- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-03-26
- Bylos Nr.
- N-62-2891-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Šiaulių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. rugsėjo 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad A. G. 2008 m. rugsėjo 24 d., apie 11 val. 50 min., Šiaulių rajone, Kairiuose, Plento g., vairuodamas automobilį CHRYSLER VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vilko statybinę įrangą, kurios masė 1900 kg, neturėdamas tam reikalingos kategorijos. Šiais veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 24 d. nutarimu A. G. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą – 1250 Lt baudą.
Nurodė, kad A. G. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, transporto priemonės registracijos liudijimu, vairuotojo pažymėjimu, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų R. D., S. B. paaiškinimais, liudytojo A. S., iš dalies ir paties A. G. parodymais. Teismas konstatavo, jog A. G. vairavo B kategorijos automobilį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė (F1) yra 2400 kg, ir šiuo automobiliu vilko įrenginį, kuris pagal eksperto išduotą pažymėjimą laikomas transporto priemone, kurio didžiausioji leidžiamoji masė – 1900 kg, t. y. jis vairavo transporto priemonių junginį – sujungtas transporto priemones, kurios eisme dalyvauja kaip vienetas (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 62 d.), Pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, vairuoti B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį reikalinga BE kategorija, kuri A. G. nėra suteikta, taigi A. G. vairavo transporto priemonių junginį, neturėdamas teisės vairuoti. Jo turima B kategorija nesuteikia teisės vairuoti šį junginį, kadangi pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą B kategorija leidžia vairuoti automobilį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; taip pat šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 3500 kg, o priekabos didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė už automobilio masę be krovinio. Pažeidėjo argumentas, jog remiantis Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento paaiškinimu dėl statybos mobilių technologinių įrenginių registravimo ir pervežimo statybos mobilieji technologiniai įrenginiai nėra transporto priemonės, atmestini, kadangi minėtame rašte pažymima, jog statybos mobilieji technologiniai įrenginiai nėra registruojami ir nėra baudžiami asmenys, velkantys šiuos neregistruotinus įrenginius. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad A. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.
II.
Apeliaciniu skundu A. G. prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nutarimą panaikinti, administracinę bylą nutraukti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas padarė klaidingą išvadą, kad velkamas statybinis įrenginys (betono maišyklė) dalyvavo eisme kaip transporto priemonė?priekaba. Dėl to buvo padaryta klaidinga išvada, kad yra viršytas leistinas 3500 kg svoris. Teismas nepagrįstai vadovavosi užsienio šalies teise bei jos pagrindu išduota recenzija kaip rašytiniu įrodymu byloje ir nepagrįstai vilktą mobilų technologinį įrenginį (betono maišyklę) identifikavo kaip transporto priemonę, vadovaudamasis vieninteliu verstu iš vokiečių kalbos dokumentu – recenzija, kuri galioja tik Vokietijoje, nes ji surašyta vadovaujantis šios šalies įstatymais. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2003 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 55?6714, vadovaudamasis Vidaus reikalų ministro 2000 m. balandžio 7 d įsakymu Nr. 170 „Dėl Vidaus reikalų ministerijos 1996 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 511 „Dėl Transporto priemonių valstybinio registravimo taisyklių patvirtinimo“ ir 1994 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 184 „Dėl respublikos egzaminų ir transporto apskaitos padalinių reorganizavimo“ dalinio pakeitimo patvirtintomis „Transporto priemonių valstybinio registravimo taisyklėmis“ išaiškino, kad statybos mobilieji technologiniai įrenginiai negali būti laikomi transporto priemonėmis įstatymo prasme ir jie nėra įrašyti transporto priemonių registre. Todėl policijos pareigūnai neturi teisinio pagrindo bausti transporto priemonių vairuotojus, kurie velka neįregistruotus statybos mobiliuosius technologinius įrenginius. Dėl statybos mobiliųjų technologinių įrenginių pervežimo papildomai informuoti teritorijų policijos komisariatų pareigūnai, kuriems pavesta vykdyti eismo priežiūros kontrolę“. Tai, kad vilktas statybos mobilusis įrenginys nėra transporto priemonė, patvirtina KET 34, 35, 44 ir 45 punktuose įtvirtinti transporto priemonių, priekabos ir puspriekabės bei transporto priemonių junginio sąvokų apibrėžimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad A. G. vairuojamo automobilio ir tempiamos priekabos (statybos mobilusis technologinis įrenginys buvo velkamas, o ne transportuojamas) bendras svoris viršijo 3500 kg, todėl minėtą transporto priemonių junginį jis galėjo vairuoti tik turėdamas BE kategorijos vairuotojo pažymėjimą, o šios kategorijos jis neturėjo. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 53 punkte nustatyta, kad transporto priemonė – tai priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. Minėto įstatymo 2 straipsnio 40 punkte nustatyta, kad priekaba – tai transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės. Lietuvos Respublikos viešame eisme, vadovaujantis minėto įstatymo 27 straipsnio 1 punktu, leidžiama dalyvauti nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms. Atsižvelgiant į tai, statybos mobilieji technologiniai įrenginiai velkami motorinėmis transporto priemonėmis, traktoriais, kitomis savaeigėmis transporto priemonėmis, yra priskiriami priekaboms, todėl privalo būti nustatyta tvarka įregistruoti, atlikta jų privalomoji techninė apžiūra, apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu viešame eisme susijusius mokesčius. Kitais atvejais minėti įrenginiai privalo būti pervežami pakrauti ant transporto priemonių kaip kroviniai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
A. G. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą.
Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, vairuoti B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį reikalinga BE kategorija, kuri A. G. nėra suteikta. Pareiškėjas argumentuoja, kad jo vilktas įrenginys nėra transporto priemonė, jis nėra registruojamas transporto priemonių registre, todėl jai vilkti nereikia BE kategorijos.
Pažymėtina, kad valstybės įmonė „Regitra“ registruoja kelių transporto priemones, kurios klasifikuojamos ir koduojamos vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“. Iki 2009 m. sausio 1 d. transporto priemonių ir jų priekabų klasifikavimas ir kodavimas buvo reglamentuojamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ 7 priede „Transporto priemonių klasifikavimas ir kodavimas“. VĮ „Regitra“ nagrinėjamu atveju negalėjo neabejotinai patvirtinti, kad pareiškėjo vilkta skiedinio padavimo mašina yra klasifikuojama ir koduojama pagal paminėto įsakymo 7 priedą kaip transporto priemonė ir registruojama motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registre (b. l. 70). Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento paaiškinime dėl statybos mobilių technologinių įrenginių registravimo ir pervežimo statybos (b. l. 25) pažymima, kad statybos mobilieji technologiniai įrenginiai nėra transporto priemonės, jie nėra skirti žmonėms ir (arba) kroviniams vežti bei nėra registruojami transporto priemonių registre.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant teisės norminius aktus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, taip kad būtų suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. N12-150/2004, Nr. N3-1257/2007, Nr. N444-220/2008, Nr. N575-339/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog daryti vienareikšmiškos išvados, ar A. G. vilktas statybinis įrenginys yra transporto priemonė, ar ne, negalima. Todėl spręstina, kad A. G. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. Be to, administracinių teismų praktikoje ne kartą buvo nurodyta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Tai šiuo atveju reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo A. G. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau toks jo prašymas netenkintinas, kadangi ATPK 279 straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimas nenumatytas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį byloje Nr. A4?689-2003, 2009 m. vasario mėn. 6 d. nutartį byloje Nr. N575-325-09).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną A. G. atžvilgiu.
Atmesti A. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Nutarimas neskundžiamas.