- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- I1-354-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01817-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. G. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–5) nurodė, kad jis nuo 2016 m. iki 2017 m. pabaigos buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjo teigimu kamerose trūko lovų, todėl jam tekdavo miegoti ant grindų, kažkurį laiką miegoti teko netgi lauke. Kameros neatitiko higienos reikalavimų (šildymas, vėdinimas, apšvietimas). Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK patalpos nebuvo dezinfekuojamos. Pravieniškių PN-AK niekas neskalbė jo patalynės, drabužių, jam nebuvo sudaryta galimybė praustis duše po šiltu vandeniu. Dėl nurodytų sąlygų jo drabužiuose atsirado utėlių. Pravieniškių PN-AK jam nebuvo leidžiama susitikti su artimaisiais, jiems paskambinti. Pravieniškių PN-AK jam nebuvo leidžiama pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjo teigimu Pravieniškių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė pačiam gamintis maistą, nebuvo leidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Pravieniškių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė eiti į pirtį, naudotis kirpėjo paslaugomis. Pareiškėjo teigimu kamerose naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas jo privatumas, nes tualetas nebuvo atskirtas nuo likusios kameros dalies. Tualetuose nebuvo atskiros ventiliacijos, todėl kamerose buvo nemalonus kvapas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK pareiškėjas patyrė emocines ir fizines kančias, diskomfortą. Prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Pravieniškių PN-AK atsiliepimu (b. l. 13-25) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. Atsiliepime į skundą Pravieniškių PN-AK pateikė duomenis apie tai, kokiose kamerose pareiškėjas buvo laikomas, koks šių kamerų plotas, kiek jose įrengta miegamųjų vietų. Pažymėjo, kad kameros tipo patalpos yra aprūpintos visais reikalingais baldais ir inventoriumi, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jam trūko lovų, nepagrįsti. Pravieniškių PN-AK užtikrina, kad nuteistieji gautų tinkamos būklės patalynę, ji yra skalbiama, esant būtinumui patalynė gali būti ir dezinfekuojama. Pravieniškių PN-AK yra įrengta skalbykla ir džiovykla. Nuteistieji rūbus skalbti gali kartą per savaitę. Nuteistieji Pravieniškių PN-AK į dušą vedami kartą per savaitę pagal nustatytą grafiką. Dušuose yra karštas vanduo. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų naikinimo, pagal šią sutartį Pravieniškių PN-AK yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Pravieniškių PN-AK užtikrina teisės aktuose įtvirtintas nuteistųjų teises paskambinti, pasimatyti su artimaisiais. Pareiškėjui buvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore vieną valandą, nes jis buvo priskirtas drausmės grupei ir buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Pravieniškių PN-AK užtikrina nuteistiesiems galimybę gauti kirpėjo paslaugas. Nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, todėl pareiškėjui maistas buvo tiekiamas nustatyta tvarka. Kamerų tipo patalpose virtuvės nėra įrengtos. Pravieniškių PN-AK užtikrina privatumą naudojantis kamerose įrengtais dušais. Kameros atitinka visus apšvietimui, šildymui, ventiliacijai keliamus higienos reikalavimus. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsiliepime teigė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę pareigas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų. Todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis jis buvo laikomas nuo 2016 m. iki 2017 m. pabaigos (b. l. 1). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. (b. l. 17, 27). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 papunktyje numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog taisyklių 11¹.2 papunktyje įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žiūrėti, pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje kameroje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančiais duomenimis (b. l. 18, 31) nustatyta, kad pareiškėjas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d. (su pertrauka nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d.) buvo laikomas tokiose Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus kamerose:
-nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 17, kurios plotas 7,22 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 3,61 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. kameroje Nr. 10, kurios plotas 8,29 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,15 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. liepos 4 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 13,88 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,63 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 5 d. kameroje Nr. 21, kurios 14,12 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 7,06 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. spalio 9 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 13,88 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,63 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. kameroje Nr. 14, kurios plotas 6,03 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, t. y. vienam asmeniui teko 6,03 kv. m. ploto;
-nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d. kameroje Nr. 12, kurios plotas 6,15 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, t. y. vienam asmeniui teko 6,15 kv. m. ploto.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui kamerų tipo patalpose teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto. Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir daro išvadą, jog pareiškėjui kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 straipsnis). Teismo vertinimu, minėti oficialūs duomenys paneigia pareiškėjo abstrakčius argumentus dėl gyvenamojo ploto normos neatitikimo teisės aktų reikalavimams.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žiūrėti, pavyzdžiui 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žiūrėti pavyzdžiui LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018).
Likusiu ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas ne kamerose, dėl šių laikymo sąlygų pareiškėjas skundo nepateikė.
Pareiškėjo skunde nurodė, kad kamerose trūko lovų, todėl jam tekdavo miegoti ant grindų, kažkurį laiką miegoti teko netgi lauke.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 18-19) nurodė, kad inventorius Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo aprūpinamas vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir 2004 m. Aprūpinimo normos) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – 2017 m. Aprūpinimo normos). Pagal 2004 m. ir 2017 m. Aprūpinimo normas, drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpos aprūpinamos metaline lova (1 vnt. 1 asmeniui). Atsakovės atstovo teigimu, kiekvienas nuteistasis, atvykęs į pataisos įstaigą, direktoriaus įsakymu paskiriamas gyventi į konkretų sektorių, būrį, brigadą, gyvenamąją patalpą, nurodant konkretų (lovos) numerį. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose lovų netrūko. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, kad jam nebuvo suteikta lova. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus šiuo aspektu. Teismas atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameros neatitiko higienos reikalavimų (šildymas, vėdinimas, apšvietimas).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Higienos normos 134:2015 17 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 23) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus jie nedelsiant keičiami naujais. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus jiems yra išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpos atitiko Higienos normos 134:2015 reikalavimus. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, kad kamerų tipo patalpos neatitiko Higienos normos 134:2015 reikalavimų. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus šiuo aspektu. Teismas atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK periodiškai nebuvo dezinfekuojamos gyvenamosios, komunalinės ir buitinės patalpos, sanitariniai mazgai, valgykla, maisto ir drabužių sandėliai, kitos patalpos ir transporto, kuriuo vežami nuteistieji ligoniai, priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 23-24) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK visos patalpos valomos ir dezinfekuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad Pravieniškių PN-AK patalpos nebuvo dezinfekuojamos, nenurodė kaip minėta aplinkybė pareiškėjui sukėlė neturtinę žalą. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus šiuo aspektu. Teismas atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK niekas neskalbė jo patalynės, drabužių. Dėl nešvaros jo rūbuose atsirado utėlių.
Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
Higienos normos HN 134:2015 43 punkte nustatyta, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 19-20) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2-jame sektoriuje (jame didžiąją ginčo laikotarpio dalį buvo laikomas pareiškėjas) veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje nuteistiesiems yra sudaromos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Nuteistieji nuosavus rūbus gali skalbti kartą per savaitę, ką patvirtina Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtina 2-ame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų skalbinių priėmimo/išdavimo skalbykloje grafikas (b. l. 52). Pravieniškių PN-AK 2-jame sektoriaus būrio prausyklose sumontuoti vandens šildytuvai, todėl nuteistieji rūbus skalbti gali ir prausyklose. Būrių kiemuose yra įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji gali džiautis savo drabužius. Pravieniškių PN-AK 2-jame sektoriaus atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina nuteistųjų teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę, nuteistieji gali pateikti prašymą ją dezinfekuoti. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad Pravieniškių PN-AK niekas neskalbė jo patalynės, drabužių, jokių objektyvių tai pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus šiuo aspektu. Teismas atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė skalbtis drabužius, jis gaudavo švarią patalynę, pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, kad pareiškėjo rūbuose atsirado utėlių, nėra.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė praustis duše po šiltu vandeniu.
Higienos normos HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.
Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 20) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus (jame didžiąją ginčo laikotarpio dalį buvo laikomas pareiškėjas) nuteistųjų bendrojo naudojimo patalpose ir kamerų tipo patalpų kamerose įrengta bendro naudojimo dušinė yra atskiroje patalpoje, kurioje karštas vanduo tiekiamas nuolat. Iš kamerų patalpų į dušą nuteistieji išvedami vieną kartą per savaitę pagal nustatytą grafiką. Teismas neturi pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, nes kaip matyti pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad Pravieniškių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė praustis duše po šiltu vandeniu, jokių objektyvių tai pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo teiginys, kad Pravieniškių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė praustis duše po šiltu vandeniu, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK jam nebuvo leidžiama susitikti su artimaisiais, jiems paskambinti.
Atsakovės atsakovas atsiliepime nurodė, kad ginčo metu pareiškėjas bausmę atliko paprastos, drausmės grupės bei kamerų tipo patalpose (b. l. 21).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73 straipsnio 2 punkte numatyta, kad paprastosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą.
BVK 73 straipsnio 4 punkte numatyta, kad paprastosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu.
BVK 75 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad drausmės grupės sąlygomis laikomi nuteistieji turi teisę per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą.
BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad drausmės grupės sąlygomis laikomi nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu.
BVK 86 straipsnio 1 dalies 4 punkte (ginčo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu.
BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte (ginčo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama ši nuobauda: pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių.
BVK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji perkelti į kamerų tipo patalpas neturi teisės gauti pasimatymų, taip pat paskambinti telefonu.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas didžiąją ginčo laikotarpio dalį buvo priskirtas drausmės grupei ir buvo laikomas kamerų tipo patalpose, todėl vadovaujantis BVK 145 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui pagrįstai nebuvo suteikta teisė paskambinti, susitikti su artimaisiais.
Žemesnės instancijos teismas
Duomenų, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK laikomam paprastosios, drausmės grupės sąlygomis, BVK 73, 75 straipsniuose įtvirtintos teisės nebuvo suteiktas, pareiškėjas nepateikė. Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad jam nebuvo suteikta teisė skambinti, pasimatyti su artimaisiais, nenurodė konkrečių atvejų, kada šios teisės jam nebuvo suteiktos.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas, kad Pravieniškių PN-AK jam nebuvo leidžiama susitikti su artimaisiais, jiems paskambinti (kai pareiškėjas buvo laikomas paprastosios ir drausmės grupėse) laikomas nepagrįstu, todėl atmetamas.
Konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, kad pareiškėjui laikomam kalėjimų tipo patalpose nebuvo suteikta teisė paskambinti, susitikti su artimaisiais, pagrindo nėra, nes kaip minėta Pravieniškių PN-AK tai padarydama laikėsi BVK keliamų reikalavimų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK jam nebuvo leidžiama pasivaikščioti gryname ore.
Atsakovės atsakovas atsiliepime nurodė, kad ginčo metu pareiškėjas bausmę atliko paprastos, drausmės grupės bei kamerų tipo patalpose (b. l. 21).
BVK 103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.
BVK 73 straipsnio 5 punkte numatyta, kad paprastosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas.
BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad drausmės grupės sąlygomis laikomi nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas.
BVK 86 straipsnio 1 straipsnio 3 punkte (ginčo metu galiojusi redakcija) buvo numatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 21) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrino pareiškėjo teisę pasivaikščioti gryname ore, kaip tą numato teisinis reglamentavimas. Teismas neturi pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, nes kaip matyti pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad Pravieniškių PN-AK jam nebuvo leidžiama pasivaikščioti gryname ore, jokių objektyvių tai pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo teiginys, kad Pravieniškių PN-AK jam nebuvo leidžiama pasivaikščioti gryname ore, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė pačiam gamintis maistą, nebuvo leidžiama apsipirkti parduotuvėje, įsigyti higienos priemonių.
Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjo teisė gamintis maistą, apsipirkti parduotuvėje jam nebuvo užtikrinta būnant kalėjimo tipo patalpose.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 22-23) nurodė, kad vadovaujantis 2004 m. ir 2017 m. Aprūpinimo normomis virtuvė yra įrengiama tik bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Kadangi pareiškėjas didžiąją dalį ginčo laikotarpio buvo kalinamas kamerų tipo patalpose, maistas jam buvo tiekiamas nustatyta tvarka. Nurodė, kad kamerų tipo patalpose virtuvės neįrengiamos. Dėl apsipirkimo parduotuvėje atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas didžiąją dalį ginčo laikotarpio buvo kalinamas kamerų tipo patalpose, todėl pareiškėjui vadovaujantis BVK 145 straipsnio 1 dalimi nebuvo leidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad esamas teisinis reglamentavimas nenumato pataisos įstaigai pareigos kamerų tipo patalpose įrengti virtuvę, taip suteikiant nuteistiesiems galimybę gamintis maistą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui maistas buvo tiekiamas nustatyta tvarka, todėl konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjo atžvilgiu analizuojamu aspektu nėra.
Vertinant atsakovės atstovo veiksmus, kad pareiškėjui nebuvo suteikta teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ši teisė pareiškėjui buvo suteikta, ką patvirtina byloje pateikta nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio kopijos (b. l. 32-33, 80). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad jam nebuvo leista apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė eiti į pirtį, naudotis kirpėjo paslaugomis.
Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.
Vertinant pareiškėjo skunde nurodytą argumentą, kad Pravieniškių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė eiti į pirtį, teismas pažymi, kad ginčo metu galiojęs Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas nenumatė nuteistiesiems galimybės naudotis pirtimi. Šiuo metu galiojantis Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato nuteistiesiems galimybę pasinaudoti dušu. Kaip minėta anksčiau pareiškėjui galimybė naudotis dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę buvo suteikta. Vertinant pareiškėjo skunde nurodytą argumentą, kad Pravieniškių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė naudotis kirpėjo paslaugomis, teismas pažymi, kad byloje esanti Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtinta 2-ame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų kirpimosi kirpykloje grafikas įrodo, kad pareiškėjas kirpėjo paslaugomis galėjo pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad Pravieniškių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė eiti į pirtį, naudotis kirpėjo paslaugomis, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas jo privatumas, nes tualetas nebuvo atskirtas nuo likusios kameros dalies. Tualetuose nebuvo atskiros ventiliacijos, todėl kamerose buvo nemalonus kvapas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm nuo ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ar unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis plytelėmis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms įrengta vieta.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 23) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose kiekvienos kameros sanitarinis mazgas nuo bendros kameros erdvės atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis sandariomis durimis. Sanitariniame mazge yra įrengtas klozetas ir praustuvė. Tokiu būdu užtikrinamas ne tik privatumas, bet ir kvapo nepatekimas iš sanitarinio mazgo į kameros gyvenamąją erdvę. Teismas neturi pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, nes kaip matyti pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad Pravieniškių PN-AK buvo pažeidžiamas jo privatumas naudojantis tualetu, kamerose buvo nemalonus kvapas, šios aplinkybės pareiškėjas skunde nedetalizavo, nenurodė kaip minėta aplinkybė sukėlė jam neturtinę žalą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentas, kad Pravieniškių PN-AK naudojantis tualetais buvo pažeidžiamas jo privatumas, kamerose buvo nemalonus kvapas, atmetamas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 55 punktas). LVAT taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, šioje byloje buvo nustatyta, kad nėra visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Nesant visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo T. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.