- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2007-01-25
- Bylos Nr.
- N-756-81-07
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. gegužės 26 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas A. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 167855 už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2004 m. spalio mėnesio iki 2005 m. gruodžio mėnesio UAB „Mobili prekyba“ vadybininkei I. S. išmokėjo 6000 litų, laikotarpiu nuo 2005 m. birželio mėnesio iki 2005 m. spalio mėnesio – pardavėjui konsultantui N. Ž. išmokėjo 900 Lt darbo užmokesčio, neapskaityto bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, iš viso bendrovės darbuotojams išmokėjo 6900 litų neapskaityto darbo užmokesčio, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį.
II.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarimu nubaudė A. M. 15000 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje, padarymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. M. kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga. Teismas atmetė A. M. parodymus kaip duodamus siekiant išvengti atsakomybės. Šiaulių miesto apylinkės teismas rėmėsi liudytojų I. S., N. Ž. parodymais, kadangi jais netikėti nėra pagrindo ir juos atitinka kita bylos medžiaga – operatyvaus patikrinimo pažyma, paaiškinimai, lapeliai su įrašais apie išmokamas pinigų sumas. Teismas atmetė liudytojų E. P., T. B. parodymus, nes šie asmenys yra tiesiogiai suinteresuoti, kad pareiškėja nebūtų patraukta administracinėn atsakomybėn. Taip pat teismas nesivadovavo liudytojų E. S. ir I. M. parodymais, nes šios liudytojos dirba UAB „Mobili prekyba“, yra pavaldžios A. M. ir yra suinteresuotos bylos baigtimi. Teismas konstatavo, kad I. S. ir N. Ž. buvo išmokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos, neįtrauktos į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Veika padaryta tiesiogine tyčia, nurodant, kokios sumos, kokiems darbuotojams turi būti išmokamos, ir žinant, kad pinigai neįtraukti į buhalterinę apskaitą. Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
III.
Apeliaciniu skundu A. M. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliantė nurodo, kad teismas rėmėsi tik buvusių darbuotojų parodymais, kurie nebuvo patvirtinti jokiais kitais papildomais įrodymais. Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų atlikto operatyvinio patikrinimo metu nebuvo tiesiogiai nustatyta, kad A. M. mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį. Be to, apklausus esamus ir buvusius darbuotojus, jų parodymai buvo prieštaringi ir tik du nurodė gavę neapskaitytą darbo užmokestį. Be to, pačių darbuotojų, kurių parodymais teismas vadovavosi, buvo prieštaringi – teisme duoti parodymai neatitinka parodymų, užfiksuotų operatyvaus patikrinimo medžiagoje. Teismas, neturėdamas tiesioginių įrodymų, konstatavo ne tik pinigų išmokėjimą, bet ir tyčinį tokių veiksmų atlikimą. Taip pat apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai atmetė kitų liudytojų parodymus kaip šališkus, kadangi liudytojus E. S., I. M., T. B. iškvietė pats teismas savo iniciatyva. A. M. taip pat nurodo, kad teismas nesurinko pakankamai įrodymų teiginiui, jog veika padaryta tiesiogine tyčia. Byloje esantys lapai su paskaičiavimais negali būti laikomi įrodančiais neapskaitytą darbo užmokestį, kadangi prie skaičių nėra nurodyta, kas konkrečiai skaičiuojama. Turint tokius duomenis, galima kalbėti apie galimybę, bet ne apie neginčijamus duomenis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimą iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK nuostatos numato galimybę pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, tačiau šis terminas, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi gali būti pratęstas iki pasibaigiant įstatyme numatytam nuobaudos skyrimo terminui.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad A. M. kaltinama ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymu, t. y. darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimu. Šio teisės pažeidimo sudėties požymių analizė leidžia daryti išvadą, kad tai nėra trunkamasis pažeidimas, jis padaromas vienkartine veika – darbo užmokesčio išmokėjimu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Nagrinėjamoje byloje nėra užfiksuotas konkretus veikos, dėl kurios buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, padarymo laikas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad atitinkamos sumos vienam darbuotojui buvo išmokėtos nuo 2004 m. spalio iki 2005 m. gruodžio mėnesio, o kitam – nuo 2005 m. birželio iki 2005 m. spalio mėnesio. Taigi, administracinė nuobauda A. M. galėjo būti skiriama iki 2006 m. birželio mėnesio, arba iki to laiko pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Byloje nėra jokių duomenų, kad prieš pasibaigiant ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam šešių mėnesių terminui šis terminas būtų pratęstas. A. M. administracinė nuobauda paskirta pirmosios instancijos teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarimu, t. y. jau pasibaigus įstatyme numatytam nuobaudos skyrimo terminui. Toks nutarimas yra neteisėtas, jis naikinamas, o byla nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. M. apeliacinį skundą patenkinti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarimą panaikinti, bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.