. bendrininkavo su E. Š. jam įgijus ir gabenus cigaretes, rastas automobilyje „VW Passat“. Nuteistasis E. Š. teisme neigė veikęs bendrai su D. M. ir K. D., taip pat parodė kad D. M. nežinojo ir apie garaže laikomas cigaretes. K. D. teisme parodė, kad D. M. nežinojo, kad jis pasiskolintu automobiliu „Nissan X-Trail“ veš cigaretes.

3.14. Ikiteisminio tyrimo metu išanalizavus telekomunikacinius duomenis, nustatytas vien tik K. D. naudoto mobilaus ryšio telefono judėjimo maršrutas - Mickūnai-Kuželiškės, Lavoriškių sen., Vilniaus r. sav. Beje, Lavoriškėse yra K. D. gyvenamoji vieta. Prie garažo D. M. užfiksuotas tik prie automobilio „Nissan X-Trail“ galo, bagažinės. Taigi, nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. M. atvairavo tą automobilį prie garažo, kad juo neva atvežė cigaretes ir išlipo iš to automobilio. 2016-06-02 tarnybiniame pranešime VSAT Vilniaus rinktinės Žvalgybos skyriaus tyrėjas R. J. nurodė, kad vieną iš automobilių vairavo K. D. Pirminiame pranešime apie įtarimą D. M. nebuvo tiesiogiai nurodyta, kad automobilį „Nissan X-Trail“ vairavo jis, buvo nurodyta, kad cigaretes įgijo D. M., K. D. bei tyrimo metu nenustatytas asmuo ir jas kartu su K. D. bei kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu automobiliais „Nissan X-Trail“ ir „VW Passat“ jas gabeno iki garažo. Tačiau galutiniuose pranešimuose apie įtarimus ir kaltinimuose visiems kaltinamiesiems bei nuosprendyje D. M., K. D. ir E. Š. atžvilgiu buvo visiškai nepagrįstai, nesekant jokių tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų duomenų, nurodyta, kad automobilį „Nissan X-Trail“, kuriuo neva į laikymo vietą buvo atgabentos cigaretės, neva vairavo D. M., o K. D. vyko kaip keleivis, nors to iš tikrųjų nebuvo.

3.15. Apeliantas nurodo, kad teisiamajame posėdyje parodė, jog prie garažo atvyko į sutartą su K. D. vietą (netoli tos vietos - 300 m. atstumu - (duomenys neskelbtini), buvo D. M. tėvų ir jo namai) pasiimti iš K. D. jam D. M. draugės G. K. paskolinto automobilio „Nissan X-Trail“, ką teisme patvirtino ir K. D. ir E. Š. Taip pat D. M. parodė, kad pamatęs, jog paskolintu automobiliu buvo atvežtos cigaretės, tuo pasipiktino, klausė K. D., kodėl jo automobiliu vežioja cigaretes. D. M. nebenorėjo su tuo turėti jokių reikalų, nes buvo teistas už neteisėtą disponavimą cigaretėmis ir nebenorėjo daugiau turėti panašių problemų. Iš vaizdo įrašo matosi, kad D. M., atidaręs automobilio „Nissan X-Trail“ bagažinę ilgokai krapštėsi, ardė ryšulio įpakavimą, nes norėjo dar įsitikinti, patikrinti, kas pakete. Nuteistasis E. Š. taip pat parodė, kad D. M., atėjęs prie garažo, pamatęs cigaretes automobilyje „Nissan“, ėmė šūkauti ant K. D. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad E. Š. apklausos metu buvo pakartotinai peržiūrėtas vaizdo įrašas, momentas, kai D. M. priėjo prie automobilio „Nissan X-Trail“ bagažinės ir ten krapštėsi, tačiau nesimato, kad D. M. šūkautų. Tačiau vaizdo įrašas buvo padarytas be garso įrašo, neryškiame vaizdo įraše matosi vien tik fragmentas, kai D. M., priėjęs prie automobilio bagažinės, pasilenkęs krapštėsi ir nusisukęs nugara pernešė ryšulį į kitą automobilį. Kad kažko buvo prikrauta automobilyje D. M. matė praeidamas pro automobilio šoną, priešingoje pusėje, negu filmuota, ko nesimato ir nefiksuota vaizdo įraše.

3.16. Taip pat teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė tariamus prieštaravimus tarp E. Š., K. D. ir D. M. parodymų dėl D. M. ketinimo ir liepimo K. D. išmesti cigaretes iš automobilio „Nissan X-Trail“ bei užfiksuotų aplinkybių dėl jo cigarečių dėžės nešimo iš automobilio „Nissan X-Trail“ bagažinės į automobilio „VW Passat“ bagažinę. Teismas nuosprendyje nurodė, kad E. Š. parodė, kad D. M. norėjo išmesti cigaretes iš automobilio „Nissan X-Trail“, o E. Š. liepė jas nešti į automobilį „VW Passat“. K. D. taip pat parodė, kad D. M. liepė išmesti iš automobilio „Nissan X-Trail“ dėžes su cigaretėmis.

3.17. Apelianto teigimu, D. M. nutarė pašalinti cigaretes iš automobilio „Nissan X-Trail“, sakė K. D., kad cigaretes reikia išmesti. D. M., išėmęs vieną ryšulį iš automobilio bagažinės, pernešė į automobilio „VW Passat“ bagažinę. D. M. teisme parodė, jog nežino ar E. Š. ir K. D. buvo kartu, ar ne. D. M. darė tik prielaidą, kad gal jie veikė kartu ir cigaretės automobilyje „Nissan X-Trail“ gal priklausė jiems abiems, todėl ir pernešė dėžę iš K. D. paskolinto automobilio „Nissan X-Trail“ į kitą automobilį „VW Passat“, taip siūlė ir E. Š. Kitas cigaretes D. M. būtų išmetęs į krūmus ar pievą, juo labiau, kad jos galimai nebūtų tilpusios į automobilio „VW Passat“ bagažinę, kaip teigia teismas nuosprendyje, bet prie garažo atvyko VSAT pareigūnai ir todėl D. M. nespėjo to padaryti.

3.18. Teismo išvados dėl tariamo D. M. bendrininkavimo su E. Š. ir K. D. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, grindžiamos tik prielaidomis bei spėjimais, teismui nepagrįstas išvadas darius tik iš atskirų aplinkybių, neįrodančių D. M. neva padarytos nusikalstamos veikos ir jo kaltės, D. M. bendrininkavimo su kitais nuteistaisiais, o ne iš pakankamų įrodymų visumos.

3.19. Teismas nurodė, kad kaltinamieji teisminio nagrinėjimo metu prisipažino, kad prie garažo - įvykio vietoje, kur buvo sulaikytas K. D. ir rastos cigaretės, buvo visi trys. K. D. buvo sulaikytas, o kiti kaltinamieji pabėgo, pamatę atvykstančius pareigūnus. Tačiau D. M. ir K. D. parodė, kad į nurodytą vietą D. M. atėjo paimti paskolinto K. D. automobilio „Nissan „X-Trail“ ir toks D. M. atėjimo tikslas nepaneigtas jokiais kitais įrodymais. D. M., pamatęs atvykstančius VSAT pareigūnus, pabėgo ir ikiteisminio tyrimo metu neigė buvęs prie garažo todėl, kad anksčiau buvo teistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis - cigaretėmis ir bijojo būti nepagrįstai apkaltintas veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymu. Jei D. M. būtų likęs vietoje, galimai vis tiek būtų nepagrįstai įtartas ir apkaltintas tokios veikos padarymu vien tik dėl to, kad buvo teistas už panašaus pobūdžio veiką, buvo prie automobilių su cigaretėmis.

3.20. Apeliantas neigia žinojęs apie cigaretes, laikomas garaže, nes pats cigarečių nevežė ir iš anksto nežinojo, kad jas veš E. Š. ir K. D. Vien tik faktas, kad D. M. perkėlė vieną ryšulį (pusę dėžės) cigarečių iš automobilio „Nissan X-Trail“ į automobilį „VW Passat“, ją tik šalindamas iš K. D. paskolinto automobilio, nesudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje sudėties (neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, jų vertei viršijus 250 MGL dydžio sumą), tai nebuvo nurodytoje BK normoje numatyta nusikalstama tokių prekių įgijimo, gabenimo ar laikymo veika. Taip pat, anot apelianto, neįrodyta, kad D. M. tokią veiką neva padarė bendrininkaudamas su E. Š. ir (ar) K. D., nes nebuvo susitaręs su jais daryti nusikalstamą veiką ir niekaip nepadėjo E. Š. ir (ar) K. D. nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti. Tai, kad D. M. iš K. D. paskolinto automobilio „Nissan X-Trail“ nunešė pusę dėžės su cigaretėmis į E. Š. automobilį „VW Passat“, kur jau buvo prikrauta dėžių su cigaretėmis (to D. M. iš anksto nežinojo, be to, dėžės automobilyje „VW Passat“ bagažinėje buvo supakuotos), o jos neišmetė į krūmus, kaip primygtinai klausinėjo dėl tokio galimo elgesio varianto teismas, neleidžia daryti pakankamais įrodymais pagrįstos išvados, kad D. M. žinojo ir apie E. Š. krautas ar laikytas cigaretes garaže. Cigarečių garaže ir jų E. Š. krovimo į garažą iš automobilio „VW Passat“ ar iš garažo į automobilį momento D. M. nematė, apie tai nežinojo, to nepatvirtina jokie įrodymai, tame tarpe ir 2016-06-02 prie garažo padarytas vaizdo įrašas.

3.21. Apelianto nuomone, byloje nesurinkta, kaltinamajame akte nenurodyta bei teisminio nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, leidžiančių D. M. pagrįstai inkriminuoti akcizais apmokestinamų prekių - cigarečių, rastų garaže, neteisėtą įgijimą ir jų laikymą garaže. Įgijimo faktas be jokių kitų įrodymų paprasčiausiai preziumuotas remiantis tik jų laikymo faktu, tiksliau - cigarečių radimo garaže faktu, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebejotinai neginčytinai nenustačius, kas jas laikė garaže.

3.22. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie kriminalinės žvalgybos veiksmus, atliktus D. M. atžvilgiu, byloje nepanaudota jokios išankstinės kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri patvirtintų, kad D. M. neva rengė ir darė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kad ją neva darė iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su E. Š. ir (ar) K. D. Iš kriminalinės žvalgybos dokumentų, esančių byloje - VSAT Vilniaus rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjo S. L. 2016-07-04 tarnybinio pranešimo, 2016-03-09 nutarties dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo bei pratęsimo, kitų byloje esančių kriminalinės žvalgybos dokumentų matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas buvo sancionuotas tik E. Š. atžvilgiu. Byloje išsamiai neištirta ir objektyviai nenustatyta, kas iš tikrųjų naudojosi tuo garažu, kam priklausė visos ar dalis jame rastų cigarečių, kas jas įgijo ir laikė. Pavyzdžiui, netirta paskyrus rašysenos specialistų tyrimą ar ekspertizę, ar garažo nuomos 2015-09-15 sutartį pasirašė T. K. ar kitas asmuo, nors tokį prašymą prokurorui Lietuvos Respublikos BPK 218 straipsnio nustatyta tvarka buvo pateikęs D. M. gynėjas. Savalaikiai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirti ir kiti objektai, šiuo metu tam jau nesant galimybės. Lietuvos Respublikos BPK 218 straipsnio nustatyta tvarka D. M. gynėjas, susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, prokurorui pateikė 2016-10-20 prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Prašė ištirti ar yra tinkamų asmenų identifikavimui rankų, žmogaus išskyrų pėdsakų, plaukų ant cigarečių, rastų garaže, įpakavimų, o jei jų yra, ištirti ir nustatyti, ar nurodyti pėdsakai, plaukai priklausė D. M., K. D., E. Š. ar kitam asmeniui (asmenims). Tai pat buvo prašoma tirti ar ant cigarečių, rastų garaže, automobiliuose, įpakavimų yra tekstilės gaminių mikrodalelių - pluoštų atitinkamai iš automobilių „Nissan X-Trail“ ir „VW Passat“ užvalkalų, apmušalų, įtariamųjų rūbų ir kt. Tačiau prokuroras tokius prašymus atmetė nemotyvuotu neskundžiamu 2016-11-11 nutarimu, nepagrįstai nurodęs, kad prašytų veiksmų atlikimas netikslingas, perteklinis ir užvilkintų tyrimą, asmenis įtarti yra duomenų, o dėl įrodymų pakankamumo nuspręsiantis teismas, nors ir kaltinamasis aktas galėjo būti surašytas tik surinkus pakankamai duomenų įtariamųjų kaltei padarius inkriminuotus nusikaltimus pagrįsti.

3.23. Pasak apelianto, kaltinimas ir teismas nuosprendyje, neįrodžius D. M. bendrininkavimo su E. Š. ir (ar) K. D., siekdamas nepagrįstai inkriminuoti visiems trims kaltinamiesiems neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis - cigaretėmis, jų vertei viršijant 250 MGL, dirbtinai ir nepagrįsta sujungė į vienos bendros nusikalstamos veikos dalyką visas rastas cigaretes - 2016-06-02 rastas garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), ir cigaretes, rastas automobiliuose „Nissan X-Trail“ ir „VW Passat“, nenurodė atskirai jų vertės pagal cigarečių radimo vietą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad garažas nebuvo visų 2016-06-02 rastų cigarečių laikymo vieta, nes iš 2016-06-02 vaizdo įrašo galima spręsti, kad E. Š., privažiavęs prie garažo, atrakino jo duris, kažką, galima tik spėti, kad cigarečių dėžes, nešiojo iš automobilio į garažą, ar iš garažo į automobilį (nežinia ar cigarečių jau buvo garaže iš anksčiau ir kiek), ar jis visas cigaretes, rastas automobilyje „VW Passat“ ir garaže, atvežė 2016-06-02. Po to, E. Š. garažo duris uždarė ir užrakino. Cigaretės iš automobilio „Nissan X-Trail“ nebuvo kraunamos į garažą ar ir iš jo ir iš objektyvios situacijos aišku, kad nebūtų buvusios iškrautos į garažą ar krautos iš jo.

3.24. Apelianto nuomone, garažą ir jame rastas cigaretes tik iš dalies galima sieti vien tik su E. Š., nes tai jo tėvo garažas, jis šalia gyveno, tik jis nešiojo cigaretes iš automobilio „VW Passat“ į garažą ar priešingai, tik jo atžvilgiu buvo sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmas, kuriuo metu tai buvo užfiksuota. Anot apelianto, neįrodyta, kad D. M., bendrininkavimas su E. Š. ir (ar) K. D. įgijo, gabeno ir laikė visas cigaretes, rastas garaže ir automobiliuose „VW Passat“ ir „Nissan X-Trail“. Jei būtų pagrindas D. M. inkriminuoti, kad jis įgijo, gabeno cigaretes, rastas automobilyje „Nissan X-Trail“, tai jų vertė nesiekė 250 MGL dydžio ir jo veikoje nebūtų nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, sudėties.

3.25. Pasak apelianto, byloje neįrodytas susitarimas daryti nusikalstamą veiką tarp E. Š., K. D. ir D. M., neįrodyta, kad D. M. buvo E. Š. ir K. D., ar vieno iš jų bendrininkas, inkriminuoto nusikaltimo vykdytoju ar kitos rūšies bendrininku.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

5. Nuteistųjų K. D. ir D. M. apeliaciniai skundai tenkinami.

6.1. Apeliantai teigia, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas buvo šališkas, turėjo iš anksto vidinį įsitikinimą, kad K. D. ir D. M. yra kalti dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

6.2. Teismo nešališkumo principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, o ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu. Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Siekiant konstatuoti objektyvųjį šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta.

6.3. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją spręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nagrinėjamos bylos proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais.

6.4. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo šališkumą apeliantai sieja su, jų nuomone, neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, byloje pateiktu įrodymų vertinimu, prašymų atmetimu, nuteistųjų atžvilgių nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, o tai negali būti laikoma teismo šališkumo požymiu, jei nėra kitų teismo šališkumą rodančių aplinkybių. Šališku pripažįstamas teismas, jei bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta ir apeliantas jų nenurodė. Teisminio nagrinėjimo procese nei nuteistieji, nei jų gynėjai nušalinimo teisėjui nepareiškė. Šis klausimas keliamas tik apeliaciniame skunde, priėmus nuteistųjų atžvilgiu nepalankų teismo sprendimą, kas sudaro pagrindą manyti, jog šis apeliacinių skundų argumentas yra tik deklaratyvus teiginys, nes duomenų, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti išnagrinėjusios šią bylą teisėjo nešališkumu, byloje nėra. Bylos aplinkybės kaip tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą visapusiškai, objektyviai ir nuteistųjų teisių nevaržė bei nepalankumo jiems nerodė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog visi nuteistųjų ir jų gynėjų prašymai bei keliami klausimai buvo nagrinėjami ir sprendžiami. Dėl pareikštų prašymų teismas, atsižvelgdamas į prokuroro ir kitų proceso dalyvių nuomonę, motyvuotai pasisakė protokolinėmis nutartimis, tad šie klausimai išspręsti tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 270 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Tai, kad ne visi nuteistųjų ir jų gynėjų prašymai buvo tenkinami, nesudaro prielaidų manyti, kad teisėjas buvo šališkas. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo nei konstatuoti apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo asmeninį tendencingumą, nei daryti išvadų apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu.

7.1. Nuteistieji K. D. ir D. M. apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina jų kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teigia, kad 6 per pusę perpjautas dėžes su cigaretėmis į įvykio vietą automobiliu „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno K. D., kuris buvo šio automobilio vairuotojas, o D. M. nežinojo, kad K. D. atvežė cigaretes. Apeliantai nesutinka su jiems inkriminuotu visų rastų įvykio vietoje cigarečių kiekiu (susumavus visuose automobiliuose ir garaže buvusias cigaretes), su teismo motyvais dėl bendrininkavimo ir išankstinio susitarimo disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis buvimu, teigia nežinoję, kad garaže ir E. Š. automobilyje „VW Passat“ buvo cigarečių, nurodo, jog jomis disponavo nuteistasis E. Š., kurio apeliantai nepažįsta, su juo apie disponavimą cigaretėmis niekada nekalbėjo. Apeliantai nurodo, jog K. D. automobiliu „Nissan X-Trail“ vežė tik 6 per pusę perpjautas dėžes su cigaretėmis, todėl K. D. ir D. M. veiksmai turėtų būti kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas (administracinis teisės pažeidimas).

7.2. Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (kurių vertė viršija 250 MGL) – gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką ir siekia tai daryti.

7.3. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

7.4. Nustatomojoje pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad 2 000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“, 750 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“ atgabenta į laikymo vietą automobiliu „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. M., o K. D. vykstant kaip keleiviui, tačiau motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad automobiliu „Nissan X-Trail“ cigarečių krovinį atvežė K. D. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad automobilį „Nissan X-Trail“ vairavo K. D., jog automobiliu K. D., pasiėmęs 6 dėžes cigarečių, iki Mickūnų važiavo vienas, K. D. su D. M. susitiko įvykio vietoje (netoli tos vietos - 300 m. atstumu - buvo D. M. namai), nes K. D. norėjo grąžinti pasiskolintą D. M. draugės automobilį „Nissan X-Trail“. Apeliantai tvirtina, kad D. M. nežinojo, kad K. D. atvežė cigaretes.

7.5. Nuteistasis K. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad automobiliu „Nissan X-Trail“ važiavo vienas, o D. M., atėjęs pėsčiomis iš namų, jo laukė netoli įvykio vietos, norėdamas pasiimti automobilį. K. D. nurodė, jog D. M. nežinojo, kad automobilyje „Nissan X-Trail“ yra cigaretės.

7.6. Nuteistasis D. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad nieko nežinojo apie cigaretes, įvykio dieną nevairavo automobilio „Nissan X-Trail“, nebuvo į jį įlipęs ir iš jo išlipęs. D. M. nurodė, kad buvo susitaręs su K. D. susitikti prie garažo, norėdamas pasiimti draugės automobilį, iki garažo atėjo pėsčiomis. D. M. buvo nepatenkintas, jog K. D. jo draugės automobiliu vežioja cigaretes, norėjo jas išmesti iš automobilio, tačiau pasiūlius E. Š., padėjo jas į „VW Passat“ bagažinę.

7.7. Nuteistasis E. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad atvažiavus automobiliui „Nissan X-Trail“ iš karto atėjo D. M., kuris pasisveikino su K. D. ir atidaręs bagažinę pradėjo ginčytis su K. D., rėkdamas klausė K. D., ką jis vežioja automobilyje. D. M. norėjo išmesti iš automobilio dėžes, tačiau padėjo į E. Š. automobilio „VW Passat“ bagažinę.

7.8. Nors nuteistųjų K. D., D. M. ir E. Š. teisiamajame posėdyje duoti parodymai iš esmės tarpusavyje sutampa, tačiau iš nuteistųjų parodymų matyti, jog K. D. ir D. M. yra draugai, o E. Š. jų pažįstamas ir kaimynas, gyvena netoli vienas kito bei dėl savo procesinės padėties yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, duoti vienas kito atžvilgiu palankius parodymus, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją palengvinti, todėl teismas nesivadovaujama jų parodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

7.9. Byloje yra duomenų, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus – sekimą, buvo įrengta vaizdo kamera (duomenys neskelbtini), keliui stebėti. Iš daiktų, dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su 2016-06-02 vaizdo įrašu laikotarpiu nuo 11:36:13 val. iki 11:44:10 val. (vaizdo įrašas užfiksuotas nerealiu vykusio įvykio laiku, t. y. viena valanda vėliau, realus vykusio įvykio laikas yra viena valanda anksčiau). Vaizdo įraše Nr. 124115 užfiksuota, kad 12:42:28 val. prie garažo atvažiavo automobilis „Nissan X-Trail“, kurio vairuotojas (įtariamai D. M.) pastatė automobilį šalia stovinčio juodos spalvos automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išlipo iš jo;12:42:52 val. automobilio „VW Passat“ vairuotojas (įtariamai E. Š.) uždarė garažo duris ir ėjo link automobilio „Nissan X-Trail“ vairuotojo pusės; 12:43:14 val. automobilio „Nissan X-Trail“ vairuotojas (įtariamai D. M.) ėjo prie automobilio „Nissan X-Trail“ bagažinės ir ją atidarė; 12:43:40 val. įtariamai D. M. iš automobilio „Nissan X-Trail“ bagažinės išėmė dėžę, suvyniotą į juodos spalvos polietileninę plėvelę, nešė į šalia garažo stovinčio automobilio „VW Passat“ bagažinę ir įdėjo į ją; 12:44:00 val. automobilio „VW Passat“ vairuotojas (įtariamai E. Š.) priėjo prie automobilio „Nissan X-Trail“ bagažinės ir ją uždarė; 12:44:05 val. įtariamai E. Š. staiga kažką pamatė ir jis bei įtariamai D. M. išsilakstė į skirtingas puses; 12:44:10 val. pasirodė pareigūnai (T. 2, b. l. 1-9). Tarnybiniame pranešime dėl specialios ekspertų komisijos tyrėjas S. L., peržiūrėjęs 2016-06-02 vaizdo įrašus, nurodė, kad apie 11.42 val. prie garažo privažiavo ir sustojo automobilis „Nissan X-Trail“; „VW Passat“ vairuotojas, dar kažkiek laiko kažką panešiojęs į „VW Passat“ bagažinę, uždarė ją ir pridaręs garažo duris nuėjo prie asmens, kuris atėjo iš „Nissan X-Trail“ vairuotojo pusės; asmenys tarpusavyje šnekėjosi. Asmuo, kuris atvažiavo automobiliu „Nissan X-Trail“ galimai yra D. M., pastarasis priėjo prie „Nissan X-Trail“ bagažinės, atidarė ją, ir pasiėmęs juodą ryšulį, nunešė į „VW Passat“ bagažinę (T. 1, b. l. 192-192).

7.10. Nors nuteistieji K. D. ir D. M. nurodė, kad įvykio dieną D. M. nevažiavo automobiliu „Nissan X-Trail“, o į įvykio vietą atėjo pėsčiomis, todėl D. M. negabeno cigarečių ir nežinojo apie automobiliu „Nissan X-Trail“ gabenamas cigaretes, tačiau iš pakankamai detaliai, sekundžių tikslumu apžiūros protokole aprašytų vaizdo įrašų matyti, kad vaizdo įrašuose neužfiksuota, jog D. M. būtų jau laukęs K. D. prie garažo iki jam atvažiuojant automobiliu „Nissan X-Trail“ ar būtų atėjęs iš kurios nors kitos garažo pusės, šių aplinkybių nenurodė ir nuteistasis E. Š., kuris į įvykio vietą atvyko anksčiau už kitus nuteistuosius. Priešingai, nuteistasis E. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad atvažiavus automobiliui „Nissan X-Trail“ iš karto atėjo D. M. Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad D. M. užfiksuotas įvykio vietoje, t. y. prie garažo, tik atvažiavus automobiliui „Nissan X-Trail“ (12:42:28 val.), apžiūros protokole nurodyta, kad D. M. išlipo iš automobilio „Nissan X-Trail“ ir, praėjus vos kelioms sekundėms nuo automobilio „Nissan X-Trail“ atvažiavimo, E. Š. uždarė garažo duris ir ėjo link automobilio „Nissan X-Trail“ vairuotojo pusės (E. Š. nuėjo prie asmens, kuris atėjo iš „Nissan X-Trail“ vairuotojo pusės) (12:42:52 val.), o D. M. ėjo prie automobilio „Nissan X-Trail“ bagažinės ir ją atidarė (12:43:14 val.), iš automobilio „Nissan X-Trail“ bagažinės išėmė dėžę, nešė į šalia garažo stovinčio automobilio „VW Passat“ bagažinę ir įdėjo į ją (12:43:40 val.) (T. 2, b. l. 1-9). Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio „Nissan X-Trail“ salone tarp priekinių sėdynių daiktadėžėje buvo rasta piniginė, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas, išduotas D. M. vardu (T. 1, b. l. 12-26). Iš pakvitavimo matyti, kad šią piniginę su vairuotojo pažymėjimu atsiėmė D. M. (T. 3, b. l. 48).

7.11. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistasis D. M. kartu su K. D. į įvykio vietą atvažiavo automobiliu „Nissan X-Trail“. Šiuo atveju neturi reikšmės, kas vairavo automobilį, nes D. M. ir K. D. užfiksuoti veiksmai, o būtent, kad D. M. ir K. D. kartu atvažiavo vienu automobiliu, K. D. stebint aplinką, D. M. pernešė iš automobilio „Nissan X-Trail“ į kitą automobilį „VW Passat“ cigarečių dėžę, leidžia daryti išvadą, jog abu žinojo, kas yra vežama automobiliu „Nissan X-Trail“, todėl abiejų veiksmai kvalifikuojami kaip viso cigarečių kiekio, kuris buvo automobilyje „Nissan X-Trail“, gabenimas.

7.12. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą (įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą), byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnyje kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų vėlesnių veikų.

7.13. Motyvuojamojoje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje kalbama tik apie tai, kad visi trys nuteistieji buvo susitarę dėl cigarečių gabenimo, tačiau daroma išvada, kad visi trys nuteistieji ir įgijo, ir laikė, ir gabeno cigaretes. Nustatomojoje nuosprendžio dalyje aiškiai ir kategoriškai visiems trims nuteistiesiems inkriminuotas tik įgijimas, o laikymas ir gabenimas nedetalizuotas, nenurodant kas konkrečiai laikė ar gabeno cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, konstatuojant, kad „2 000 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“, 1 000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ buvo laikoma garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kita dalis 2 000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“, 750 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“ atgabenta į laikymo vietą automobiliu „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. M., K. D. vykstant kaip keleiviui ir žinant apie šią nusikalstamą veiką, dar kita dalis 2 750 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“, 750 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ atgabenta į laikymo vietą automobiliu „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. Š., iki 2016-06-02, 11.44 val., kai prie garažo buvo sulaikytas– VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnų“.

7.14. Pirmosios instancijos teismas įrodymu, kad visi trys nuteistieji buvo susitarę gabenti visą kiekį cigarečių, laiko tas aplinkybes, kad E. Š. krovė cigaretes iš garažo į automobilį „VW Passat“; ten pat automobiliu „Nissan X-Trail“ cigarečių krovinį atvežė ir K. D., ten pat atėjo D. M., kuris ėmė krauti cigaretes iš automobilio „Nissan X-Trail“ į automobilį „VW Passat“; nors visi nuteistieji teigė neturėję išankstinio susitarimo susitikti toje vietoje, tačiau nei vienas iš nuteistųjų neišsigando pamatęs įvykio vietoje vienas kitą, nors darė neteisėtus veiksmus; nei vienas iš nuteistųjų neprieštaravo, kai kiti nuteistieji ėmė disponuoti atvežtomis cigaretėmis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad visi trys nuteistieji toje pačioje vietoje susitiko neatsitiktinai ir žinojo apie kiekvieno jų gabenamą krovinį, t. y. visi jie veikė bendrai ir iš anksto susitarę. Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nors nenustatyta, kad nuteistieji buvo susitarę dėl konkretaus gabenamų cigarečių kiekio, t. y. būtų taręsi kokį kiekį cigarečių kiekvienas iš jų gabens, tačiau žinodami, kad visi trys bendrai užsiima neteisėta veikla - kontrabandinių cigarečių gabenimu, nuteistieji veikė esant neapibrėžtai tyčiai ir nesidomėjo konkrečių cigarečių kiekiu, kurį gabens kiekvienas iš jų, t. y. nesidomėjo kiekvieno kaltinamojo veikos pasekmėmis. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs neapibrėžtą tyčią, jog atsakomybė kyla pagal faktines pasekmes, visiems trims bendrai veikusiems nuteistiesiems inkriminavo visą rastą cigarečių kiekį.

7.15. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo išvada grindžiama tik prielaidomis ir spėjimais, teismo motyvai yra nepakankami ir keliantys abejonių. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais nuteistojo (kaltinamojo) kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės aiškinamos nuteistojo (kaltinamojo) naudai.

7.16. Nuteistasis K. D. teisiamajame posėdyje nesutiko su jam inkriminuotų cigarečių kiekiu, neigė veikęs kartu su D. M. ir E. Š. Nuteistasis K. D. parodė, kad gabeno tik šešias dėžes cigarečių, nežinojo, kam priklauso kitos rastos įvykio vietoje dėžės su cigaretėmis, neigė buvęs garaže, nežinojo kam jis priklauso ir kas buvo automobilyje „VW Paasat“.

7.17. Nuteistasis D. M. teisiamajame posėdyje neigė gabenęs ir žinojęs apie rastas cigaretes.

7.18. Nuteistasis E. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad su K. D. ir D. M. kartu neveikė, D. M. nežinojo apie E. Š. cigaretes. Nuteistasis E. Š. nurodė, jog garažas priklauso jo tėvui, garažu naudojosi E. Š., turėjo nuo jo raktus.

7.19. Nuteistieji K. D., D. M. ir E. Š. neigia bendrininkavę, buvę iš anksto susitarę, žinoję apie vienas kito veiksmus dėl cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais įgijimo, laikymo ir gabenimo. Iš liudytojų A. K., S. L., G. J., A. K., M. V. ir D. M., VSAT Ignalinos rinktinės ir VSAT Vilniaus rinktinės kriminalinės žvalgybos tyrėjų, parodymų matyti, kad cigarečių gabenimo laikas, laikymo vieta buvo nustatyti žvalgybinių veiksmų pagrindu. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo sankcionuoti, o vėlesnėmis to paties teismo nutartimis pratęsti šie kriminalinės žvalgybos veiksmai – techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka bei sekimas tik E. Š. atžvilgiu (T. 1, b. l. 186). Iš teikimo dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka bei sekimo sankcionavimo ir pratęsimo matyti, kad jau 2015-12-08, t. y. pusmetis iki įvykio, VSAT Vilniaus rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyrius turėjo duomenų, kad E. Š. VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos valstybės sienos saugomame ruože organizuoja ir vykdo cigarečių kontrabandą, kurios vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nusikalstamų veikų darymui pasitelkia kitus asmenis, cigarečių kontrabandos gabenimui bendrininkauja su Lietuvos ir Baltarusijos Respublikose veikiančiomis kontrabandininkų organizuotomis grupėmis, pavieniais asmenimis (T. 1, b. l. 188-189). Iš bylos matyti, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus pareigūnai turėjo duomenų tik apie E. Š. galimai neteisėtus veiksmus, susijusius su cigarečių kontrabandos gabenimu, tik E. Š. atžvilgiu buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Byloje nėra duomenų, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus būtų užfiksuoti kokie nors E. Š. kontaktai su D. M. ir K. D., kokie nors susitarimai dėl įgyjamų, laikomų ir gabenamų cigarečių kiekių, bendri E. Š. veiksmai su D. M. ir K. D. gabenant cigaretes. Byloje nėra duomenų, kad D. M. ir K. D. būtų žinoję apie garaže laikytas ar E. Š. gabentas cigaretes.

7.20. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad D. M. ir K. D. automobiliu „Nissan X-Trail“ cigaretes į E. Š. tėvui priklausantį garažą atvežė ir D. M., stebint aplinką K. D., pradėjo krauti cigaretes iš automobilio „Nissan X-Trail“ į kitą automobilį „VW Passat“ neatsitiktinai, kad tarp E. Š., D. M. ir K. D. buvo susitarimas dėl automobiliu „Nissan X-Trail“ cigarečių atvežimo ir iškrovimo, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. M. ir K. D. būtų žinoję apie garaže laikomas ir E. Š. automobiliu „VW Passat“ atgabentas cigaretes, ar juo labiau būtų susitarę su E. Š. dėl šių cigarečių įsigijimo, laikymo, gabenimo. Vien ta aplinkybė, kad E. Š., D. M. ir K. D., pamatę vienas kitą įvykio vietoje, neišsigando, neprieštaravo vienas kitam dėl neteisėtų veiksmų, leidžia tik daryti išvadą, kad visiems buvo žinoma ir susitarta dėl D. M. ir K. D. cigarečių atgabenimo automobiliu „Nissan X-Trail“, tačiau nėra pakanka išvadai, kad D. M. ir K. D. būtų susitarę su E. Š. dėl visų įvykio vietoje rastų cigarečių.

7.21. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl D. M. ir K. D. susitarimo su E. Š. dėl viso cigarečių kiekio disponavimo paremta prielaidomis. Visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinamos nuteistųjų naudai.

7.22. Apeliacinės instancijos teisme po įvykio praėjus daugiau nei 16 mėnesių nėra realių galimybių surinkti ir ištirti naujų įrodymų, kurie nebuvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu bei ištirti pirmosios instancijos teisme, todėl neteisėtas disponavimas visomis įvykio vietoje rastomis cigaretėmis gali būti inkriminuojamas tik E. Š., kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas. D. M. ir K. D. gali būti inkriminuojamas tik tų cigarečių, kurias jie atvežė automobiliu „Nissan X-Trail“, neteisėtas gabenimas.

7.23. Iš Vilniaus teritorinės muitinės rašto dėl cigarečių muitinio įvertinimo matyti, kad nustatyta tik bendra visų gabentų cigarečių vertė 27 386,50 eurų („Minsk 5 Superslims“ 3 750 pakelių vertė 11 102,50 eurai, „NZ Gold Superslims“ 5 500 pakelių vertė 16 284 eurai) (T. 2, b. l. 185). Byloje nėra nustatyta nei vieno atskiro cigarečių „Minsk 5 Superslims“, nei vieno atskiro cigarečių „NZ Gold Superslims“ pakelio kaina, nei automobilyje „Nissan X-Trail“ gabentų cigarečių vertė. Tačiau byloje yra duomenų, kiek ir kokių cigarečių buvo gabenta automobilyje „Nissan X-Trail“ (2 000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“, 750 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“), taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad 3 750 cigarečių pakelių „Minsk 5 Superslims“ bendra vertė 11 102,50 eurai, o 5 500 pakelių cigarečių pakelių „NZ Gold Superslims“ bendra vertė 16 284 eurai. Nustatant vieno cigarečių „Minsk 5 Superslims“ ir „NZ Gold Superslims“ pakelio kainą bei bendrą automobiliu „Nissan X-Trail“ gabentų cigarečių vertę, nereikalingos specialiosios žinos, nereikalingas specialus tyrimas. Šiuo atveju pakanka atlikti aritmetinius skaičiavimus ir nustatyti automobiliu „Nissan X-Trail“ gabentų cigarečių vertę.

7.24. Atlikus aritmetinius skaičiavimus, nustatyta, kad „Minsk 5 Superslims“ vieno cigarečių pakelio muitinė vertė (įskaitant privalomus mokesčius) yra 2,96 eurai (11 102,50 / 3 750 = 2,96), o „NZ Gold Superslims“ vieno cigarečių pakelio vertė - 2,96 eurai (16 284 / 5 500 = 2,96). Atitinkamai automobiliu „Nissan X-Trail“ gabentų 2 000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ ir 750 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“ bendra muitinė vertė (įskaitant privalomus mokesčius) yra 8 140 eurų (2,96 x 2 000 + 2,96 x 750 = 8 140).

7.25. Kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį, kai neteisėtai disponuotų akcizais apmokestinamų prekių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Byloje neginčytinai nustatyta, kad automobilyje „Nissan X-Trail“ rastų cigarečių vertė yra iš viso 8 140 eurų, kas sudaro 216 MGL (1 MGL - 37,66 eurai) ir nesiekia Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto privalomo dydžio (250 MGL). Atsižvelgiant į tai, D. M. ir K. D. veika kvalifikuotina ne kaip nusikaltimas, o kaip administracinis nusižengimas (administracinis teisės pažeidimas). Nuteistieji D. M. ir K. D. išteisinami, nesant jų veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, požymių.

7.26. Nustačius, kad D. M. ir K. D. veikoje yra ne nusikaltimas, o administracinis nusižengimas (administracinis teisės pažeidimas), nepasisakoma dėl cigarečių įgijimo ir laikymo.

7.27. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, naikintinos D. M. ir K. D. paskirtos kardomosios priemonės (Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio 3 dalis), taip pat naikintina nuosprendžio dalis dėl D. M. ir K. D. nusikalstama veika susijusių daiktų konfiskavimo bei jų sunaikinimo. Šie daiktai paliktini saugoti prie bylos, kol bus išnagrinėta administracinio nusižengimo (administracinio teisės pažeidimo) byla.

7.28. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Lietuvos Respublikos ANK 592 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami. Lietuvos Respublikos ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas galimai buvo padarytas 2016-06-02. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminį tyrimą byloje atliko Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė. Lietuvos Respublikos ANK 589 straipsnio 55 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl šio kodekso 209 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo (akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką) surašo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai. Šioje baudžiamojoje byloje nustačius, kad yra administracinio nusižengimo požymių, šio nuosprendžio kopija (nuorašas) kartu su visa bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) turėtų būti perduota Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį, kuria K. D. ir D. M. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį, bei priimti naują nuosprendį:

Išteisinti K. D. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių.

Išteisinti D. M. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių.

Panaikinti K. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Panaikinti D. M. paskirtas kardomąsias priemones – užstatą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Grąžinti į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, 2016-09-29 sumokėtą 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumą į užstato davėjos L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį, kuria konfiskuota ir perduota sunaikinti šiuos daiktus: 2 000 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“, 750 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“; automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimto įvykio vietos apžiūros metu, rinkos vertė – 4 190 eurų; dvi radijo stotis WOUXUN KG-UV899; registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); techninės apžiūros rezultatų kortelės ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini); mobilaus ryšio telefonus „Blackberry“, IMEI (duomenys neskelbtini), „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), „Blacberry 9780“, IMEI (duomenys neskelbtini), „Blackberry 9300“, IMEI (duomenys neskelbtini); vaizdo registratorių „HEROS3“. Šiuos daiktus palikti saugoti prie bylos, kol bus išnagrinėta administracinio nusižengimo (administracinio teisės pažeidimo) byla.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.