Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Survilos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis individualiai, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Malaga, Ispanijoje, teistas: 1) 2007 m. liepos 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 str. 2 d. – 5 MGL (650 Lt) bauda; 2) 2008 m. vasario 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d., 189 str. 2 d. – 168 MGL (21 840 Lt ) bauda. Vadovaujantis BK 66 str. 1 d. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2007-11-08 iki 2008-01-30 ir E. G. laikomas atlikusiu bausmę; 3) 2008 m. kovo 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 290 str. – 7 MGL (910 Lt) bauda. Į paskirtą bausmę įskaityta viena laikino sulaikymo para, prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai; 4) 2017 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir, pritaikius BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju;

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2015 m. rugpjūčio 31 d., apie 0.30 val., viešoje vietoje - restorane „Amatininkų užeiga“, adresu Didžioji g. 19, Vilniuje, konflikto metu, dėl menkavertės dingsties, tyčia kumščiu sudavė tris kartus R. J. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas R. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu smakro srityje, priekinių dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimais, taip savo įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais savo veiksmais E. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

E. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- kaltinamojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad įtarime nurodytą dieną ir laiku restorane „Amatininkai“, Didžioji g. 19, Vilniuje, konflikto metu, supykęs tyčia tris kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. J. į veidą. Gailisi dėl savo veiksmų ir kad sužalojo nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam pilnai atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą, prašo tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, yra pasirengęs sumokėti baudą (b.1. 151);

- nukentėjusiojo R. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d. su šeima ir draugais atėjo į restoraną „Amatininkai“. Būnant restorane įvyko žodinis konfliktas su ten buvusiais R. Ž. ir E. G., po ko R. Ž. pavartojo fizinį smurtą R. P. atžvilgiu ir jį sužalojo, o E. G. sudavė jam tris kartus kumščiu į veido sritį. Dėl šio įvykio jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 39-41);

- liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d., apie 00.30 vai., jis kartu su žmona D. Š. ir jos sūnumi R. J. atėjo į restoraną „Amatininkų užeiga“, esantį Didžioji gatvėje, Vilniuje. Su draugais sėdėjo antroje salėje, prie antro staliuko. Netrukus vienas iš draugų papasakojo, kad prieš keletą minučių tualete prie jo pristojo du nepažįstami vyrai, kurie elgėsi agresyviai, lietuvių kalba kažko reikalavo. Draugas nesuprato tų vyrų. Tie du vyrai sėdėjo kavinės pirmoje salėje, iš karto užėjus į kavinę, po dešine puse, prie staliuko. Jis kartu su R. J. priėjo prie minėtų vyrų išsiaiškinti. Vienas iš vyrų, t.y. R. Ž. necenzūriniais žodžiais jį pasiuntė ir sėdėdamas iš kairės pusės spyrė jam į kairės kojos blauzdikaulį, o po to kumščiu sudavė į kairę akį. Nuo šio smūgio krito ant grindų, prarado sąmonę. Dėl šio įvykio komisariate parašė pareiškimą (b.l. 21-22);

- liudytojos D. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d. ji su šeima, tai yra vyru R. P. ir sūnumi R. J., šventė draugės N. A. gimtadienį. Kažkur po vidurnakčio buvo restorane „Amatininkų užeiga“, esančiame Didžioji gatvėje, Vilniuje. Jos vyras R. P., sūnus R. J. nuėjo į kitą salę. Išgirdusi triukšmą kitoje salėje, atbėgo ir pamatė vykstančias muštynes tarp jų vyrų ir dviejų nepažįstamų vyriškių. Tai pamačiusi ji pradėjo šauktis pagalbos, tuomet šie du vyrai išbėgo iš restorano (b.1. 54-56);

- liudytojos N. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji su draugais buvo restorane „Amatininkų užeiga“. Matė, kaip R. P., R. J. nuėjo į kitą salę. Po kelių minučių išgirdo triukšmą iš pirmos salės, tai buvo kažkokie vyriški riksmai. Tada D., A. ir M. ten nubėgo. Ji liko prie stalo. Netrukus atbėgo apsiverkusi D. ir pasakė, kad sumušė R.. Pati asmeniškai to nematė (b.1.58-59);

- liudytojos A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d., apie 00.30 val., buvo su draugais restorane „Amatininkų užeiga“, esančiame Didžioji gatvėje, Vilniuje. Du nepažįstami vyrai sėdėjo pirmoje salėje, jų kompanija sėdėjo antroje salėje. Vienas iš jų kompanijos draugas sakė, kad tualete, ar kažkur šalia, prie jo prisikabino tie patys minėti nepažįstami vyrai. Todėl R. P., R. J. nuėjo į kitą salę išsiaiškinti su tais vyrais. Netrukus iš ten išgirdo triukšmą. Atbėgusi pasižiūrėti, kas įvyko, pamatė muštynes. Tie du vyrai mušė jų draugus. Tų grumtynių metu ji matė, kaip vienas iš tų vyrų kumščiu trenkė R. J. į veidą. Taip pat matė, kaip kitas vyras kumščiu trenkė R. P. į galvą, nuo ko R. griuvo ant dešinio šono. Po to tie du vyrai išbėgo į lauką. Vienas vyras nubėgo link Stiklių gatvės, o kitas link Pilies gatvės. Pamačiusi prie kavinės stovintį apsaugos automobilį, įsėdo ir vijosi tuos vyrus. Vieną vyrą sulaikė Stiklių gatvėje, o antrąjį, netoliese, prie Universiteto vaistinės, sulaikė atvykę policijos patruliai (b.1. 63-64);

- liudytojos M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo restorane „Amatininkų užeiga“ su draugais. Netrukus išgirdo triukšmą ir atbėgus į pirmą salę, pamatė muštynes. Du nepažįstami vyrai mušė jos draugus. Po to išbėgusi į lauką pamatė apsaugos tarnybos automobilį ir bėgančius minėtus du vyrus. A. A. įsėdo į apsaugos tarnybos automobilį ir nuvažiavo vytis tų vyrų. Netrukus atvažiavo A. ir pranešė, kad abu vyrai sulaikyti. R. P. išvežė į ligoninę. R. J. veidas buvo sumuštas ir kruvinas (b.1. 68-69);

- liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d., patruliuojant kartu su patruliu V. U., adresu Didžioji g. 19, Vilniuje, į juos kreipėsi asmenys ir pranešė, kad restorane „Amatininkai“ juos sumušė du nepažįstami vyrai ir pasišalino link Pilies gatvės. Dominikonų ir Universiteto gatvėse, su saugos tarnybos pagalba, sulaikė, kaip paaiškėjo E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Sulaikyti asmenys buvo pristatyti tolimesniam aiškinimuisi į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 policijos komisariatą (b.1. 71-72);

- liudytojo V. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie yra iš esmės analogiški liudytojo R. J. parodymams (b.l. 74);

- liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba UAB „Ekskomisarų biuras“ apsaugos darbuotoju. Iš 2015 m. rugpjūčio 30 d. į 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo jo darbo pamaina. 2015 m. rugpjūčio 31 d. iš restorano „Amatininkų užeiga“ gavo pavojaus signalą. Sustojo prie restorano. Tuo metu į automobilį įlipo moteris, kuri šaukė, kad vyriškiai mušasi. Moters elgesys buvo neadekvatus, ji klykė. Suprato tik tai, kad du vyriškiai kažką sumušė ir nubėgo link Pilies gatvės. Jie nuvažiavo žemyn Pilies gatve, važiuojant pastebėjo du vyrus, kuriuos nurodė minėta moteris. Vyrai iš Pilies gatvės pasuko link Gaono gatvės, o Dominikonų - Universiteto gatvių sankryžoje buvo sulaikyti. Moteris šaukė, kad tai šitie vyrai. Vyriškiai buvo sulaikyti kartu su policijos patrulių ekipažu (b. 1. 76);

- 2015 m. rugsėjo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta įvykio vieta – „Amatininkų užeiga“, esanti Didžioji g. 19, Vilniuje (b.l. 14-15);

- 2015 m. spalio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo nukentėjusysis R. P. iš jam pateiktų 4 nuotraukų atpažino R. Ž., kaip asmenį, kuris jį mušė (b.l. 28-29);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvada Nr. G2993/15(01), kurioje nurodyta, kad R. P. nustatytas kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje ir kraujo išsiliejimu į kairės pusės viršutinio žandikaulio antį, bei tarpą už kairės akies obuolio, padarytas paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku (2015 m. rugpjūčio 31 d.). Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas pavojaus gyvybei nesukėlė. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės akiduobės apatinės sienelės lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 34-35);

- alkotesterio parodymu kvitu, iš kurio matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d., 02.21 val. patikrinus R. J. blaivumą, buvo nustatyta, kad jis yra blaivus (0,00 promilės) (b.l. 37;

- 2015 m. spalio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo nukentėjusysis R. J. iš jam pateiktų 4 nuotraukų atpažino R. Ž., kaip asmenį, kuris sudavė smūgį R. P. (b.l. 45-46);

- 2015 m. spalio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo nukentėjusysis R. J. iš jam pateiktų 4 nuotraukų atpažino E. G., kaip asmenį, kuris sudavė jam smūgius kumščiu į nosį, dantis, smakrą (b.l. 47-48);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvada Nr. G3017/15(01), kurioje nurodyta, kad R. J. padaryta: odos nubrozdinimas smakro sityje, priekinių dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimai, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015 m. rugpjūčio 31 d.), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie nėra pavojingi gyvybei (b.l. 50);

- 2017 m. spalio 23 d. R. J. pareiškimu, kuriuo jis prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą E. G. atžvilgiu, kadangi su juo susitaikė, žala jam pilnai atlyginta pretenzijų neturi; pateiktas pakvitavimas, kad E. G. sumokėjo R. J. 3500 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b.l. 51, 52);

- Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu, kuriuo prašoma iš E. G. ir R. Ž. priteisti 54,17 eurų už R. J. gydymą ir 112,64 eurų už R. P. gydymą, iš viso prašoma priteisti 166,81 eurų (b.l. 81-82; 8-86);

- 2017 m. spalio 20 d. nurodymais įnešti grynuosius pinigus, iš kurių matyti, kad E. G. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai 54,17 eurų už R. J. gydymą (b.l. 89), o R. Ž. sumokėjo 112,64 eurų už R. P. gydymą (b.l. 90).

- 2017 m. spalio 23 d. R. P. pareiškimu, kuriuo jis prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą R. Ž. atžvilgiu, kadangi su juo susitaikė, žala jam pilnai atlyginta pretenzijų neturi; taip pat pakvitavimu, iš kurio matyti, kad R. Ž. sumokėjo R. P. 3500 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b.l. 129, 130);

- Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2017 m. spalio 26 d. nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas R. Ž. atžvilgiu buvo nutrauktas, jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. P. (b.l. 133-134).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai vienu ar keliais minėtais būdais turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įstatymas nereikalauja, kad atsirastų abi nurodytos pasekmės, pakanka vienos iš jų.

Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.

Byloje esantys surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis 2015 m. rugpjūčio 31 d., apie 0.30 val., viešoje vietoje - restorane „Amatininkų užeiga“, adresu Didžioji g. 19, Vilniuje, konflikto metu, matant pašaliniams asmenims, tyčia, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės dingsties, tyčia kumščiu sudavė tris kartus R. J. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas R. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu smakro srityje, priekinių dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimais. Šis nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, t.y. kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad jo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes E. G. veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

E. G. buvo pareikštas kaltinimas, be kita ko, dėl to, kad jis pažeidė viešąją tvarką ne tik įžūliais, bet ir vandališkais veiksmais. Kaip viešosios tvarkos objektyvusis požymis, vandališki veiksmai suprantami kaip svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas, apipylimas dažais ir kitoks niokojimas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog E. G. neteisėtais veiksmais buvo sugadintas svetimas turtas (įvykio vietos apžiūros protokole tokie faktai neužfiksuoti (b.l. 14-15), ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusieji ir liudytojai tokių faktų taip pat nenurodė). Šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo tyčia buvo nukreipta ne į svetimo turto niokojimą ar sugadinimą, o į smūgių sudavimą nukentėjusiajam, dėl ko pastarajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (nubrozdinta oda smakro srityje ir nuskelti priekinių dantų kramtomieji paviršiai), todėl vandališki veiksmai šalinami iš E. G. pareikšto kaltinimo.

Taip pat pažymėtina, kad nors E. G. viena ir ta pačia veika pažeidė du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką, tačiau nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas apima BK 284 straipsnį ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. G. pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė atsižvelgti į tai, kad jis materialiai išlaiko mažametį sūnų, taip pat teikia materialinę paramą savo neįgaliems tėvams (byloje yra darbingumo lygio pažymos (b.l. 180, 181), iš kurių matyti, kad L. G. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, E. G. – 45 procentų darbingumo lygis), todėl prašo sumažinti skirtinos baudos dydį ir leisti baudą sumokėti per vienerius metus (b.l. 182).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, pažeidžiantis viešąją tvarką), į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. G. - anksčiau teistas tris kartus, 2017 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., tačiau pritaikius BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju (b.l. 157-159), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 161-163), dirba individualiai (b.l. 160), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b.l. 177, 178), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.l. 179).

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas (aktuali redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) numato, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė skirti baudą iki 500 MGL. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 51 MGL dydžio bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (ankstesni teistumai bei baustumai) šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir mažinti jos pagrindo nėra, nes siūlomas baudos dydis yra žymiai mažesnis už galimos skirti šios rūšies bausmės vidurkį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, sprendžia esant tikslinga jam nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra vienerius metus.

Kaltinamajam E. G. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo ir šiuo metu ją skirti jokio pagrindo nėra.

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma tuo atveju, jeigu E. G. ir R. Ž. bus pripažinti kaltais, priteisti iš atsakovų PSDF biudžetui padarytą 166,81 eurų žalą dėl nukentėjusiųjų gydymo. Pagal byloje esančius duomenis, nurodyta žala yra atlyginta Valstybinei ligonių kasai (b.l. 89, 90), todėl civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 51 MGL, t.y. 1920,66 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. G. skirti galutinę bausmę – 34 MGL, t.y. 1280,44 eurų (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų 44 centų) baudą.

Nustatyti 1 (vienerių) metų skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

E. G. kardomosios priemonės neskirti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.