Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-01-07 · Civilinė byla Nr. 2-2528-945/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-07
Bylos Nr.
2-2528-945/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13258-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
UAB „Medilita“
Atsakovas
J. Š.
Kategorijos
  • 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2528-945/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13258-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1.; 16.5.; 116.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovės UAB „Medilita“ atstovui advokatui A. A., nedalyvaujant atsakovui J. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Medilita“ ieškinį atsakovui J. Š. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau- Darbo ginčų komisija) 2014 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. DGKS-2933, priimtą darbo byloje Nr. APS-1-9553, priteisti iš atsakovo 362,65 Lt žalos ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė ieškinyje ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. birželio 19 d. su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas priimtas ortopedo techniko pareigoms eiti. 2013 m. rugpjūčio 5 d. darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta. Atsakovas tiesiogiai aptarnaudavo pacientus, atvykus pacientui su gydytojo siuntimu, atsakovas atlikdavo matavimus, pagal kuriuos pacientui būdavo gaminamas įtvaras. Pagaminus įtvarą, atsakovas jį atiduodavo pacientui, o į Valstybinės ligonių kasos ortopedijos informacinę sistemą suvesdavo duomenis apie pagamintus ir išduotus įtvarus. Nutraukus darbo santykius paaiškėjo, kad atsakovas ne visiems pacientams atidavė jų užsakytas ortopedines technines priemones, todėl ieškovės direktoriui buvo skirta 500 Lt bauda, Valstybinei ligonių kasai reikėjo grąžinti 362,65 Lt sumą (187,32 Lt už S. B. įtvarą ir 175,33 Lt už V. K. įtvarą). Pacientų parašai užsakymo lapuose kelia abejonių, kadangi akivaizdžiai skiriasi nuo jų parašų kituose dokumentuose. Nurodytas aplinkybes ieškovė nurodė vertinanti kaip pagrindą taikyti atsakovo atžvilgiu materialinę atsakomybę.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodė, kad ieškinyje nenurodomi ginčijamo Darbo ginčų komisijos sprendimo trūkumai, nepasisakoma dėl sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas priteisti 500 Lt, kurie ieškovės direktoriaus buvo sumokėti kaip bauda. Be to, ieškovė savo reikalavimą grindžia formaliu atsakovo pareigų, kylančių iš sutartinių ir įstatyminių nuostatų, nevykdymu, tačiau nepateikia jokių atsakovo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas pacientų duomenis į Valstybinės ligonių kasos sistemą suvedė tik pagal D. P., kuris kartu su atsakovu vykdavo priimti užsakymų, pateiktus gydytojų siuntimus. Ieškovės turėti nuostoliai galėjo kilti dėl įmonės vadovo netinkamai organizuotos įmonės veiklos. Be to, informaciją apie S. B. skundą Valstybinei ligonių kasai ieškovė gavo 2013 m. lapkričio 26 d., todėl kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją 2014 m. gegužės 25 d. praleido įstatyme nustatytą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nors teikdama patikslintą ieškinį ieškovė nurodė prašanti panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, jog ieškinys reiškiamas ieškovei nesutinkant su ta Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 362,65 Lt sumą, kurią ieškovė grąžino Valstybinei ligonių kasai, tuo tarpu Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies, kuria reikalavimas priteisti 500 Lt, kurie iš ieškovės direktoriaus priteisti kaip bauda administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo atmestas kaip pareikštas netinkamo subjekto, teisėtumo ir pagrįstumo patvirtino nekvestionuojantis (jokie argumentai, susiję su šia sprendimo dalimi, nepateikti ir ieškinyje). Dėl nurodytos aplinkybės, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, ieškovės pareigai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, šios civilinės bylos ribose vertintina tik su ieškovės prašoma priteisti 362,65 Lt suma susijusi Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis.

Vadovaujantis DK 245 straipsniu, materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. DK 246 straipsnyje įtvirtintas sąlygų materialinei atsakomybei taikyti sąrašas patvirtina, jog vien teisės pažeidimo ir žalos atsiradimo fakto materialinei atsakomybei taikyti nepakanka, materialinė atsakomybė gali būti taikoma tik konstatavus egzistuojant šešių savarankiškų sąlygų visumą: 1) teisės pažeidimas; 2) žala; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Esant byloje pareikštam reikalavimui dėl materialinės atsakomybės darbuotojo atžvilgiu taikymo, darbdaviui tenka pareiga įrodyti egzistuojant visas materialinės atsakomybės taikymo sąlygas.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškinyje aptariamos aplinkybės yra susiję su šalis siejusiais darbo santykiais. Nesutarimas kyla dėl to, ar atsakovas atliko kokį nors neteisėtą veiksmą, taip pat dėl to, ar dėl tokio veiksmo ieškovė patyrė žalą, t.y. ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.

Vadovaujantis CPK 12-13 straipsniuose įtvirtintais rungimosi ir dispozityvumo principais, CPK 178 straipsnyje apibrėžiama įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka, kiekvienai iš šalių tenka pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo procesinę poziciją. Kartu akcentuotina, jog bylose dėl materialinės atsakomybės taikymo, remiantis CPK 410 straipsnio 2 dalimi, netaikomi darbo bylų nagrinėjimo ypatumai, susiję su aktyviu teismo vaidmeniu, galimybe teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus, išeiti už reiškiamo reikalavimo ribų. Nurodytų aplinkybių visuma lemia teismo pareigą bylą išnagrinėti pagal į ją šalių iniciatyva pateiktus įrodymus.

Ieškovė savo patirtą žalą sieja su aplinkybe, jog ieškovė privalėjo grąžinti Valstybinei ligonių kasai 362,65 Lt sumą, gautą už S. B. ir V. K. padarytus įtvarus. Kaip matyti iš Valstybinės ligonių kasos į bylą pateiktų nurodytų asmenų prašymų kopijų, abiem atvejais pacientai ginčijo turėję kokių nors civilinių teisinių santykių su ieškove, t.y. neigė ne tik ieškovės pagamintų įtvarų gavimo, bet ir jų užsakymo faktus. Kaip matyti iš į bylą pateiktų užsakymo dokumentų, abiem atvejais pacientų parašai yra tiek ties užsakymo patvirtinimo, tiek ir ties gaminio atidavimo grafomis. Tiek ieškinyje ieškovė, tiek ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovas akcentavo, jog užsakymo dokumentuose esantys pacientų parašai ženkliai skiriasi nuo jų parašų kituose dokumentuose, kas, ieškovės tvirtinimu, leidžia abejoti parašų autentiškumu. Nurodytų aplinkybių visuma ne tik paneigia ieškovės ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog S. B. skunde patvirtino užsakiusi krūtinės- juosmens įtvarą, tik vėliau jo negavusi, bet ir leidžia spręsti, jog neteisėtus atsakovo veiksmus ieškovė sieja ne su pacientų užsakytų įtvarų neperdavimu pacientams, bet su neteisėtais atsakovo veiksmais, kuriais, nesant pacientų valios, jų vardu buvo registruojamas užsakymas ir vėliau patvirtinamas gaminio perdavimas. Pastarąją aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir ieškovės teismui su ieškiniu nepateikta, tačiau Valstybinės ligonių kasos į bylą atsiųsta ieškovės 2013 m. gruodžio 3 d. rašto Valstybinei ligonių kasai kopija. Šiuo raštu ieškovė patvirtina, kad S. B. vardu užsakymas į sistemą suvestas per klaidą, prašo jį anuliuoti, kartu pridėdama tos pačios dienos minusinę sąskaitą- faktūrą. Ieškovės su ieškiniu pateikta ieškovės ir atsakovo elektroninio susirašinėjimo 2014 m. kovo mėn. medžiaga atskleidžia, jog ieškovė anuliavo ir V. K. vardu įvestą užsakymą. Kartu reikšminga laikytina ir Darbo ginčų komisijos konstatuota aplinkybė, jog nurodyti pacientai kreipėsi tiesiogiai į Valstybinę ligonių kasą, o ne į ieškovę, tai padarydami praėjus ženkliam laiko tarpu (abiem atvejais- apie pusei metų) po įtvarų užsakymo ir išdavimo. Iš kitos pusės, ieškovė net neįrodinėjo, jog gavusi informaciją apie skundus ji aiškinosi aplinkybes, susijusias su aptariamais užsakymais. Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovės nurodomų atsakovo veiksmų ryšį su ieškovės įrodinėjama žalos suma. Jeigu užsakymai į sistemą buvo suvesti nesant tam teisėto pagrindo, ieškovė neįgijo teisės gauti atitinkamas išmokas iš Valstybinės ligonių kasos, šias sumas gaudama nepagrįstai praturtėjo, dėl ko vėliau jas grąžindama nepatyrė jokios žalos. Su pareiga grąžinti išmokas susijusi prievolė galėtų tapti pagrindu reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš darbuotojo priteisimo tik tokiu atveju, jeigu ieškovė būtų įgijusi teisėtą pagrindą atitinkamas lėšas gauti, tačiau dėl konkrečių neteisėtų darbuotojo veiksmų tokią teisę būtų praradusi. Nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog ieškovė buvo įgijusi teisėtą pagrindą atitinkamas lėšas gauti, bet, priešingai, pati pripažino užsakymų klaidingumą, akcentavo pacientų parašų tiek užsakant gaminius, tiek ir juos atsiimant, neautentiškumą, t.y. savo reikalavimo faktiniu pagrindu įvardijo aplinkybę, kuria paneigiama ieškovės teisė į išmokų gavimą.

Kartu akcentuotina, jog pasirinkdama atitinkamą savo reiškiamo reikalavimo pagrindą, ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo įtvarų faktinio pagaminimo, su tuo susijusių ieškovės išlaidų faktų, nepateikė jokių duomenų, kurie atskleistų, kur atitinkami įtvarai buvo panaudoti, ar savo aktyvius veiksmus siekiant tokius duomenis gauti, patvirtinančių įrodymų. Dėl nurodytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu, negali būti pasisakoma dėl ieškovės teisės į galimos žalos, susijusios su įtvaro gamyba ir jo panaudojimu ne pagal paskirtį, atlyginimo.

Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pagrindas pripažinti, jog ieškovė neįrodė esminių materialinės atsakomybės taikymo sąlygų- kad grąžindama lėšas valstybinei ligonių kasai ieškovė patyrė žalą, kad nesant ieškovės neteisėtais įvardijamų atsakovo veiksmų ieškovė būtų įgijusi teisėtą pagrindą atitinkamas sumas gauti, t.y. jog egzistuoja priežastinis ryšys.

Savarankišku pagrindu ieškinio daliai dėl 187,32 Lt už S. B. įtvarą priteisimo atmesti laikytina ir aplinkybė, jog ieškovė praleido DK 289 straipsnyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą. Gavusi informaciją iš Valstybinės ligonių kasos, ieškovė dar 2013 m. gruodžio 3 d. raštu pripažino užsakymo netinkamumą ir prašė jį anuliuoti, tuo tarpu į Darbo ginčų komisiją ieškovė kreipėsi tik 2014 m. gegužės 23 d. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog pripažinusi pareigą grąžinti už S. B. įtvarą gautas lėšas, ieškovė būtų ėmusis kokių nors veiksmų, susijusių su materialinės atsakomybės taikymu. Aiškintis situaciją ieškovė pradėjo tik 2014 m. kovo mėn. gavusi informaciją apie V. K. skundą. Siedama kreipimąsi į Darbo ginčų komisiją su 2014 m. kovo mėn. paaiškėjusia informacija, ieškovė neįvardijo jokių konkrečių nurodytu metu paaiškėjusių duomenų, susijusių su pareiga grąžinti pinigus už S. B. įtvarą, kurie ieškovei iki tol nebuvo žinomi ir kliudė savo teisę kreiptis į darbo ginčą nagrinėjantį organą įgyvendinti laiku. Ieškovei buvo aiškios aplinkybės, susiję su pareiga grąžinti lėšas, šių aplinkybių neįvertinusi ji nebūtų galėjusi 2013 m. gruodžio 3 d. rašte pripažinti klaidą, reikalavimas atsakovo atžvilgiu reiškiamas remiantis jo parašais rašytiniuose dokumentuose ir sisteminiais duomenimis, kurie ieškovei taip pat negalėjo būti nežinomi ar sunkiai išsiaiškinami. Nurodytos aplinkybės neleidžia ieškovės sužinojimo apie patirtą žalą momentą sieti su 2014 m. kovo mėn.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistinas atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškinį parengimu, atlyginimas.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš šalių nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 94 str., 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Medilita“, juridinio asmens kodas 302645846, 43,44 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 44 ct) (150 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Bartninkas