Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Eugenijaus Papuckos ir nuteistuju A. K., A. K. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 4-o apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisves apribojimu 4 (keturiems) menesiams, ipareigojant:

1) buti namie nuo vakaro 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusije su darbu ar darbo paieška, lankymusi gydymo istaigoje,

2) nebendrauti su nukentejusiuoju N. O..

A. K. del veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 8 p., išteisinta neirodžius, kad ji dalyvavo padarant šia nusikalstama veika.

- pagal LR BK 284 str. 1 d. laisves apribojimu 4 (keturiems) menesiams;

- pagal LR BK 139 str. 1 d. laisves apribojimu 8 (aštuoniems) menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. bausmes apemimo budu subendrintos, ir paskirta galutine subendrinta 8 (aštuoniu) menesiu laisves apribojimo bausme, ipareigojant ji:

1) buti namie nuo vakaro 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusije su darbu ar darbo paieška, lankymusi gydymo istaigoje,

2) nebendrauti su nukentejusiuoju N. O..

Priteista iš A. K. civiliniam ieškovui N. O. 1500 Lt (vienas tukstantis penki šimtai) neturtines žalos atlyginimo.

Priteista I. S. iš A. K. 1500 Lt (vienas tukstantis penki šimtai) nuostoliu atlyginimo ir iš A. K. 2000 Lt (du tukstanciai) neturtines žalos atlyginimo, pavedant šias lešas administruoti jo rupintojui N. O..

Tuo paciu nuosprendžiu N. S. del veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., išteisinta nenustacius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstama veika.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. K. nuteista už ta, kad ji 2006-07-08 apie 23.30 val. kartu su sunumi A. K. ir dukterimi N. S. V. S. automobiliu, kuriame garsiai grojo muzika, atvažiavusi prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo gyventojui N. O. padarius pastaba del triukšmo, demonstruodama nepagarba aplinkiniams bei sutrikdydama visuomenes rimti ir tvarka, pradejo keiktis necenzuriniais žodžiais, ižeide išejusia iš namu ir paprašiusia nusiraminti V. O. bei sudave pastarajai kumšciu i veida, padarydama poodine kraujosruva kaires akies apatiniame voke, t. y. padare nežymu sveikatos sutrikdyma.

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2006-07-08 apie 23.30 val. kartu su motina A. K. ir seserimi N. S. V. S. automobiliu, kuriame garsiai grojo muzika, atvažiaves prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, demonstravo nepagarba aplinkiniams bei sutrikde visuomenes rimti ir tvarka, pradejo keiktis necenzuriniais žodžiais ir besivydamas N. O., užkliude išejusia iš namu ju nuraminti V. O., kuri nugriuvo ant akmens ir jai buvo padarytas dešinio stipinkaulio lužis, t.y. padare nukentejusiajai V. O. nesunku sveikatos sutrikdyma del neatsargumo.

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad jis tesdamas chuliganiškus veiksmus, sudave N. O. i inkstu sriti, padarydamas nukentejusiajam juosmens kaires puses sumušima, t. y. nežymu sveikatos sutrikdyma.

Apeliantas atkreipia demesi ir i tai, kad kaltinimai jo ir jo motinos A. K. atžvilgiu, buvo pateikti del to, kad jis viešoje vietoje ižuliais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ir visuomenes rimti ir tvarka bei padare nesunku sveikatos sutrikdyma del chuliganišku paskatu.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistieji A. K. ir A. K., ju gynejas praše ju apeliacinius skundus patenkinti. Prokurore praše Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo E. Papuckos apeliacini skunda patenkinti, nuteistuju skundus atmesti. I. N. S. praše nuteistuju A. K. ir A. K. apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo E. Papuckos ir nuteistuju A. K. ir A. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Del vyr. prokuroro pavaduotojo E. Papuckos apeliacinio skundo argumentu

Vilniaus miesto 4-o apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendis teisetas ir pagristas. N. S. del veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., išteisinta pagristai, nenustacius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstama veika.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyre bei tinkamai ivertino byloje esancius irodymus – kaltinamosios, nuteistuju, nukentejusiosios, liudytoju parodymus, rašytinius byloje esancius irodymus ir padare pagrista išvada, jog N. S. nusikalstamoje veikoje, numatytoje Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nedalyvavo. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. numatyta, kad irodymais laikytini istatymu nustatyta tvarka, teisetais budais gauti duomenys. LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas ivertina irodymus pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamasi istatymu. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimu, teismas išvadas grinde byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais irodymais.

N. S. buvo kaltinama tuo, kad ji 2006-07-08 apie 23.30 val. kartu su motina A. K. ir broliu A. K. vyro V. S. automobiliu, kuriame garsiai grojo muzika, atvažiavo prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir, kai namo gyventojai N. O. bei V. O. pareiške jiems pastaba del garsiai grojusios muzikos, kaltinamoji demonstravo nepagarba aplinkiniams ir sutrikde visuomenes rimti bei tvarka, pradejo keiktis ir sugriebe V. O. už plauku, ja pastume, sukeldama V. O. fizini skausma, t.y. N. S. kaltinama padariusi nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinimas, kad N. S. dalyvavo anksciau pamineto nusikaltimo padaryme buvo grindžiamas nukentejusiuju N. O. ir V. O. parodymais.

Teiseju kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamaji nuosprendi N. S. atžvilgiu tinkamai ivertino nukentejusiuju ir liudytoju parodymus, tinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, nuosprendyje išdestytos teismo išvados atitinka faktiniu bylos aplinkybiu, esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu kolegija nenustate.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posedyje kaltinamoji N. S. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2006-07-08 su savo vyru V. S., broliu A. K. bei draugais buvo prie ežero. Griže, prie namu pastate automobili, taciau tuo metu pro savo buto langa rukes N. O. pradejo šaukti ant ju ivairiais žodžiais, kad jie ne ten stato automobili. Jos vyras pastarajam kažka atsake. Tada i lauka išbego V. O., kuri pradejo tampyti ja už plauku. Išgirdusi riksmus, atbego jos motina A. K., kuri atstume V. O.. Tada visi išejo namo. Brolio tada nebuvo, jis atvažiavo veliau.

Prokuroro skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu V. O. parodymai ir nurodytos aplinkybes nesikeite, todel teismo išvados, kad V. O. parodymai yra nenuoseklus ir prieštaringi, yra nepagristos ir neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, yra visiškai nepagristi. Visu pirma, kolegija atkreipia prokuroro demesi i pacios nukentejusiosios V. O. pirminius duotus parodymus. Atkreiptinas demesys i tai, kad jau paciame protokole - pareiškime Vilniaus m. VPK 4-jam PK VP OVP V. O. nurode, kad 2006-07-08 vakare automobiliu atvažiavo kaimyne, jos sunus, dukra ir žentas. Jai paprašius nutildyti garsiai grojancia muzika, i ka kaimyne su savo sunumi ja sumuše, o veliau kaimynes sunus ir žentas sumuše jos sunu N. O. (1 t., b.l. 11). Be to, iš karto po ivykio kita diena, t.y. 2006-07-09, apklausta V. O. parode, kad 2006-07-08 apie 23.15 val. po ju buto langais girti kaimynai - A. K., N. S., V. S. ir A. K., atvažiave prie namu garsiai paleido muzika, keikesi necenzuriniais, jos sunaus N. O. jiems padare pastaba. Tada ji išejo i lauka ir papraše pastaruju nusiraminti, taciau „pagyvenusi moteriške“, t.y. kaimyne A. K., pradejo ja ižeidineti ir pastume ja, po ko ji pargriuvo ant nugaros. Ji bande kaimynei aiškinti, jog ji yra invalide, po insulto, taciau pastaroji vis tiek pradejo ja stumdyti. Po to iš automobilio išbego kaimynes sunus A. K. ir ja pargriove ant žemes, jie abu nugriuvo ant akmenu kruvos, jai pradejo skaudeti ranka (1 t., b. l6-17).

Šiuos savo parodymus nukentejusioji V. O. patvirtino apklausta ir 2006-08-25 parodydama, kad ivykio vakara paprašius kaimynu nusiraminti ir netriukšmauti, kaimyne A. K., pradejo ja ižeidineti, pribego prie jos ir sugriebe už plauku. Po to A. K. sudave jai kumšciu i veida, nuo smugio ji pargriuvo ant žemes. Po to išejo kaimynai L. ir A. J., kurie viska tai mate (1 t., b.l. 18-20). Pažymetina, kad tiek 2006-07-09, tiek 2006-08-25 apklausose nukentejusioji V. O. apie N. S. nieko net neužsimine, apie pastarosios kažkokius veiksmus nieko nenurode.

Gi atkreiptinas prokuroro demesys i tai, kad jau 2007-10-23, t.y. nuo ivykio praejus ne mažam laiko tarpui - daugiau kaip vieneriems metams, papildomos apklaustos metu del kiekvieno itariamojo konkreciu veiksmu, nukentejusioji V. O. pakeite parodymus ir parode, kad N. S. ja sugriebe už plauku ir ja pastume, po ko ji taip pat buvo pargriuvusi. Todel neaišku ko remiantis prokuroras skunde nurodo, jog ikiteisminio tyrimo ir ankstesnio 2008-12-03 teisminio nagrinejimo metu V. O. parodymai ir nurodytos aplinkybes nesikeite (2 t., b.l. 42-48). Pažymetina, kad nors faktines ivykio aplinkybes – laikas, budas, vieta, dalyvaujantys asmenys nukentejusiosios V. O. parodymuose iš esmes ir nesikeite, taciau ta aplinkybe, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo ir kiti asmenys – šiuo atveju N. S., negali buti laikoma kaip esminiu bylos aplinkybiu ir asmens parodymu nekeitimas.

Nežiurint i tai, kad nukentejusioji V. O. del neaiškiu priežasciu veliau apklausdama ikiteisminio tyrimo metu ir 2008-12-03 teisiamajame posedyje, parodymus pakeite nurodydama, jog N. S. ivykio vakara taip pat ja sugriebe už plauku ir pastume ja, taciau pirmosios instancijos teismas pagristai vadovavosi nukentejusiosios V. O. duotais parodymais. Kolegija, ivertinusi pacios nukentejusiosios V. O. pirminius parodymus, liudytoju N. O., A. J. ir L. J. parodymus visumoje, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo abejones apie N. S. nurodytus neteisetus veiksmus V. O. atžvilgiu, yra visiškai pagristos.

Atkreiptinas demesys i tai, kad iš karto po ivykio 2006-07-10 liudytoju apklaustas N. O. parode, kad ivykio vakara prasidejus konfliktui pro langa pamate, kad A. K. muša jo motina V. O. išbego i lauka. Tuo metu motina gulejo ant žemes, o ja sparde A. K., kuri jis bande atitraukti nuo motinos, taciau po neseniai atliktos operacijos negalejo daryti staigiu judesiu. Suprates, kad pats negali apsiginti ir apginti motina jis nuejo namo paskambinti i policija. Tuo metu i lauka išejo kiti kaimynai, kurie iškviete policija (1 t., b.l. 28-29).

Tiesiogiai ivyki stebejes liudytoju apklaustas A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posedyje parode, kad ivykio vakara ju kaimyne V. O. gincijosi su kitais to paties namo kaimynais ir išgirdo, kaip V. O. pradejo šauktis pagalbos. Išbeges i lauka pamate, kad A. K. pastume V. O., kuri parkrito ant akmens. Mate, kad A. K. karta sudave smugi kumšciu N. O. i dešine inksto puse. Patvirtino, kad A. K. ir V. S. rankose turejo plytas, bet ju nepanaudojo (1 t., b. l. 42-43).

Liudytojo A. J. parodymus patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posedyje liudytoja apklausta L. J., kuri parode, kad paciu muštyniu kas kam sudave ji nemate, išbegusi i lauka tik mate kaip V. O. gulejo prie akmens. A. K. ir V. S. rankose laike po plytgali. Mate, kad A. K. su plytgaliu buvo užsimojes ant N. O., taciau ar sudave ar ne ji nemate. Paskui kažkas iškviete policija ir greitaja. V. O. skaudejo ranka, po akim buvo melyne (1 t., b.l. 48-50).

Taigi, kaip matyti iš tiesioginiu ivykio dalyviu – nukentejusiuju V. O. ir N. O. parodymu, susijusiu su N. S. veika, duotu nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kuriuose N. S. iš pradžiu apskritai nebuvo nurodyta kaip padariusi kokia nors nusikalstama veika prieš juos, buvo nenuoseklus ir prieštaringi. Be to, ju parodymu, susijusiu su N. S. veika, nepatvirtina jokie objektyvus irodymai – tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai. Todel kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas N. S. del veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. padarymo, pagristai remesi pirminiais nukentejusiuju V. O. ir N. O. parodymais, liudytoju A. ir L. J. parodymais bei tuo, jog visi neaiškumai turi buti traktuojami kaltinamojo naudai.

Prokuroro skundo argumentai, kad liudytojos I. R. parodymais nustatyta, N. S. sugriebe V. O. už plauku, o liudytojai A. ir L. J. patvirtino konfliktine situacija tarp kaltinamuju ir nukentejusiuju, kurios metu kaltinamieji panaudojo prieš nukentejusiuosius fizini smurta, yra atmestini. Visu pirma, liudytoja I. R. teisiamajame posedyje apklausta nebuvo. Jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad N. S. sugriebe V. O. už plauku, paneige liudytoju Andrejaus ir L. J. nuoseklus ir neprieštaringi parodymai, bei paciu nukentejusiuju V. O. ir N. O. duoti pirminiai parodymai. Antra, priešingai, negu teigia prokuroras, liudytoju Andrejaus ir L. J. parodymais yra paneigta aplinkybe, kad N. S. dalyvavo jai inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje, numatytoje BK 284 str. 1 d. Be to, pati N. S. byloje ir negincijo tos aplinkybes, kad tarp ju ir nukentejusiosios buvo kiles konfliktas, taciau neigia nukentejusiosios V. O. atžvilgiu butu panaudojusi fizini smurta.

Del nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentu

Apeliantas skunde neigia dalyvaves jam inkriminuotu nusikaltimu, numatytu BK 284 str. 1 d., ir 139 str. 1 d., padaryme, nes konflikte jis nedalyvavo, nukentejusiosios V. O. nestume ir smugio N. O. nesudave. Tokie A. K. argumentai neabejotinai paneigti nukentejusiuju bei liudytoju parodymais bei šiuos parodymus patvirtinancia baudžiamosios bylos medžiaga.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyre bei tinkamai ivertino byloje esancius irodymus – kaltinamuju, liudytoju parodymus, rašytinius byloje esancius irodymus ir padare pagrista išvada, jog A. K. padare nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir 139 str. 1 d. bei paskyre jam tinkama bausme. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimu, teismas išvadas grinde byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais irodymais.

Apelianto skundo argumentai, kad inkriminuotu nusikaltimu jis nepadare, vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos budas bei meginimas išvengti baudžiamosios atsakomybes už šiuos nusikaltimus, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kalte patvirtinantiems irodymams, bei neatitinka faktinems bylos aplinkybems.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2008-12-03 teisminio nagrinejimo metu nukentejusioji V. O. parode, kad 2006-07-08 d. ivykio metu buvo A. K., N. S., V. S. ir A. K., kurie garsiai kalbejo, garsiai grojo muzika, keikesi, ji išejo i lauka ir papraše pastaruju nusiraminti. Priejes A. K. ja pastume ir ji pargriuvo ant akmenu kruvos. Po to A. K. su plyta rankoje vijosi jos sunu N. O., kuriuo pataike sunui i nugara. Jai pradejo skaudeti ranka, veliau paaiškejo, jog ranka lužo. Iš esmes analogiškus parodymus apie A. K. panaudota fizini smurta nukentejusioji V. O. parode 2008-12-03 teisminio nagrinejimo metu, kad A. K., laikydamas rankoje plyta ir visdamasis jos sunu N. O., ja užkabino ir jie abu pargriove ant akmenu kruvos (2 t., b. l. 42-42). Tai, kad nukentejusiajai V. O. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata patvirtina ir 2006-07-10 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. O. padaryta poodine kraujosruva kaires akies apatiniame voke ir dešinio stipinkaulio lužis, vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 23).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai nuosprendyje apraše BK 284 straipsnio 1 dalies tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudeties požymius ir padare teisinga išvada, kad aplinkybes, kurias nurode kaltinamieji - jog pastaruosius erzino ir supykde nukentejusiuju elgesys darant pastabas del automobilio statymo ar kiti pastaruju veiksmai, tape pretekstu pažeisti viešaja tvarka, šiuo atveju jos pacios veikos kvalifikacijos nelemia. Byloje nustatyti kaltinamuju veiksmai panaudojant smurta, net jeigu juos išprovokavo nukentejusieji, prieštarauja visuomeneje susiklosciusioms elgesio taisyklems, kas rodo akivaizdu nepagarbos aplinkiniams demonstravima, yra ižulus. Todel tokie kaltinamojo A. K. veiksmai atitinka visus butinus BK 284 straipsnio 1 dalies šios nusikalstamos veikos sudeties požymius, t.y. tokiais savo veiksmais kaltinamieji A. K. ir A. K. pažeide viešaja tvarka, visuomenes rimti (ne tik kito asmens sveikata).

Apelianto skundo argumentas, kad skundžiamas nuosprendis priimtas padarius esminius baudžiamojo proceso ir Žmogaus teisiu konvencijos reikalavimu pažeidimus bei nesilaikant Lietuvos Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 "Del teismu praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma" 3.1.8. p. reikalavimu, yra nepagristas ir deklaratyvus. Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo LAT suformuotos teismu praktikos taikant BPK normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma. Skundžiamas teismo nuosprendis yra teisetas, nes jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso istatymu bei kitu teises aktu reikalavimu, o nuosprendyje padarytos išvados del nusikalstamo ivykio, nusikalstamu veiku, numatytu BK 284 str. 1 d. ir 139 str. 1 d., sudeciu, kaltinamuju A. K. ir A. K. kaltumo, jiems paskirtu bausmiu ir civiliu ieškiniu, yra pagristos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai ivertintais irodymais.

Apelianto skundo argumentas, kad teismas visiškai neatsižvelge i jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinejant byla teisme, yra visiškai nepagristas ir atmestinas. Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindami kaltinamuju, liudytoju, nukentejusiuju parodymus, irodymu vertinimo taisykliu nepažeide. Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo A. K. parodymus, kuriais jis neige kalte, teisingai ivertino kritiškai, kaip sieki išvengti atsakomybes. Kaltinamojo A. K. parodymu nepatvirtina jokie objektyvus bylos duomenys. Todel teismas turejo pagrinda jais abejoti ir nesiremti nustatant ir vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas taip pat motyvuotai ivertino ir kita bylos medžiaga, tarp ju nukentejusiuju V. O., N. O., liudytoju parodymus, specialistu išvadas del nukentejusiesiems padaryto sveikatos sutrikdymo masto, trauminiu poveikiu, ivykio vietos apžiuros protokola. Pažymetina, kad visi irodymai byloje gauti laikantis istatymu, jokiu procesiniu pažeidimu juos gaunant nenustatyta, todel gauti duomenys pagristai pripažinti irodymais. Del to teiseju kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai irodymu, negincijamai patvirtinanciu A. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., sudeti, todel jis teisetai ir pagristai pripažintas kaltu padares mineta nusikalstama veika.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas be pagrindo nesivadovavo liudytoju V. V. ir R. V. parodymais, kurie patvirtino, jog jis konflikte nedalyvavo. Kolegija šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagristus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus irodymus del teismo posedyje apklaustu V. V. ir R. V. parodymu išsamiai nuosprendyje pasisake, kodel pastaruju parodymus vertina kritiškai ir nesireme kaip patikimais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pradejus ikiteismini tyrima, apie V. V. ir R. V. kaip liudytojus, kurie butu mate arba tiesiogiai dalyvave ivykio metu, nebuvo nurodyta. Tiesiogiai nuo pat konflikto pradžios ivykyje dalyvave nukentejusieji V. O. ir N. O. nuo pat pirmos apklausos teige, kad 2006-07-08 d. apie 23.15 val. i kiema atvažiavo automobilis, kuriame sedejo ju kaimynai - A. K., jos sunus A. K., dukra N. S. ir pastarosios vyras V. S.. Liudytojai A. J. ir L. J. patvirtino, kad išgirde triukšma išejo i lauka ir pamate, kad nukentejusioji gincijosi su kitoje gatves puseje gyvenanciais kaimynais, t.y. su A. K. šeima. Dar daugiau, itariamuoju apklaustas A. K. parode, kad jo sesuo su vyru atvažiavo vienu automobiliu, o jis atvažiavo kitu automobiliu. Šia aplinkybe taip pat patvirtino N. S., V. S. ir A. K., kad 2006-07-08 d. apie 23.15 val. i kiema atvažiavo N. S. su vyru vienu automobiliu, o kitu automobiliu atvažiavo A. K.. Apie tai, kad kartu su N. S. arba A. K. butu atvažiave dar kiti asmenys, nei patys itariamieji, nei nukentejusieji bei liudytojai nenurode. Pažymetina, kad visu apklausu metu apeliantas nenurode, kad jo nekaltuma ir nedalyvavima konflikte gali patvirtinti liudytojai V. V. ir R. V.. Tai, kad mineti asmenys ivykio diena buvo kartu prie ežero, kaip veliau nurodo kaltinamieji, neduoda pagrindo teigti, kad jie tiesiogiai stebejo kilusio konflikto aplinkybes ir ju parodymai vienaip arba kitaip gali tureti itakos nustatant faktines bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebejo, kad mineti liudytojai atsirado tik po 3 metu nuo bylos inicijavimo pradžios. Be to, byloje apklausti liudytojai nenurode, kad ivykio metu dalyvavo dar kažkokie pašalinai asmenys, kurie taip pat mate ivykio aplinkybes. Taip pat pažymetina, V. V. ir R. V., kaip teige pats kaltinamasis, yra geri kaltinamuju šeimos draugai. K. V. Varockinas ir R. V. tiesiogiai konflikte nedalyvavo, ivykio aplinkybiu nemate, be to yra kaltinamuju šeimos draugai, todel pastaruju parodymai butu vertintini kritiškai. Kadangi mineti liudytojai nebuvo nei kaltinamuju, nei kitu proceso dalyviu nurodyti nei ikiteisminiame tyrime, nei byla pirma karta nagrinejant tiek pirmosios instancijos, tiek byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme, todel teismas neturejo pagrindo vertinti bei remtis V. V. ir R. V. parodymais.

Be to, apeliacines instancijos teismas daro išvada, kad nuteistajam A. K. paskirta bausme teisinga, atitinka LR BK 54 str. nuostatas. Skiriant bausme teismas atsižvelge i padarytu nusikaltimu pavojingumo pobudi ir laipsni, kaltes forma ir ruši, kaltinamojo asmenybe. Nustatydamas A. K. bausmes ruši ir dydi, apylinkes teismas ivertino tai, kad jo ivykdyti nusikaltimai priskiriami prie nesunkiu nusikaltimu (LR BK 11 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad anksciau A. K. neteistas, turi jauna šeima. Nuteistojo atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Teismas, atsižvelges i aukšciau išvardytas aplinkybes, laike, kad kaltinamajam skirtina su laisves atemimu nesusijusi bausmes rušis, nustatant tam tikrus ipareigojimus. Todel kolegija laiko, kad nuteistajam paskirta tinkamos rušies ir dydžio bausme, ji atitinka jo padarytas nusikalstamas veikas ir kaltininko asmenybe.

Del nuteistosios A. K. apeliacinio skundo argumentu

Apeliantes teigimu, jai inkriminuoto nusikaltimo ji nepadare, nuosprendyje minimuose ivykiuose ji nedalyvavo, ivykio metu ji buvo namuose ir niekur nebuvo išvažiavusi. Tokie apeliantes skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos budas bei meginimas išvengti baudžiamosios atsakomybes už padaryta nusikaltima, nes jie prieštarauja nukentejusiuju bei liudytoju parodymams, bei neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Pažymetina, kad pati apeliante nukentejusiosios pastumimo fakto negincija, taciau savaip aiškina ivykio aplinkybes, neva gindama savo dukra N. S., ji atstume nuo jos V. O., pasieme dukra ir išejo.

Visu pirma, nukentejusieji V. O. ir N. O. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad 2006-07-08 d. konflikto metu dalyvavo butent A. K., N. S., V. S. ir A. K.. Apeliantes dalyvavima nuo pat konflikto pradžios taip pat patvirtino ir liudytojai A. J. ir L. J., kad išgirde triukšma išejo i lauka ir pamate, kad nukentejusioji gincijosi su kitoje gatves puseje gyvenanciais kaimynais, t.y. su A. K. šeima.

Kaip mineta, iš karto po ivykio protokole pareiškime nukentejusioji V. O. nurode, jog konfliktas prasidejo su kaimyne A. K., o sumuše ja A. K. ir jos sunus A. K. (1 t., b. l. 11). Pirmineje apklausoje duodama pirminius parodymus ikiteisminiame tyrime nukentejusioji V. O. parode, kad pagyvenusi moteriške ja pastume, nuo ko ji pagriuvo. 2006-08-25 apklausos metu nukentejusioji patikslino savo parodymus, jog pirmoji A. K. ja sugriebe už plauku, po to kumšciu trenke i veida, nuo ko nukentejusioji pagriuvo ant žemes. Po metu, t.y. 2007-10-23 apklausos metu nukentejusioji patikslindama parodymus, nurode, jog pirma smugi sudave jai A. K., ji pagriuvo. Šie nuoseklus ir neprieštaringi nukentejusiosios parodymai patvirtina, kad 2006-07-08 ivykusiame konflikte A. K. dalyvavo. Be to, ši aplinkybe patvirtinta nuosekliais nukentejusiojo N. O. ir liudytoju parodymais.

Teismas, vertindamas kaltinamosios A. K., nukentejusiuju ir liudytoju A. J. ir L. J. parodymus, irodymu vertinimo taisykliu nepažeide. A. K. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posedyje, teismas pagristai ivertino kritiškai ir juos motyvuotai atmete, kadangi jos parodymu nepatvirtina jokie objektyvus bylos duomenys. Todel teismas turejo pagrinda jais abejoti ir nesiremti nustatant ir vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Apeliantes skundo argumentai, kad teismas visiškai ignoruodamas jos nuoseklius parodymus, kurie nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklus, vienodi ir nesikeite, atmestini. Šios aplinkybes, kad A. K. parodymai, kuriais ji neigia savo kalte nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, yra vienodi ir neprieštaringi, byloje niekas negincija. Taciau pažymetina, kad tuo atveju, kai kaltinamasis neigia savo kalte del jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posedyje kaltinamojo duoti parodymai, teismas priimdamas vienoki ar kitoki nuosprendi vadovaujasi butent tais kaltinamojo parodymais, kurie irodo arba paneigia kaltinamojo kalte, tuos parodymus visumoje vertinant su kitais byloje surinktais tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais irodymais. Šioje byloje A. K. neigia savo kalte nuo pat tyrimo pradžios, taciau jos kalte pagrista esamu duomenu viseto analizes, ju lyginimo ir vertinimo rezultatu. Šiuo atveju A. K. nusikaltimo aplinkybes ir jos kalte yra nustatyta ir nuosprendyje aptartais negincytinais irodymais – nukentejusiuju ir liudytoju parodymais. Todel teismas, visumoje ivertines byloje surinktus ir nuosprendyje aptartus irodymus, pagristai ir motyvuotai atmete kaltinamosios A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posedyje duotus parodymus.

Apeliantes skundo argumentai, jog teismas remesi liudytoju parodymais, kurie net nedalyvavo minetuose ivykiuose, ir neaišku kuo remiantis teismas vienais liudytoju parodymais vadovavosi, o kitu liudytoju parodymus atmete be jokiu argumentu ir motyvu, atmestini. Tokie apeliantes skundo argumentai yra deklaratyvus ir nekonkretus. Apeliante skunde nenurode kokie gi konkreciai liudytojai nedalyvavo minetuose ivykiuose, o teismas nuosprendyje remesi ju parodymais, taip pat nenurode kokiu liudytoju parodymus teismas atmete nenurodes jokiu argumentu. Iš bylos matyti, kad teismas nuosprendyje aptare visu liudytoju, tiek tiesiogiai dalyvavusiu ivykyje arba stebejusiu ivykio aplinkybes, tiek ir netiesiogiai dalyvavusiu, parodymus. Pažymetina, kad teiseju kolegija nenustate, kad byloje butu pažeistos BPK 20 str. 5 d. nustatytos irodymu vertinimo taisykles ar nuosprendis paremtas irodymais, neišnagrinetais teisiamajame posedyje. Kaip mineta, irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai. Nukentejusieji V. O. ir N. O., tiesiogiai dalyvavo ivykio metu, liudytojai A. J. ir L. J. taip pat tiesiogiai dalyvavo ivykio metu ir patvirtino bylai reikšmingas aplinkybes, todel teismas vadovavosi ju parodymais. Liudytojos V. M. parodymus teismas pagristai ivertino kritiškai, kadangi jos parodymai nevienodi, ir kaip matyti iš jos parodymu, ji nesutare su nukentejusiojo šeima. Liudytoja N. O. ivykio aplinkybes sužinojo iš nukentejusiosios V. O., o liudytojos N. G., V. B., kurios pacios ivykio nemate, ivykio aplinkybes sužinojo iš kaltinamosios A. K., todel šiu liudytoju duoti parodymai yra netiesioginiai ir jie nei paneigia, nei patvirtina bylai bet kokia reikšminga aplinkybe, todel ju parodymai jokios reikšmes neturi. Liudytoju V. V. ir R. V. parodymu teismas pagristai nelaike irodymais nagrinejamoje byloje ir pagristai jais nesivadovavo aukšciau nurodytais motyvais. Todel apeliantes skundo argumentai, kad neaišku kuo remiantis teismas vienais liudytoju parodymais vadovavosi, o kitu liudytoju parodymus atmete be jokiu argumentu ir motyvu, yra niekuo nepagristi.

Be to, apeliantes skundo teiginiai, jog ji buvo nuteista vien tik valstybinio kaltintojo pateiktu argumentu pagrindu ir jo išsakyta pozicija, yra visiškai nepagristi. Visu pirma, atkreiptinas apeliantes demesys i tai, kad ji buvo kaltinama dvieju BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. nusikalstamu veiku padarymu. Pirmosios instancijos teismas ivertines bylos medžiaga BK 138 str. veika perkvalifikavo i BK 139 str. 1 d. ir A. K. išteisino, nesant pakankamai negincijamu jos kaltes del nesunkaus nukentejusiosios V. O. sveikatos sutrikdymo irodymu, motyvuojant tuo, kad visos abejones traktuotinos kaltinamuju naudai. Kolegija atkreipia apeliantes demesi i tai, kad teismas byla teisiamajame posedyje nagrineja tik del tu kaltinamuju ir del tu inkriminuotu nusikalstamu veiku, kurie yra nurodyti kaltinamajame akte. Išteisina arba nuteisia kaltinamaji tik teismas neatsižvelgiant i kaltinamojo ar kitu baudžiamojo proceso dalyviu norus. Del nuteisimo, išteisinimo ir bausmes skyrimo teismas nesitaria nei su valstybiniu kaltintuoju, nei su kaltininku, nei su nukentejusiuoju ir neprašo ju sutikimo ar patarimo ir vadovaujasi tik istatymu.

Be to, apeliacines instancijos teismas daro išvada, kad nuteistajai A. K. paskirta bausme teisinga, atitinka LR BK 41, 54 str. nuostatas. Skiriant bausme teismas atsižvelge i padaryto nusikaltimo pavojingumo pobudi ir laipsni, kaltes forma ir ruši, kaltinamosios asmenybe. Nustatydamas A. K. bausmes ruši ir dydi, apylinkes teismas ivertino tai, kad jos ivykdytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkiu nusikaltimu (LR BK 11 str.), teisiama pirma karta, nedirba. Kaltinamosios atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Atsižvelges i išvardytas aplinkybes, teismas kaltinamajai skyre su laisves atemimu nesusijusia bausmes ruši, nustatant tam tikrus ipareigojimus. Todel kolegija laiko, kad nuteistajai paskirta tinkamos rušies ir dydžio bausme, ji atitinka jos padaryta nusikalstama veika ir kaltininkes asmenybe.

Ivertinant išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, kad apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nepaneigia nuosprendžio pagristumo ir teisetumo, todel keisti ar naikinti Vilniaus miesto 4-o apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio nera teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutare:

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo E. Papuckos ir nuteistuju A. K. ir A. K. apeliacinius skundus atmesti.