- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-15
- Bylos Nr.
- 1A-813-312-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Jūratė Damanskienė, Alvyra Ona Kvaraciejūtė
- Nuteistasis
- A. V., ir A
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.3Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-813/2009
Teisėjas Olegas Šibkovas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7;
1.1.8.3; 1.1.8.7.1; 1.2.14.3.1; 2.1.15.1.1;
2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2.(S).
2009 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. (A. V. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. G. (A. G. ), tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. G. , panaudojant fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2009 m. vasario 20 d., apie 20.55 val., UAB „Akepus“ priklausančioje parduotuvėje „Maisto prekės visą parą“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), A. V. sugriebęs už megztinio laikė pardavėją – kasininkę L. M. , kai tuo metu A. G. sugriebė kasos aparatą „BMC CR 280 Plus“, korpuso Nr. 0050017- 721.44 Lt vertės, kuriame buvo 440,86 Lt, ir puolė bėgti, A. V. paleidęs L. M. , taip pat išbėgo iš parduotuvės ir lauke, kai A. G. bėgo su minėtu kasos aparatu, A. V. atsisuko ir vieną kartą kumščiu sudavė iš paskos išbėgusiai pardavėjai – kasininkei J. J. , padarydamas J. J. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, A. V. ir A. G. pagrobė UAB „Akepus“ priklausantį 1162.12 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliantas nurodo, jog jis nebuvo susitaręs su A. G. daryti nusikaltimo. A. G. spontaniškai sugalvojo padaryti nusikaltimą, o apeliantas bėgo kartu, kadangi išsigando, jog gali būti apkaltintas nusikaltimo padarymu.
A. V. dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimą sugalvojo padaryti tik A. G. , o jis jam nei padėjo, nei sutrukdė atlikti neteisėtus veiksmus.
Nuteistasis nurodo, jog jis nelaikė prispaudęs L. M. . Iš vaizdo įrašo matyti tik tai, kad L. M. buvo prašoma duoti ledų.
Šalies argumentai
Apeliantas paaiškina, jog J. J. jis sudavė spontaniškai, nes jam pasirodė, jog ši moteris bando jam suduoti ar sulaikyti. Tokius veiksmus atliko tikrai ne dėl to, kad būtų siekęs pagrobti kasos aparatą.
A. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu jo asmenybės vertinimu. Mano, kad ankstesni teistumai negali turėti įtakos jo vertinimui. Taip pat nepagrįstai nurodė, jog buvo smurtaujama prieš moteris, kadangi L. M. atžvilgiu apskritai nebuvo panaudotas joks smurtas, o J. J. atžvilgiu smurtas buvo panaudotas dėl sumišimo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Nuteistojo kaltumą dėl jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, aptarti nuosprendyje.
Nukentėjusioji L. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog A. V. paprašius parduoti ledų, ji priėjo prie šaldytuvo, norėjo paduoti ledus. Tada A. V. griebė nukentėjusiąją už megztuko, prilaikė, kad ji negalėtų priešintis, o kitas nuteistasis griebė kasos aparatą ir išbėgo. Nuteistasis paleido nukentėjusiąją tik tada, kai ji pradėjo rėkti (t. 2, b. l. 46-47). Analogiškus parodymus L. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 27-28). Taigi, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog ji kategoriškai nurodė, kad A. V. ją laikė už megztinio tuo metu, kai A. G. grobė kasos aparatą, netikėti tokiais jos parodymais nėra jokio pagrindo, jie yra nuoseklūs, logiški, tuo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos - vaizdo įrašo (t. 1, b. l. 58), vaizdo įrašo apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 54-57) matyti, kad juose yra aiškiai užfiksuotos nusikaltimo padarymo aplinkybės, akivaizdžiai matyti, jog A. G. grobiant kasos aparatą, A. V. laiko L. M. už megztinio tam, kad ji negalėtų sutrukdyti jį pavogti.
Taigi, be jokių abejonių byloje yra įrodyta, jog A. V. kasos aparato grobimo metu laikė nukentėjusiąją L. M. už megztinio.
Nukentėjusioji L. M. taip pat nurodė, jog abu nuteistieji bėgo vienas šalia kito. J. J. išėjus iš tarnybinių patalpų ir sužinojus, kas įvyko, pastaroji pradėjo vytis pagrobėjus. J. J. pasivijus nuteistuosius, kurie tuo metu buvo vienas šalia kito, A. V. J. J. sudavė smūgį. Analogiškus parodymus davė ir nukentėjusioji J. J. . Pirmosios instancijos teisme ji paaiškino, jog išbėgus iš parduotuvės, ji pamatė vaikinus, kurie nuo parduotuvės buvo nutolę apie penkis metrus. Vaikinas, kuris nešė kasą bėgo lėčiau, jam iš paskos bėgo A. V. . J. J. pradėjo bėgti paskui vaikinus, A. V. ją sustabdė ir sudavė smūgį į galvą (t. 2, b. l. 47-48). Analogiškus parodymus nukentėjusioji J. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 39). Iš aptartų nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog nuteistieji iš įvykio vietos bandė pasišalinti kartu, jie nebuvo išsiskyrę. Tai matyti iš aukščiau paminėto vaizdo įrašo.
Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. yra nurodyta, jog nusikaltimas padaromas bendrininkų grupėje, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog A. V. veikė kartu su A. G. . Tokią išvadą patvirtina tai, kad tuo metu, kai A. G. grobė kasos aparatą, A. V. laikė nukentėjusiąją L. M. už megztinio, taip atimdamas nukentėjusiajai galimybę sutrukdyti kasos aparato pagrobimui. Taip pat aplinkybę, jog abu nuteistieji veikė bendrai įrodo ir tai, kad iš nusikaltimo padarymo vietos jie pasišalino kartu, nebandė išsiskirti, o A. V. pamatęs, kad nukentėjusioji J. J. seka paskui juos, ją sustabdė ir sudavė nukentėjusiajai smūgį, po kurio pastaroji nuteistųjų nebepersekiojo. Pažymėtina, kad visiškai nėra svarbu, jog nuteistieji iš anksto nesitarė daryti nusikaltimo. Iš jų suderintų veiksmų matyti, jog jie veikė bendrai, o bendrininkavimo konstatavimui pakanka nustatyti, jog dėl nusikalstamos veikos darymo buvo susitarta, bet kurioje jos stadijoje. Kaip jau minėta susitarimo buvimą akivaizdžiai patvirtina tiksliai suderinti nuteistųjų veiksmai, siekiant pagrobti svetimą turtą.
Aptarti įrodymai paneigia apeliacinio skundo teiginį, jog apeliantas iš parduotuvės išbėgo, kadangi nenorėjo būti nepagrįstai apkaltintas nusikaltimo padarymu. Taip pat aptarti įrodymai paneigia A. V. teiginius, kad jis J. J. sudavė smūgį todėl, nes pagalvojo, jog ši moteris nori jį sulaikyti ar suduoti jam smūgį.
Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo asmenybę neturėjo atsižvelgti ankstesnius teistumus. Lietuvos Respublikos BK 54 str. yra nurodyta, jog skirdamas bausmę teismas privalo įvertinti kaltininko asmenybę. Be jokios abejonės ankstesni teistumai parodo asmens gyvenimiškas nuostatas, požiūrį į visuomenę bei į įstatymo saugomas vertybes, t. y. apibūdina jo asmenybę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad A. V. anksčiau yra teistas. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad smurto panaudojimas moterų atžvilgiu taip pat neigiamai apibūdina A. V. asmenybę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pagrįstai atsižvelgė į minėtą aplinkybę ir konstatavo, jog ji rodo padidintą apelianto pavojingumą.
Įvertinusi visas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog A. V. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagrįstai, skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam tinkamos rūšies bei dydžio bausmę.
Taigi, esant tokioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Taip pat nepagrįstas nuteistojo gynėjo teiginys, išdėstytas apeliacinės instancijos teisme dėl netiksliai priteisto turtinės žalos atlyginimo, nes pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje patikslinęs pagrobto aparato vertę ir ją sumažinęs nuo 772,82 Lt iki 721,44 Lt, tenkindamas civilinį ieškinį, nesumažino priteistinos žalos atlyginimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos – 2008-12-29 PVM sąskaitos faktūros PT Nr. 00350, 2009-02-21 PVM sąskaitos faktūros PT Nr. 00383 (t. 1, b. l. 10, 19) bei civilinio ieškovo atstovo paaiškinimo pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 48, 49) matyti, kad pagrobtas kasos aparatas UAB „Akepus“ negrąžintas, jis yra visiškai sulaužytas ir netinkamas naudojimui, todėl bendrovė buvo priversta pirkti naują kasos aparatą, kurio vertė yra 772,82 Lt. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dėl kasos aparato pagrobimo bendrovei buvo padaryta 772,82 Lt turtinė žala ir ją priteisė civiliniam ieškovui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.