- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-04-01
- Bylos Nr.
- 1-67-317/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kaltinamasis
- D. C.
Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, Rutai Baltušnikaitei, dalyvaujant prokurorams Vitoldui Guliaviciui, A. L., gynejui Daniui Svirinaviciui, nukentejusiajai R. P., jos atstovei Ramutei Budrytei, specialistams Žydrunui Megelaiciui, Sofijai Makšimaitei, Juratei Jankauskienei, Egidijui Brzdikui, Alfonsui Jureviciui, viešame teismo posedyje išnagrinejes baudžiamaja byla, kurioje:
D. C. (a.k. (duomenys neskelbtini)) gimes (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)vadybininku, išsituokes, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1999-03-29 Kauno m. apylinkes teismo pagal 1961 m. LR BK 116 str. 2 d., 225 str. 2 d. 2 metams laisves atemimo, atidedant bausmes vykdyma 2 metams (teistumas išnykes)-
kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustate:
Kaltinamasis D. C. tycia nužude kita žmogu, o butent: 2006 m. spalio men. 25 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme, laikotarpyje tarp 20.40 val. ir 21.10 val. kilusio konflikto su A. P. metu, iš teisetai turimo šaunamojo ginklo „GLOCK 19" 9X19 Nr.(duomenys neskelbtini) tycia iššove mažiausiai dešimt šuviu i A. P., padarydamas jam ne mažiau dešimties šautiniu žaizdu koju, ranku, krutines bei pilvo srityse, del ko nuo šautiniu širdies ir abieju plauciu sužalojimu, besikomplikavusiu vidiniu bei išoriniu nukraujavimu ir trauminiu šoku, A. P. mire.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis D. C. savo kaltes nepripažino. Jis patvirtino, kad šaude i A. P. ir mirtinai ji sužalojo, taciau nurode, jog tai padare gindamasis nuo A. P., kuris kesinosi i jo gyvybe bei sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
D. C. teisme paaiškino, jog su A. P. buvo pažistami, ju santykiai visa laika buvo geri. A. P. prašymu jis net priregistravo ji savo bute, nors A. P. gyveno pas tevus (duomenys neskelbtini). Prieš kelis metus, datos jis nepamena, yra skolines A. P. 13500 litu, nes šis norejo užsienyje nusipirkti automobili, ji parduoti brangiau ir taip užsidirbes, skola sugražinti. A. P. jam ilga laika pinigu negražino, taciau jis tu pinigu iš jo iš karto ir nereikalavo. Kadangi pinigai ilga laika vis nebuvo sugražinami, susitikes A. P. jis kartais jo klausdavo, kada bus atiduota skola. A. pastoviai žadejo greitai pinigus sugražinti, taciau gražinima vis atideliojo. Kelios dienos iki 2006 m. spalio men. 25d. ivykiu, jis net buvo nuvažiaves pas A. P. i namus (duomenys neskelbtini). Ta karta jo namuose buvo A. P. tevai, sesuo bei kažkoks jam tik iš matymo pažistamas A. draugas. D. C. su A. P. dviese pasikalbejo kitame kambaryje apie skolos sugražinima ir šis eilini karta pažadejo pinigus greitai sugražinti.
2006 m. spalio men. 25d. vakare D. C. grižo i namus (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su S. Š.. Kiek pabuves, nusprende nuvažiuoti automobiliu i parduotuve. Kadangi automobili buvo palikes stovejimo aikšteleje, ji reikejo pasiimti. Išejes iš laiptines, jis rengesi eiti aikšteles link. Kadangi buvo vakaras ir iki aikšteles reikejo eiti pesciam, su savimi pasieme teisetai savigynai jam išduota pistoleta „Glock 19“, kuriame buvo detuve su 10 šoviniu. Jam išejus iš namo laiptines ir einant link automobiliu stovejimo aikšteles, ji pašauke ant šaligatvio prie krumu stovejes vaikinas. Priejes prie vaikino jis pamate, jog tai A. P.. Kartu su juo buvo dar trys vaikinai. Ju jis nepažinojo. Pradejus pokalbi su A. P., šis iš karto pasake, kad skolos t.y. D. C. jam paskolintu 13500 litu jis negražins. Tada jie abu pradejus gincytis, bartis ir D. C. jam pasake, kad pinigus jis iš A. P. bet kokiu budu atsiims. Tuomet A. puole muštis t.y. smugiavo ranka D. C.. Kadangi jis yra sportaves, A. P. smugio išvenge ir A. P. parverte ant žemes. Kiti trys vaikinai stovejo nuošaliau- už A. P. nugaros ir i ju ginca bei grumtynes nesikišo. Tuomet A. P. išsitrauke lenktini peili ir, laikydamas ji dešineje rankoje, puole ant D. C.. Ranku tuo metu D. C. nebuvo pakeles, taciau bande atstumti A., su juo grumesi. Jiems besistumdant, A. kelis kartus idure jam-pradžioje i kairi šona, po to i koja ir vel i kairi šona. Jis nuo A. P. stipriau atsistume, taciau galutinai išsivaduoti jam iš karto nepavyko-A. P. ir toliau bande jam idurti. Tuomet jis prisimine, jog turi ginkla, išsitrauke iš kišenes su savimi tureta pistoleta ir šove i ora. A. P. nereagavo. Jis vel ji puole, laikydamas rankoje peili. Tada D. C. labai susijaudino ir eme šaudyti link A. P.. Šaude nesitaikydamas ir iššaude visa apkaba, taciau A. ne iš karto nukrito-tik jam iššaudžius visus šovinius. Jo nuomone, jis iššove 9 kartus, nes apkaboje telpa 9 šoviniai. A. nukritus, o kitiems vaikinams išsibegiojus, jis telefonu praneše apie ivyki policijos pareigunams bei iškviete greitaja pagalba. A. be gyvybes ženklu gulejo ant žoles kol atvyko policijos darbuotojai. Jo rankoje jie ir rado peili, kuriuo A. P. dure D. C.. Prie gulincio ant žemes A. P. jis nesiliete, iš jo rankos peilio neeme. Šio peilio jis pas A. P. nebuvo mates ir savo rankose niekad jo nebuvo turejes. Kaip ant peilio buvo rastas butent jo, o ne A. P. DNR, jis paaiškinti negali, taciau mano, jog jo DNR ant peilio buvo rastas del to, jog A. tuo peiliu jam tris kartus idure. I A. P. jis šaude siekdamas nuo jo apsiginti, kad pats nebutu nužudytas ar stipriai sužalotas.
Nors D. C. kaltu neprisipažino, jo kalte baudžiamojoje byloje pilnai irodyta teisme ištirtais irodymais:
Nukentejusioji bei nukentejusiojo V. P. atstove R. P. parode, kad su nužudytu savo broliu A. P. gyveno kartu su tevais (duomenys neskelbtini). A. 2006 metu pavasari sugrižo iš užsienio po atliktos laisves atemimo bausmes. Nuo tada pas broli gana dažnai pradejo lankytis D. C.. Jis atvažiuodavo juodos spalvos BMW automobiliu, pasignalindavo, brolis išeidavo i kiema ir juodu išvažiuodavo. Kokie ryšiai siejo D. ir A., ji nežinanti, nes brolis jai nieko nepasakodavo-jis buvo uždaro budo. Pora dienu iki žuties, tai galejo buti 2006m. spalio 23 d., jai grižtant i namus, šalia namo ji pamate stovinti D. C. BMW automobili. Motina jai pasake, kad pas A. atejes draugas. Per langa ji pamate link ju namo laiptines einanti A. pažistama A. Š.. Atidare duris ir ji ileido i brolio kambari, kuriame jau buvo A. bei D. C.. Jie visi trys kiek pabuvo ir netrukus D. C. su A. Š. išejo.
Paskutini karta gyva broli ji mate 2006-10-25 apie 19 val. namuose. A. grižo vienas, taciau neužilgo jis vel apsirenge ir susiruoše išeiti. Rankoje brolis laike vairuotojo pažymejima. Jis papraše motinos 3000 ar tai 4000 litu-sake, jog jam reikia juos paskolinti draugui. Jai paklausus, ar A. nevalgys, brolis atsake, kad tuojau sugriš ir išejo. Pro langa ji mate, kad brolis isedo i trecios klases VW GOLF automobili, kuris buvo angliškais numeriais. Šio automobilio vairas buvo dešineje puseje. Kas sedejo automobilyje, ji nemate. Apie tai, kad jos brolis A. nušautas, ji sužinojo kita diena.
Del A. P. nužudymo jos tevas V. P., kuri ji atstovauja teisme, patyre 100 000 (šimtas tukstanciu) litu neturtine žala, todel ji prašo šia suma priteisti tevui iš kaltinamojo. Kadangi ji laidojo broli, prašo priteisti jai 8243 litus neturtinei žalai atlyginti. Be to prašo priteisti jai 50000 litu neturtines žalos, nes del brolio žuties patyre dideli stresa, pergyvenimus, pablogejo tiek jos, tiek ir tevo, kuri ji prižiuri sveikata.
R. P. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauka bei asmens parodymo atpažinti metu atpažino D. C. kaip ta pati asmeni, kuris atvažiuodavo pas jos broli a/m BMW ir kuris 2006-10-23 kartu su A. Š. buvo atejes pas A. P. i namus. (2 t. 102-107 b.l.)
Liudytoja S. Š. parode, kad D. C. yra jos sugyventinis. Jie daugiau nei 3 metus gyvena kartu (duomenys neskelbtini) ir augina dvi dukras. 2006-10-25 jai bunant namuose, D. grižo i namus apie 20.30 val. Persirenges jis pasake, kad eina i automobiliu stovejimo aikštele pasiimti automobilio ir juos važiuos i parduotuve. Jam išejus po keliu minuciu ji išgirdo kieme garsus, primenancius fejerverku metu sklindancius šuvius. Pažiurejusi per langa pamate kieme po langais vaikštanti ir mobilaus ryšio telefonu kalbanti D.. Išejusi i kiema, ji pamate už stovincio automobilio ant žoles gulinti nepažistama vyra be gyvybes ženklu. Jo rankoje buvo peilis. Jai paklausus pas D., kas atsitiko, šis paaiškino, kad buvo užpultas gulincio vyriškio ir sužalotas peiliu. D. rankoje laike tik mobilaus ryšio telefona, ginklo jo rankoje ji nemate.
Apklaustas liudytoju A. Š. nurode, kad buvo pažistamas su A. P., gerai pažista ir D. C.. Jis patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad 2006-tu metu rudeni, tiksliai datos nepamena, jis buvo susitikes su D. C., kuris perdave jam keleta dežuciu su kremu, skirtu jo broliams, atliekantiems laisves atemimo bausmes ikalinimo istaigoje. Pasiemes kremus, jis nuvažiavo pas netoliese gyvenanti savo drauga D.. Su juo trumpai pakalbejes, važiavo automobiliu pro D. C. nama. Jo namo kieme tarp medžiu pamate stovincius du žmones. Pamanes, kad tai gali buti jam pažistami vaikinai, jis sustojo, išlipo iš automobilio ir rengesi eiti link stovinciu vaikinu. Taciau staiga išgirdo garsus, panašius i naujametiniu petardu sprogimus ir pajuto skausma dešineje kojoje ties kulnu. Suprates, kad yra šaudoma ir jis yra sužalotas, išsigando, išoko i automobili ir skubiai nuvažiavo. Kiek pavažiaves ir sustabdes automobili pamate, kad jo koja kraujuoja, todel nuvažiavo i vaistine, nusipirko medikamentu, binto ir namuose žaizda kojoje aprišo. Kas ir kokiu budu ji sužalojo-nežino. Tik po keliu dienu jis sužinojo apie A. P. mirti ir apie tai, kad ji nušove D. C., taciau jis to nemate. Liudytoja I. S. patvirtino, kad jai dirbant Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties Šilainiu pastoteje gydytoja 2006-10-25 apie 21.05 val. buvo gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) namo yra peiliu sužalotas žmogus. Taip pat pranešta, kad tuo paciu adresu yra ir pašautas žmogus. Jos brigadai nuvykus i (duomenys neskelbtini), prie namo rastas gulintis be gyvybes požymiu A. P. su daugybinemis šautinemis žaizdomis kune. Jis buvo mires. Šalia vaikšciojo D. C., kuris skundesi skausmais kaireje rankoje ir rankos nutirpimu. Jis paaiškino, kad buvo žuvusiojo užpultas prie namo bei sužalotas peiliu, todel gindamasis panaudojo šaunamaji ginkla, t.y. nušove i ji pasikesinusi A. P. Kaires D. C. kuno puses pažastineje srityje buvo dvi pjautines-durtines žaizdos, kurias ji sutvarste ir sužalota D. C. pristate i KMUK priemimo skyriu.
Liudytojas V. Š. parode, kad 2006-10-25 jam dirbant Kauno m. VPK patruliu rinktineje ir patruliuojant su patruliu R. J., apie 21 val. VPK budetojas perdave pranešima, kad prie (duomenys neskelbtini) esancio namo ivyko susišaudymas. Jiems po keliu minuciu atvykus nurodytu adresu, prie namo ant žalios vejos jie rado gulinti be gyvybes požymiu vaikina, kurio kune pamate šautines žaizdas. Šalia stovejo D. C. su mergina. D. C. turejo rankoje pistoleta. Jis pasake, kad jam einant su mergina, buvo užpultas gulinciojo, kuris kelis kartus dure peiliu, todel gindamasis D. C. panaudojo ginkla Tuoj pat atvyke greitosios medicinos pagalbos medikai konstatavo, kad gulintis vaikinas jau nebegyvas. D. C. turejo ir pateike pistoleta GLOCK-19" bei jo vardu išduota leidima šiam pistoletui laikyti. Ant jo striukes nugaros srityje buvo matyti pažeidimai bei kraujo demes. Medikai D. C. nusivede i greitosios pagalbos automobili. Kartu buvusi mergina buvo šoke, todel nieko paaiškinti negalejo.
Iš esmes tokius pat parodymus tyrimo metu dave ir liudytojas R. J. (2 t.123-124 b.l.).
Kaltinamojo D. C. kalte patvirtina ir teisme ištirti rašytiniai irodymai:
Iš ivykio vietos apžiuros protokolu(t.1 b.l. 6-24) matyti, jog 2006-10-25 (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas A. P. lavonas su šautinemis žaizdomis. Ivykio vietoje išimtas peilis, šoviniu tuteles, pistoletas „Glock“, kulka.
Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialistas L.Gogelis išvadoje Nr.1552/06(02) konstatavo(T.1 b.l. 44-55), jog A. P. mire prieš 5-7 valandas iki jo lavono apžiuros t.y. laikotarpyje tarp 2006-10-25 17.35 val. ir 19.35 val. nuo šautiniu krutines lastos žaizdu su širdies ir abieju plauciu pažeidimais, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu bei trauminiu šoku.
Specialistas nustate, kad A. P. lavone rasta 12 šuviu padarytu šautiniu sužalojimu, kurie visumoje kvalifikuotini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas bei vienas odos nubrozdinimas juosmens srityje, padarytas kietu bukabriauniu daiktu, kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o butent:
-šautine kiaurine krutines lastos kaires puses žaizda (byloje esancioje specialisto sudarytoje schemoje šuvio iejimo anga pažymeta Nr. l), skeveldrinis ketvirto šonkaulio lužis, kairio plaucio viršutines skilties bei dešinio plaucio vidurines skilties kiauriniai pažeidimai;
- šautine žaizda ( schemoje Nr.14 pažymeta šuvio išejimo anga) nugaros dešineje puseje;
- šautine kiaurine krutines lastos kaires puses žaizda ( schemoje Nr.2 pažymeta šuvio iejimo anga) su kiauriniu širdipleves, širdies ir abieju plauciu apatiniu skilciu kiauriniu pažeidimu, krutines kaires puses VI ir dešines puses IX šonkauliu lužiais;
- šautine žaizda (schemoje Nr.l5 šuvio išejimo anga) nugaros dešineje puseje;
- šautine kiaurymine akla nugaros kaires puses žaizda(schemoje Nr.l6 pažymeta šuvio iejimo anga) su minkštuju audiniu ir raumenu pažeidimu, svetimkuniu ( metaline kulka) nugaros dešines puses raumenyse;
- trys šautines kiaurines žaizdos ( schemoje Nr.8, Nr.9 ir Nr.10 pažymetos šuvio iejimo angos) kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje su dešinio stipinkaulio ir dešinio alkunkaulio skeveldriniais lužiais;
- trys žaizdos ( schemoje Nr.11, Nr.12 ir Nr.13 pažymetos šuviu išejimo angos) kairio dilbio priekiniame paviršiuje, kurios galejo gautis dengiantis nuo šuviu;
- šautine žaizda ( šuvio iejimo anga schemoje pažymeta Nr.l9) dešiniame sedmenyje su dešinio sedmens ir dešines šlaunies raumenu pažeidimu;
- šautine žaizda ( schemoje Nr.5 pažymeta šuvio išejimo anga) dešineje šlaunyje;
- trys šautines aklos žaizdos ( Nr.18, Nr.6 ir Nr.7 schemoje pažymetos šuvio iejimo angos) kairiame sedmenyje ir kaireje šlaunyje su kairio šlaunikaulio lužimu;
- šautine žaizda (schemoje Nr.17 pažymeta šuvio iejimo anga) juosmens dešineje puseje su aortos storosios žarnos, plonosios žarnos pasaito ir IV juosmeninio slankstelio skeveldriniu lužiu;
- šautine žaizda (schemoje pažymeta Nr.4 šuvio išejimo anga) pilvo kaireje puseje;
-šautine kiaurymine žaizda (Nr.3 schemoje pažymeta šuvio iejimo anga) pilvo kaireje puseje su žarnu ir skrandžio kiauriniais pažeidimais;
-odos nubrozdinimas juosmens kaireje puseje, padarytas kietu bukabriauniu daiktu prieš mirti, galejo gautis A. P. griuvant.
Kitas teismo medicinos specialistas Ž.Megelaitis pakartotinoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.KM 29/08(02) - M1552/06(02) iš esmes dave tokia pat išvada t.y. patvirtino(t.1 b.l. 59-66), jog A. P. mire nuo šautiniu širdies ir abieju plauciu sužalojimu, kas komplikavosi vidiniu bei išoriniu nukraujavimu, trauminiu šoku. Išvadoje specialistas nurode, jog A. P. lavone rastos 7 kiaurines ir 5 aklos šautines žaizdos bei vienas liestinis odos nubrozdinimas, o butent:
-Dvi kiaurines šautines žaizdos krutines srityje, kuriu iejimo angos krutines priekinio paviršiaus kaireje puseje (schemoje žaizda Nr.l ir žaizda Nr.2), išejimo angos nugaros dešineje puseje (schemoje žaizda Nr.14 ir Nr.l5), kanalu kryptis iš priekio link nugaros, iš kaires dešinen (mirusiojo kuno atžvilgiu), kanalu eigoje pažeista širdis, abu plauciai, padaryti kaires puses IV ir VI šonkauliu lužiai. Šios šautines žaizdos padarytos prieš pat mirti šaunamuoju ginklu, užtaisytu kulkomis, dvieju šuviu pasekoje. Sužalojimai, vertinant juos atskirai ir abu kartu, atitinka sunku sveikatos sutrikdyma;
-Akla šautine žaizda pilvo srityje. Žaizdos iejimo anga yra priekines pilvo sienos kaireje puseje (schemoje žaizda Nr.3), jos kanalas baigiasi nugaros dešines puses raumenyse ties mente, kur rastas metalinis svetimkunis (kulka). Žaizdos kanalo kryptis analogiška dviem aukšciau aprašytoms kiaurinems šautinems žaizdoms - iš priekio link nugaros iš kaires dešinen ir kiek iš apacios viršun (mirusiojo kuno atžvilgiu). Kanalo eigoje pažeista diafragma, plauciai, padarytas skylinis dešines mentes lužis. Šautine žaizda padaryta prieš pat mirti šaunamuoju ginklu, užtaisytu kulka, vieno šuvio pasekoje, sužalojimas atitinka sunku sveikatos sutrikdyma;
-Dvi aklos šautines žaizdos kaires šlaunies srityje. Šautiniu žaizdu iejimo angos kaires šlaunies priekiniame paviršiuje (schemoje žaizda Nr.6 ir žaizda Nr.7), išejimo angu nera, todel konstatuota, jog tai aklos šautines žaizdos. Svetimkuniai (kulkos) nerasti del techniniu priežasciu. Šautiniu žaizdu iejimo angos yra kaires šlaunies priekiniame paviršiuje, reiškia šuviu kryptys buvo iš priekio link nugaros (mirusiojo kuno atžvilgiu). Šiu žaizdu kanalu eigoje padaryti skeveldriniai kairio šlaunikaulio lužiai. Žaizdos padarytos prieš pat mirti šaunamuoju ginklu, užtaisytu kulkomis, dvieju šuviu pasekoje. Sužalojimai vertinant juos kartu ir kiekviena atskirai atitinka nesunku sveikatos sutrikdyma;
-Dvi šautines žaizdos (viena kiaurine ir viena akla) nugaroje. Šautiniu žaizdu iejimo angos nugaroje, juosmens srityje(schemoje žaizda Nr.16 ir žaizda Nr.17). Kiaurines šautines žaizdos išejimo anga pilvo priekines sienos kaireje puseje (žaizda Nr.4), aklos šautines žaizdos kanalas baigiasi krutines dešineje apatineje dalyje ties XI-o šonkaulio lužiu, kur rastas istriges svetimkunis (kulka). Žaizdu kanalu kryptys iš nugaros link priekio. Šautines žaizdos padarytos prieš pat mirti šaunamuoju ginklu, užtaisytu kulkomis, dvieju šuviu pasekoje. Tiksliau nustatyti turimais duomenimis kanalu kryptis ir kuri iš žaizdu (iejimo anga schemoje Nr.16 ar Nr.17) yra kiaurine, o kuri akla-nera galimybes. Žaizdu kanalu eigoje pažeisti žarnu pasaitai, storoji žarna, skrandis, padaryti IV juosmeninio slankstelio ir dešines puses XI šonkaulio lužiai. Sužalojimai, vertinant juos kartu ir atskirai, atitinka sunku sveikatos sutrikdyma.
-Viena kiaurine šautine žaizda dešinio sedmens srityje. Šautines žaizdos iejimo anga dešinio sedmens srityje (schemoje žaizda Nr.19), o išejimo anga dešines šlaunies priekinio paviršiaus viršutiniame trecdalyje (schemoje žaizda Nr.5). Žaizdos kanalo kryptis iš nugaros link priekio ir kiek iš viršaus žemyn. Šautine žaizda padaryta prieš pat mirti šaunamuoju ginklu, užtaisytu kulka, vieno šuvio pasekoje, kuris buvo iš nugaros link priekio ir iš viršaus žemyn (nukentejusiojo atžvilgiu). Sužalojimas atitinka nesunku sveikatos sutrikdyma;
-Viena akla šautine žaizda kairio sedmens srityje. Žaizdos iejimo anga kairio sedmens srityje (schemoje žaizda Nr.18), išejimo angos nera, nes šautine žaizda akla. Šautine žaizda padaryta prieš pat mirti šaunamuoju ginklu, užtaisytu kulka vieno šuvio pasekoje. Pagal iejimo angos lokalizacija, šuvis buvo iš nugaros link priekio. Sveikatos masto sutrikdymas del šio sužalojimo butu vertinamas pagal sveikatos sutrikdymo laika, nuo nežymaus iki nesunkaus;
-Trys kiaurines šautines žaizdos kairio dilbio srityje. Iejimo angos kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje (schemoje žaizdos Nr.8, Nr. 9 ir Nr.10). Šuviu išejimo angos (schemoje žaizdos Nr.11, Nr.12, Nr.13) kairio dilbio priekiniame paviršiuje. Šautines žaizdos padarytos prieš pat mirti šaunamuoju ginklu, užtaisytu kulkomis, triju šuviu pasekoje. Šautiniu žaizdu kanalu eigoje padaryti skeveldriniai alkunkaulio ir stipinkaulio lužiai. Sužalojimai, vertinant juos kartu ir kiekviena atskirai, atitinka nesunku sveikatos sutrikdyma.
Specialistas išvadoje taip pat konstatavo, kad vertinant tai, jog ranka yra paslanki kuno dalis ir gali judeti ivairiomis kryptimis, šios trys žaizdos dilbyje galejo buti padarytos rankai esant ivairiose padetyse, pvz. esant priglaustai prie kuno, ja dengiantis nuo šuviu ar esant atvestai i šali ir pan. Kulkos, padariusios kiaurines žaizdas kaireje rankoje, toliau skriedamos, gali padaryti šautines žaizdas kune-šiuo konkreciu atveju, A. P. kuno kaireje puseje konstatuotos penkios šautiniu žaizdu iejimo angos (krutines kaireje puseje, pilvo kaireje puseje ir kaireje šlaunyje bei liestinis odos nubrozdinimas kairiame šone). Specialistas išvadoje daro prielaida(išvadoje jis ir nurodo, jog tai tik tiketina prielaida), kad kiaurines šautines žaizdos kaireje rankoje ir šautiniai sužalojimai kuno kaireje puseje buvo padaryti tomis paciomis kulkomis t.y. tu paciu triju šuviu pasekoje galejo buti padarytos trys kiaurines šautines žaizdos kaireje rankoje ir dalis šautiniu sužalojimu kuno kaireje puseje;
Žemesnės instancijos teismas
-Odos nubrozdinimas juosmens kaireje puseje, kuris padarytas kietu buku daiktu, kaip nurodyta ir teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1552/06 (02), galejo buti padarytas atsitrenkus i tokio pobudžio daikta.
Taciau, specialisto nuomone, atsižvelgiant i nubrozdinimo pobudi, lokalizacija bei šia kuno sriti atitinkancius liestinius dauginius audiniu pažeidimus drabužiuose, labiau tiketina, jog šis odos nubrozdinimas yra liestinis ir padarytas kulka. Sužalojimas padarytas prieš pat mirti, atitinka nežymu sveikatos sutrikdyma.
Teismo medicinos specialistas, atsižvelges i tai, kad A. P. lavone rastos 7 (septynios) kiaurines, 5 (penkios) aklos šautines žaizdos ir 1 (vienas) odos nubrozdinimas (liestinis kulkinis sužalojimas), nurode du galimus šiu sužalojimu padarymo variantus:
1) vertinant, jog kiekvienas sužalojimas padarytas atskiro šuvio metu, tai sužalojimai padaryti 13 šuviu pasekoje;
2) vertinant, jog 3 kiaurines šautines žaizdos kaireje rankoje padarytos tu paciu šuviu i kuna metu, tai sužalojimai padaryti 10 (dešimties) šuviu pasekoje.
Iš Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisciu R. L. ir D. V. 2007-02-02 išvados Nr.11- 3382(06) matyti, kad ant A. P. sportinio bliuzono ir ant sportiniu kelniu buvo rasti pavieniai melynos spalvos poliesteriniai pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su D. C. bliuzono ir sportiniu kelniu šiauštinio trikotažo puko pluoštais, kas rodo, jog ju rubai kontaktavo tarpusavyje(1 t. 70-75 b.l.).
Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto J. M. 2007-02-19 išvada Nr.11-407(07) patvirtina, kad ant D. C. striukes yra šuvio pedsaku, vienodu su šuvio pedsakais iš devyniu tuteliu, rastu A. P. nužudymo vietoje, kas taip pat patvirtina, jog i A. P. šaude ir mirtinai ji sužalojo D. C.(l t. 79-80 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
2007-05-11 Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto A. J. išvadoje Nr. 11-1187(07) teigiama, kad ivykio vietoje rastas ir tirti pateiktas objektas (metalo gabalelis) yra fabrikines gamybos 9 mm kalibro "Luger" (Parabellum) šovinio kulka, iššauta iš 9 mm kalibro "GLOCK" modelio pistoleto, taciau, ar ji buvo iššauta iš ivykio vietoje paimto bei specialistui pateikto butent 9 mm kalibro pistoleto GLOCK-19 Nr.(duomenys neskelbtini)- negalima, nes kulkos paviršiuje nera konkretu ginkla individualizuojanciu ir identifikaciniams tyrimams tinkamu požymiu(l t. 99-100 b.l.)
Lietuvos teismo ekspertizes centro specialistai A. J. bei E.Burzdikas 2007-03-27 kompleksineje išvadoje Nr. 11-3381(06), 11-961(07)/MK57/07(01) patvirtino, kad pistoletas, kuriuo i A. P. šaude D. C. ir, kuris buvo išimtas ivykio vietoje, yra tvarkingas, šaudyti tinkamas fabrikines Austrijos gamybos 9 mm kalibro pistoletas GLOCK-19 Nr.(duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro "Luger"(Parabellum) šoviniais. Jo šoviniu detuveje telpa dešimt '"Luger" (Parabellum) šoviniu. Specialistams tirti pateiktos rastos ivykio vietoje bei iš A. P. kuno išimtos kulkos ir devynios tuteles yra fabrikines gamybos 9 mm kalibro "Luger" (Parabellum) šoviniu kulkos ir tuteles, iššautos iš 9 mm kalibro "GLOCK" modelio pistoleto. Devynios 9 mm kalibro "Luger" (Parabellum) šoviniu tuteles iššautos butent ivykio vietoje paimtu ir specialistams pateiktu 9 mm kalibro pistoletu GLOCK-19 Nr. (duomenys neskelbtini), kas patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes.
Specialistai patvirtino ir tai, kad išimtuose bei tirti pateiktuose nukentejusiojo A. P. drabužiuose esantys pažeidimai yra šautiniai, padaryti kulkomis keturiolikos šuviu pasekoje, tarp kuriu dvieju šuviu pažeidimai yra liestiniai, neturintys atitikmens nužudytojo kune, o nužudytojo kuno sužalojimai ir jo drabužiu pažeidimai padaryti šaudant iš atstumu, kuriuose nepasireiškia artimo šuvio pedsakai, t.y. iš atstumu didesniu negu 80 cm. (l t. 82-91 b.l.)
Tie patys Lietuvos teismo ekspertizes centro specialistai atlike papildoma kompleksini pateiktu objektu-pistoleto, šoviniu detuves, kulkos, tuteliu bei A. P. drabužiu tyrima, 2007-10-31 išvadoje Nr.11-2871(07),11-3106(07)/MK200/07(01) nurode, jog:
I nukentejusiji A. P. buvo šauta keturiolika kartu. Drabužiuose esantys pažeidimai buvo padaryti keturiolikos šuviu pasekoje, tarp kuriu dvylikos šuviu pasekoje padaryti drabužiu pažeidimai sutampa pagal tarpusavio išsidestyma su kuno sužalojimais, o dvieju šuviu pasekoje padaryti pažeidimai yra liestiniai drabužiu pažeidimai, neturintys atitikmenu kune;Visi drabužiu pažeidimai ir kuno sužalojimai buvo padaryti šaudant iš atstumu, kuriuose nepasireiškia artimo šuvio pedsakai. Šie atstumai, šaudant iš tirti pateikto 9 mm kalibro pistoleto GLOCK-19 Nr. KCX36S, yra 80 cm ir didesni, matuojant nuo ginklo vamzdžio laibgalio;
Nustatyti drabužiu pažeidimu ir kuno sužalojimu padarymo eiliškumo negalima;Šuviu metu nukentejusiojo, ginklo ir šovusiojo padetis kito t.y:
-dvieju šuviu, kuriu kulku iejimo vietos (žaizdos, angos) yra krutines kaireje puseje (schemoje Nr.1 ir Nr.2), metu ginklas ir šovusysis buvo iš priekio ir iš kaires puses nukentejusiojo atžvilgiu;
Žemesnės instancijos teismas
-triju šuviu, kuriu kulku iejimo vietos su aklais kanalais yra pilvo kaireje puseje ir kairiosios šlaunies priekiniame paviršiuje (schemoje Nr. 3, 6 ir 7), metu ginklas ir šovusysis buvo iš priekio nukentejusiojo atžvilgiu;
-vieno šuvio, kurio kulkos iejimo vieta yra dešineje juosmens puseje (Nr.17), metu ginklas ir šovusysis buvo iš nugaros ir iš dešines puses nukentejusiojo atžvilgiu;
-triju šuviu, iš kuriu vieno šuvio kulkos iejimo vieta yra dešiniajame sedmenyje (schemoje Nr.19) ir dvieju šuviu, kuriu kulku iejimo vietos su aklais kanalais yra nugaros kaireje puseje ir kairiajame sedmenyje (Nr. 16 ir 18), metu ginklas ir šovusysis buvo iš nugaros nukentejusiojo atžvilgiu:
-vieno šuvio, kurio liestinio drabužiu pažeidimo kulkos iejimo anga yra bliuzono kairiajame šone (Nr. 22), metu ginklas ir šovusysis nukentejusiojo atžvilgiu buvo iš kaires puses;
Nustatyti kokioje padetyje buvo ginklas ir šovusysis nukentejusiojo atžvilgiu triju šuviu, kuriu kulku iejimo vietos yra kairiojo dilbio srities nugariniame paviršiuje (Nr. 8, 9. 10) (10a)) ir vieno šuvio, kurio liestinio drabužiu pažeidimo kulkos iejimo anga yra kairiajame bliuzono skverne, negalima.
Nukentejusiojo kuno sužalojimu ir jo drabužiu pažeidimu lokalizacija, pobudis bei kanalu kryptys nenurodo nukentejusiojo padeties sužalojimu (pažeidimu) jam padarymo metu, taciau neatmetama tikimybe, kad dalis kuno sužalojimu bei drabužiu pažeidimu galejo buti padaryti nukentejusiajam gulint. Konkreciai nustatyti, kurie sužalojimai (pažeidimai) buvo padaryti nukentejusiajam gulint- negalima, kadangi turimu duomenu nepakanka.I tirti pateikto 9 mm kalibro GLOCK-19 modelio pistoleto šoviniu detuve daugiausiai telpa dešimt 9 mm kalibro „Luger" (Parabellum) šoviniu.
7. Tirti pateiktame pistolete GLOCK-19 galima panaudoti kito „GLOCK" modelio pistoleto šoviniu detuve, kurioje telpa daugiau nei dešimt šoviniu, pvz. galima panaudoti GLOCK-17 modelio pistoleto šoviniu detuve, kurioje telpa septyniolika 9 mm kalibro „Luger" (Parabellum) šoviniu ( l t. b. l. 134-138)
Apklausos teisme metu kompleksines išvadas Nr.11-2871(07), 11-3106(07)/MK200/07(01) bei Nr.11-3381(06),11-961(07)/MK57/07(01) tyrimo metu dave specialistai E.Burzdikas bei A. Jurevicius iš dalies pakeite nuomone apie savo išvadas del šuviu i A. P. kiekio. Jie nurode, jog atlikdami kompleksines ekspertizes neturejo teismo medicinos specialistu medicinos išvadu su A. P. kune rastu sužalojimu schemomis. Taciau, teisme susipažine su jiems pateikta papildoma medžiaga, A. P. kune rastu šautiniu sužalojimu schemomis, E.Burzdikas bei A. Jurevicius padare išvada, kad A. P. kaires rankos dilbyje rastos trys kiaurines žaizdos galejo buti padarytos A. P. dengiantis nuo D. C. šuviu i ji. Kadangi jos yra kiaurines, tai trys kulkos, praejusios kiaurai dilbi, galejo padaryti ir du mirti sukelusius sužalojimus kaireje krutines puseje bei sužalojima pilvo kaireje puseje.
Teismas, atsižvelges i visas aukšciau aptartas specialistu išvadas, konstatuoja, jog labiausiai motyvuota, pagrista argumentais ir logiška yra teismo medicinos specialisto Ž.Megelaicio išvada, kad D. C. sužalojimus A. P. kune padare paleisdamas iš ginklo 10 šuviu.
MRU Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialiste S.Makšimaite išvadoje Nr.G-722/07(02) nurode, kad D. C. buvo nustatytos durtines-pjautines žaizdos kaireje krutines lastos puseje bei kaireje šlaunyje. Tokie sužalojimai padaryti aštriu durianciu-pjaunanciu daiktu paveikus kairiaja krutines lastos puse, o randas kaireje šlaunyje susidare sugijus paviršinei-pjautinei žaizdelei ir galejo buti padarytas 2006-10-25 triju trauminiu poveikiu pasekoje, aštriu durianciu pjaunanciu daiktu paveikus kaire krutines lastos puse, kaires šlaunies sriti. Durtines-pjautines žaizdos krutines lastos puseje atitinka nesunku sveikatos sutrikdyma, nes del šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 paru laikotarpiui, o pavojaus nukentejusiojo gyvybei nebuvo. (3 t.. 86 b.l.)
Lietuvos teismo ekspertizes centro specialiste 2007-10-24 išvadoje Nr. 11-1188(07), 11-3062(07) konstatavo, kad ant jai tirti pateiktu D. C. drabužiu rasti kiauryminiai pažeidimai buvo padaryti trimis smugiais peiliu (striukeje, sportiniame švarke, marškineliuose kiauryminiai pažeidimai padaryti dviem smugiais, sportinese kelnese - vienu smugiu). Specialiste taip pat nurode, jog nustatyti, ar pažeidimai padaryti butent jai pateiktu tirti peiliu, negalima, nes pažeidimuose individualizuojanciu peilio geležte požymiu nera, o pateiktas lenktinis peilis yra turistinis peilis ir nešaunamiems ginklams nepriskiriamas, yra pagamintas panaudojant gamykline iranga, (l t. 124-128 b.l.)
Iš MRU Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. C-534/07(02) matyti, kad A. Š. dešines blauzdos apatinio trecdalio užpakaliniame paviršiuje buvo rasti du randai, kurie pagal ju pobudi ir išsidestyma tiketina susidare sugijus kiauriniam šautiniam sužalojimui, padarytam 2-4 menesiai iki apžiuros, galimai 2006-10-25. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (2 t. 117 b.1.)
MRU Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialiste išvadoje Nr. S 242/07(01) patvirtino, kad ant ivykio vietoje išimto bei specialistes tyrimui pateikto peilio rastas D. C. DNR su 99,9999999999% tikimybe( l t. 106-117 b.l.).
Atkreiptinas demesys i tai, kad specialistes tyrimo metu buvo darytos nuoplovos ne tik nuo ivykio vietoje A. P. rankoje rasto ir tyrimui pateikto peilio geležtes, bet ir nuo peilio rankenos. Abiem atvejais t.y. tiek nuoplovose nuo peilio geležtes, tiek ir nuoplovose nuo peilio rankenos rasti DNR fragmentai sutapo ne su nužudytojo A. P. DNR, o su i ji šaudžiusio kaltinamojo D. C. DNR fragmentais.
Šis tyrimas bei jo metu specialistes pateikta išvada paneigia kaltinamojo D. C. parodymus bei jo pateikta versija, kad nužudytasis A. P. ivykio metu turejo peili, juo idure D. C. tris kartus, o D. C. A. P. mirtinai sužalojo tik gindamasis nuo tokio jo kesinimosi i D. C..
Teismui nekelia abejoniu ta aplinkybe, kad tuo atveju, jei A. P. tikrai butu turejes rankoje peili ir tikrai juo butu padares sužalojimus D. C., ant jo rankoje rasto peilio butu buves nužudytojo, o ne ji mirtinai sužalojusio D. C. DNR.
Kaltinamojo D. C. teisme pateikta versija, kad jis šaude i A. P. tik gynybos tikslu, paneigia ne tik aptariama specialistes išvada, bet ir jos apklausa teisme. Šios apklausos metu specialiste nurode, jog D. C. DNR ant peilio geležtes galetu atsirasti tik tuo atveju, jei po A. P. duriu peiliu D. C., ant peilio geležtes butu like D. C. odos epitelio ar jo kraujo. Ant peilio rankenos atsirasti D. C. DNR galejo tik tuo atveju, jei jis pats rankoje laike peili arba, jei ant peilio geležtes atsirades kraujas nutekejo ant jo rankenos. Kitokios D. C. DNR atsiradimo galimybes ant peilio geležtes bei rankenos specialiste negalejo nurodyti. Taciau tokia D. C. DNR atsiradimo prielaida paneigia tos pacios specialistes teiginiai, jog peili prieš DNR tyrima ji apžiurejo stereo mikroskopu, taciau kraujo pedsaku ant peilio nebuvo.
Tiek DNR tyrima atlikusi specialiste, tiek ir teismo medicinos specialistas E.Burzdikas, dalyvaves atliekant kompleksinius medicininius tyrimus bei daves išvadas Nr.11-3381(06), 11-961(07)/MK57/07(01) ir Nr.11-2871(07),11-3106(07)/MK200/07(01), teisminio nagrinejimo metu patvirtino, kad ant tiriamo objekto išskirti DNR užtenka vienos lasteles ar kraujo epitelio. Taciau, kad ant tiriamo objekto liktu epitelis, butina trintis. Specialisto E.Burzdiko nuomone, nesuspaudes rankoje peilio, A. P. negalejo tris kartus idurti D. C., nes, jei A. P. butu turejes peili ir juo dures D. C., tai butent jo o ne D. C. DNR butu likes ant peilio rankenos. Anot specialisto, tik laikant rankoje peili ir jo rankenai judant bei trinantis rankoje, galejo ant peilio rankenos atsirasti D. C. DNR, o nužudytojo DNR nebuvo rastas del to, jog peilio rankoje jis neturejo ir juo kaltinamajam sužalojimu nepadare.
D. C. parodymus paneigia ne tik minetu specialistu išvados bei paaiškinimai teisme, bet ir nukentejusios R. P. ir liudytojo V. Š. parodymai.
R. P. paneige, kad jos brolis A. P. aplamai turejo peili ir ji nešiojosi su savimi-ji nera maciusi pas A. P. ivykio vietoje jo rankoje rasto ir paimto peilio.
Liudytojas V. Š. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme nurode, jog jam atvykus i ivykio vieta, D. C. nurode, jog jam einant su mergina, ji užpuole ir peiliu sužalojo nužudytasis A. P., o D. C. nuo jo tik gynesi.
Akivaizdu, kad tokia kaltinamojo V. Š. nurodyta ivykio versija veliau jau buvo pakeista i kita t.y. tokia, kokia buvo pateikta ir teisme.
Kaltinamojo parodymus, kad jis tik gynesi nuo pavojingo A. P. kesinimosi ir veike butinosios ginties salygomis, paneigia ir kiti aptarti irodymai.
Aukšciau paminetos teismo medicinos specialistu išvados Nr.1552/06(02)(t.1 b.l. 44-55) bei Nr.KM 29/08(02) - M1552/06(02)( t.1 b.l. 59-66) rodo, jog D. C. i A. P. šaude šiam ne tik stovint veidu i D. C., bet ir nuo jo nusisukus: ne viena karta D. C. A. P. šove ne tik i krutines sriti, bet ir i nugara bei sedmenis. Tas rodo, jog bent jau 4 šuviu metu nužudytasis buvo atsisukes i D. C. nugara ir realaus bei akivaizdaus pavojaus kaltinamajam negalejo kelti. Todel ir del to tiketi D. C., jog jis šaudydamas tik gynesi nuo peiliu i ji besikesinancio A. P., teismas nemato objektyvaus pagrindo.
Tokia D. C. pateikta versija teismas netiki ir del to, jog šiame nuosprendyje aptartos specialistu išvados patvirtina, kad D. C. i A. P. šuvius paleido šiam esant nuo kaltinamojo didesniu nei 80 cm atstumu ir negalejo kelti realaus ir akivaizdaus pavojaus.
Kaltinamasis D. C., akivaizdžiai siekdamas klaidinti teisma, tvirtino, kad jis sau pasidaryti sužalojimus negalejo, nes ranka bei peiliu nebutu pasiekes sužalojimu krutineje vietos. Be to, jis nurode, jog buvo taip sunkiai sužalotas, jog del pažeisto rankos nervo nevalde kaires rankos.
Iš nuosprendyje aptartos specialistes S.Makšimaites išvados matyti, kad jo nurodytas nervo sužalojimas D. C. nebuvo padarytas. Kaltinamojo pateikta versija paneigia jam padarytu sužalojimu vieta bei pobudis. Iš specialistes akto(t.3 b.l. 86) matyti, jog dvi durtines žaizdos jam buvo padarytos ties kairiaja užpakaline pažastine linija, žemiau peties sanario. Akivaizdu, jog šios žaizdos galejo buti padarytos kaltinamajam bent jau iki peties lygio pakelus kairiaja ranka. Teismo isitikinimu, tokio pobudžio sužalojimai nebutu padaryti tuo atveju, jei D. C. peiliu butu sužalojes nužudytasis A. P., nes tokio užpuolimo atveju kaltinamasis nebutu keles rankos aukšciau peties ar galvos.
Teismo medicinos specialistai Ž.Megelaitis, E.Burzdikas bei S.Makšimaite taip pat buvo vieningi išvadoje, kad tris sužalojimus, kurie rasti D. C. kune, jis galejo pasidaryti peiliu pats.
Atsižvelgdamas i visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvada, kad durtinius sužalojimus savo kune galejo padaryti ir padare pats D. C., siekdamas suklaidinti tyrima bei siekdamas sudaryti ispudi, jog jis buvo užpultas ir sieke apsiginti nuo jam pavojingu sužalojimu.
Šiuo metu galiojantys baudžiamieji istatymai suteikia teise asmeniui gintis paciam. Baudžiamojo kodekso 28 straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teise i butinaja ginti. Šia teise asmuo gali igyvendinti neatsižvelgdamas i tai, ar galejo išvengti užpuolimo arba kreiptis pagalbos i kitus asmenis ar valdžios institucijas. Istatymu leidejas pripažista, kad veiksmai, padaryti esant butinajai ginciai, yra socialiai vertingi, nes nukreipti prieš pavojinga nusikalstama kesinimasi, todel nera baudžiami. Asmuo neatsako pagal Baudžiamaji kodeksa, jeigu jis, neperžengdamas butinosios ginties ribu, padare baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo formaliai atitinkancia veika, gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi.
Butinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra pavojingi ir kurie nukreipti prieš besiginancio ar jo ginamo asmens gyvybe, sveikata, lytine laisve, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, valstybes arba visuomenes interesus. Butinosios ginties atveju pavojingas kesinimasis prieš asmeni turi buti akivaizdus ir realus. Kesinimasis laikomas realiu, kai žala jau daroma arba yra labai aiški jos gresme (išsitraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitu asmenu ir pan.).Kaip, kokiomis priemonemis ir budais galima gintis nuo pavojingo kesinimosi, nulemia kesinimosi pobudis (vertybes i kurias kesinamasi – gyvybe, sveikata, orumas; kesinimosi budas, besikesinanciu asmenu skaicius, ju naudojamos priemones, ginkluotumas, kesinimosi vieta, laikas ir t. t.). Taciau visais atvejais gynyba turi atitikti tris požymius: žala padaroma tik besikesinanciam (užpuolikui), žala padaroma atremiant pavojinga kesinimasi; žala padaroma neperžengiant butinosios ginties ribu.
Pagal šiuo metu galiojanti Baudžiamaji kodeksa, butinosios ginties ribu peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tycia nužudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobudžio ir pavojingumo.
Butinosios ginties ribu peržengimu taip pat nelaikomi veiksmai, kuomet ginamasi nuo isibrovimo i busta arba butinosios ginties ribos buvo peržengtos del didelio sumišimo ar didelio išgascio, kuri sukele užpuolikas. Istatymas nereikalauja, kad gynybos priemones ir ju taikymas visiškai atitiktu kesinimosi pobudi ir pavojinguma. Istatymas taip pat neriboja ir priemoniu nuo pavojingo kesinimosi.
Taigi asmuo, gindamas save ar kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimo, gali prieš užpuolika panaudoti tiek šaunamaji ginkla, tiek nešaunamaji ginkla. Priklausomai nuo užpuolimo pobudžio ir ginamu vertybiu, ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis.
Teismas, ivertines visuma šiame nuosprendyje aptartu irodymu, daro išvada, jog D. C. parodymai apie tai, jog jis šaude i A. P. ir mirtinai ji sužalojo tik del to, kad buvo nužudytojo užpultas bei peiliu jo sužalotas, prieštarauja visiems surinktiems ir nuosprendyje aptartiems irodymams. Teismas netiki ir nesivadovauja D. C. iškelta jo užpuolimo versija, vertina ja kaip siekima išvengti baudžiamosios atsakomybes, nes D. C. parodymus paneigia visuma šiame nuosprendyje aptartu specialistu išvadu bei ju paaiškinimu teisme, kiti aptarti faktiniai duomenys.
Išskyrus D. C. parodymus, kuriais teismas nemato pagrindo tiketi, nera jokiu duomenu apie tai, kad A. P. iš tikro kele pavoju kaltinamajam bei ji sužalojo. Nesant pakankamu objektyviu duomenu apie tai, kad nužudytasis A. P. kesinosi i kaltinamaji, o D. C. žala jam padare tik atremdamas jo pavojinga kesinimasi, o nuosprendyje aptartiems irodymams paneigiant D. C. nurodytas aplinkybes, negalima padaryti išvada, kad D. C. veike butinosios ginties ribose ar perženge butinosios ginties ribas.
Teismas, vertindamas visuma teisme ištirtu irodymu, daro išvada, kad D. C. sieke suklaidinti tyrima bei teisma klastodamas objektyvius duomenis. Teismas daro išvada, kad D. C. tycia nužude A. P. ju tarpusavio konflikto ir ginco del negražintos skolos metu. Kaltinamasis pats nurode konflikto priežasti t.y. A. P. atsisakyma sugražinti D. C. pinigus. Nužudes A. P. bei pats sau padares durtines žaizdas, idejes jau nužudytam A. P. i ranka su savimi tureta peili ir taip siekdamas sudaryti ispudi, jog šis ji užpuole bei sužalojo, kaltinamasis sieke suklaidinti tyrima atliekancius pareigunus bei teisma.
Atsižvelges i visas aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis tycia nužude A. P., todel tyrimo metu D. C. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1d. ir už šia veika kaltinamasis privalo atsakyti pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusia 2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija, nes veika padaryta iki isigaliojant šiuo metu galiojanciai istatymo redakcijai, numatanciai griežtesne bausme.
Skiriant bausme D. C. atsižvelgiama i visus LR BK 54 str. numatytus bausmiu skyrimo pagrindus - i veikos pavojinguma, kaltes forma, D. C. veiksmu motyvus ir tikslus, jo asmenybe bei kitas aplinkybes. Atsižvelgiama ir i tai, kad D. C., klastodamas objektyvius duomenis t.y. idedamas jau nužudytam A. P. i rankas peili bei taip siekdamas sudaryti ivaizdi, jog šis ji užpuole ir sužalojo, kaltinamasis norejo suklaidinti tyrima atliekancius pareigunus bei teisma ir tokiu budu išvengti baudžiamosios atsakomybes.
Teismas atsižvelgia i tai, kad D. C. nors ir buvo teistas, taciau jo teistumas išnykes, kad nera tiek jo atsakomybe sunkinanciu, tiek ir lengvinanciu aplinkybiu, kad jis augina du nepilnamecius vaikus.
Pagrindu taikyti švelnesne bausme, vadovaujantis LR BK 54 str. 3d., 62 str., nera nustatyta, todel vertindamas visas paminetas aplinkybes, teismas daro išvada, jog kaltinamajam turi buti skirta laisves atemimo bausme artima istatymo sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes vidurkiui.
Nukentejusiajai R. P. priteistinos jos turetos 8243 Lt. A. P. laidotuviu išlaidos, kurios irodytos byloje esanciais dokumentais.
Atsižvelgus i tai, kad R. P. bei nukentejusysis V. P. patyre del A. P. nužudymo neturtine žala, ji nukentejusiems priteistina. Atsižvelgiama i tai, kad abu nukentejusieji patyre dvasinius išgyvenimus, emocinius sukretimus, sukelusius dvasinio, o V. P., ir fizinio pobudžio sveikatos pakenkimus. LR BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres neturtine žala, turi teise baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Kadangi pagal LR CK 6.250 str. neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del gyvybes atemimo, R. P. bei V. P. priteistina neturtine žala.
Atsižvelgus i kaltinamojo tirtine padeti bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, sažiningumo bei protingumo kriterijus, nukentejusios R. P. prašoma priteisti neturtine žala mažintina.
Rezoliucinė dalis
nusprende:
D. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika numatyta LR BK 129 str. 1d.(2000-09-26 istatymo Nr.VIII-1968 redakcija) ir skirti jam 10(dešimties) metu laisves atemimo bausme, ja atliekant pataisos namuose.
Bausmes pradžia skaiciuoti nuo D. C. sulaikymo pagal isiteisejusi nuosprendi dienos.
Iki nuosprendžio isiteisejimo palikti D. C. nepakeista kardomaja priemone-rašytini pasižadejima neišvykti bei ipareigojima periodiškai registruotis policijos istaigoje.
Priteisti iš D. C. civilinius ieškinius: R. P. 8243 Lt.(aštuonis tukstancius du šimtus keturiasdešimt tris litus) turtines žalos atlyginimui ir 30(trisdešimt) tukstanciu litu neturtinei žalai atlyginti; V. P.-100000(šimta tukstanciu) litu neturtinei žalai atlyginti.
1.A. P. daiktus-tamsiai melynos spalvos treningines kelnes „Adidas", treningo viršutine dali tamsiai melynos spalvos "Adidas", pilkos spalvos bliuzona ilgomis rankovemis, sportinius batelius-perduoti R. P. (lt. 163 1.);
2. A. P. pinigus- 2776,20 Lt.(du tukstancius septynis šimtus septyniasdešimt šešis litus 20 centu) , saugomus Kauno m. VPK depozitineje saskaitoje-perduoti R. P.(t.1 b.l. 143-144);
3. Nuteistojo D. C. daiktus-odine žalsvos spalvos striuke, melynos spalvos džemperi, melynos spalvos sportines kelnes, baltos spalvos sportinius batelius „Puma", melynos spalvos marškinelius trumpomis rankovemis(lt. 159 b.l.) gražinti D. C..
4. Šaunamaji ginkla-D. C. pistoleta „GLOCK-19 Nr.(duomenys neskelbtini) su viena tušcia detuve kaip nusikalstamos veikos padarymo iranki konfiskuoti(LR BK 72 str. 2d.) ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklu fondui prie LR Vyriausybes;
5.Leidima Nr.3340 laikyti šaunamaji ginkla, išduota D. C. vardu, 9 mm kalibro penkiašuvi revolveri ME 38 Compact Nr.055756, 10 vnt. 9 mm kalibro revolverio garsiniu šoviniu „Unis 9x17“, vienašuvi 5,5 mm kalibro pneumatini graižtvini šautuva „Snowpeak“ su optiniu taikikliu perduoti Kauno m. VPK VP Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriui sprendimo del šiu daiktu priemimui.
Iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeistu laikina nuosavybes teisiu apribojima D. C. turtui-butui (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniame teismui per Kauno apygardos teisma.