Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-20 · Civilinė byla Nr. e2A-875-640/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-20
Bylos Nr.
e2A-875-640/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08607-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
O. Š.
Trečiasis asmuo
E. Š., V. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-875-640/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08607-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.4; 2.5.8.10; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei O. Š. dėl baudos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys E. Š. ir V. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro atsakomybės pagal preliminarią sutartį taikymo klausimas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2000 Eur dydžio baudą ir 5 procentų procesines palūkanas. Anot ieškovės, 2018 m. sausio 17 d. šalys sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 28 d. sudaryti pagrindinę atsakovės buto pirkimo-pardavimo sutartį pagal tokias esmines sąlygas: a) pardavimo kaina 91 000 Eur, iš kurių 5000 sumokami kaip avansinė įmoka, o likusi 86 000 Eur suma sumokama pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka, bet jeigu imamams kreditas iš banko, tai ši suma gali būti sumokama per 30 dienų nuo pagrindinės sutarties pasirašymo; b) buto atlaisvinimo terminas iki 2018 m. kovo 31 d., bet ne anksčiau kaip visiško atsiskaitymo dieną. Ieškovė nurodė, kad turto vertintojai atsakovės butą įvertino tik 83 000 Eur, tačiau atsakovei atsisakius sumažinti kainą, ieškovė nusprendė butą pirkti ir už preliminariojoje sutartyje nurodytą 91 000 Eur kainą. Ieškovės teigimu, nors sutartyje buvo nurodytas konkretus atsiskaitymo terminas ir saugiklis atsakovei, kad ji galės neišsikraustyti, kol nebus sumokėta visa kaina, tačiau vėliau atsakovė sugalvojo iš esmės keisti preliminariąją sutartį, t. y. nukelti išsikraustymo terminą. Ieškovė pabrėžė, kad į preliminariąją sutartį ranka įrašytos sąlygos buvo abiejų šalių suderintos, t. y. ši sutartis sudaryta bendru sutarimu, o pagrindinės sutarties sudarymo atsakovė ėmė vengti neradusi kito buvo sau. Nors šalių susitarimu pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 6 d., tačiau ir iki šio laiko atsakovė nepagrįstai atsisakinėjo-vengė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl iš jos priteistina preliminariojoje sutartyje nustatyta 2000 Eur dydžio bauda. Ieškovė pažymėjo, kad sudarydama preliminariąją sutartį atsakovė žodžiu patvirtino, jog turi visus įgaliojimus veikti visų buto bendraturčių (savo ir savo vaikų – trečiųjų asmenų) vardu. Be to, jeigu paaiškėtų, kad atsakovė neturėjo tokių įgaliojimų, tai būtų dar vienas pagrindas baudos skyrimui, juolab kad net ir tokiu atveju atsakovė turėjo pareigą iki nustatyto termino parduoti bent jau jai vienai priklausančią buto dalį. Ieškovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad po preliminariosios sutarties sudarymo ji daugiausiai bendravo su E. Š. ir atsakove, be to, visi trys bendraturčiai buvo susirinkę notaro biure, kur vyko derybos dėl pagrindinės sutarties. Ieškovės nuomone, trečiųjų asmenų, kaip buto bendraturčių, nepasirašymas preliminariojoje sutartyje nepaneigia atsakovės prisiimtos atsakomybės už jos pačios prisiimtus įsipareigojimus.

Atsiliepimas

3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovės, preliminarioji sutartis negalioja nuo pasirašymo momento, nes atsakovei nuosavybės teisėmis priklauso tik 3/5 dalys buto, o kitos buto dalys priklauso atsakovės vaikams, kurie preliminariosios sutarties nesudarinėjo. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė žinojo apie kitus bendraturčius, tačiau kadangi preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta su kitais bendraturčiais, tai jie turėjo tik teisę, bet ne pareigą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė pabrėžė, kad būtent ieškovė, kuri būdama notaro padėjėja rengė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, siekė pakeisti buto atlaisvinimo ir nuosavybės teisių perėjimo sąlygas, su kuriomis atsakovė nesutiko. Atsakovė nesutiko su ieškovės siūlytomis sąlygomis, kad nuosavybės teisės pereitų nuo sutarties pasirašymo, o ne nuo pinigų sumokėjimo ar buto atlaisvinimo. Atsakovės nuomone, pagrindinė sutartis nesudaryta dėl to, kad šalims nepavyko susitarti dėl preliminariojoje sutartyje nenumatytų pagrindinės sutarties sąlygų.

4. Tretieji asmenys prašė ieškinį atmesti. Anot trečiųjų asmenų, jie nebuvo sudarę su ieškove jokios preliminariosios sutarties. Tretieji asmenys pažymėjo, kad visi buto bendraturčiai buvo sutarę pardavinėti butą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės priteisė atsakovei O. Š. 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei valstybei 10,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys 2018 m. sausio 17 d. sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo pasirašyti buto (duomenys neskelbtini), pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2018 m. vasario 28 d.; pardavimo kaina 91 000 Eur (T. 1, p. 7-10). Preliminariosios sutarties 3.2.1 punkte nurodyta, kad avansinį mokestį – 5000 Eur – ieškovė sumoka per 2 dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Ieškovė 2018 m. sausio 18 d. sumokėjo atsakovei 5000 Eur (T. 1, p. 11). Preliminariosios sutarties 3.2.2 punkte nurodyta, kad 86 000 Eur ieškovė sumoka notarine tvarka tvirtinamos pirkimo-pardavimo sutarties nustatytomis sąlygomis; jei atsiskaitymui bus naudojamas kreditas, tai visiškai bus atsiskaitoma per 30 dienų nuo notarine tvarka tvirtinamos sutarties. Sutarties 4.2.4 punkte nustatyta, kad atsakovė atlaisvins butą iki 2018 m. kovo 31 d., bet ne anksčiau kaip visiško atsiskaitymo dieną. Preliminariosios sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad jei pardavėja pradelsia savo įsipareigojimų vykdymą ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų, pirkėja turi teisę nutraukti šią sutartį dėl pardavėjos kaltės. Tokiu atveju pardavėja grąžina jai iki sutarties nutraukimo sumokėtą avansinį mokestį ir sumoka 2000 Eur dydžio baudą. Vėliau šalys susitarė pagrindinės sutarties sudarymo terminą pratęsti iki 2018 m. kovo 6 d. (T. 1, p. 10). Ieškovė 2018 m. kovo 7 d. raštu pranešė apie vienašališką preliminariosios sutarties nutraukimą dėl pardavėjų kaltės (T. 1, p. 105-106). Atsakovė 2018 m. kovo 7 d. pavedimu grąžino ieškovei 5000 Eur (T. 1, p. 107).

7. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė preliminariąją sutartį sudarė vis dėlto turėdama tokią teisę, taip pat turėdama (nors ir po preliminariosios sutarties sudarymo išreikštą) kitų bendraturčių tokio sandorio patvirtinimą (bent jau tiek, kiek tai susiję su įsipareigojimu parduoti butą, t. y. sudaryti pagrindinę sutartį). Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad preliminarioji sutartis niekinė. Be to, sutiko su ieškovės argumentais, kad net jeigu ir būtų laikomasi pozicijos, jog atsakovė preliminariąją sutartį sudarė vien tik savo vardu (ir neturėdama kitų bendraturčių įgaliojimų ar sandorio vėlesnio patvirtinimo), tai turėtų būti daroma išvada, kad tokia sutartimi atsakovė buvo įsipareigojusi parduoti bent jau jai vienai priklausančią buto dalį. Taigi netgi tokiu atveju vis dar egzistuotų pagrindas-prielaidos spręsti dėl atsakovės atsakomybės buvimo ar nebuvimo pagal preliminariąją sutartį. Kadangi ieškinys dėl baudos skyrimo nereiškiamas kitiems bendraturčiams, tai teismas išsamiau nenagrinėja ir nesprendžia, ar kitų bendraturčių sandorio (preliminariosios sutarties) patvirtinimas apėmė ir jų patvirtinimą dėl preliminariosios sutarties nuostatų, susijusių su nagrinėjamomis netesybomis.

8. Nagrinėdamas šalių ginčą dėl atsakovės sutartinės atsakomybės taikymo ar netaikymo, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad preliminariosios sutarties nuostatos dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir dėl buto atlaisvinimo datų įrašytos ranka. Ši aplinkybė patvirtina ieškovės argumentus, kad dėl šių sąlygų (datų) vyko šalių derybos ir kad šios sąlygos (datos) nebuvo kažkurios šalies vienašališkai įtrauktos į preliminariąją sutartį. Juolab būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad preliminariosios sutarties turinį parengė būtent atsakovės, kaip buto pardavėjos, interesais veikusi tarpininkė, todėl net jeigu preliminariosios sutarties nuostatos ir keltų neaiškumų ar abejonių, tai tokie neaiškumai ar abejonės negalėtų būti aiškinami atsakovės naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

9. Teismas sprendė, kad pagrindinė sutartis per šalių sulygtą ir vėliau pratęstą iki kovo 6 d. terminą nesudaryta vis dėlto dėl nepagrįsto atsakovės vengimo ir (arba) atsisakymo. Tačiau nurodė, jog negalima neatsižvelgti į preliminariosios sutarties 5.3 punkto nuostatas, kurios pirkėjos teisę nutraukti preliminariąją sutartį sieja su pardavėjos įsipareigojimų vykdymo pradelsimu būtent 15 kalendorinių dienų. Nagrinėjamu atveju ieškovė preliminariąją sutartį nutraukė 2018 m. kovo 7 d., t. y. nesulaukusi nurodyto 15 kalendorinių dienų termino, skaičiuojamo tiek nuo vasario 28 d., tiek nuo pratęsto termino iki kovo 6 d. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pati ieškovė preliminariąją sutartį nutraukė dar neįgijusi teisės į sutartyje įtvirtintas netesybas. Dėl to, konstatavęs atsakovės nepagrįstą vengimą-atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, teismas konstatavo ir ieškovės nepagrįstą-priešlaikinį sutarties nutraukimą, kuris nesuteikia ieškovei teisės į sutartyje įtvirtintas netesybas, nesant vienos iš būtinųjų sutartyje įtvirtintų sąlygų – įsipareigojimų vykdymo pradelsimo būtent ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Sprendime nurodoma, kad ieškovė vis dėlto neįgijo teisės į sutartines netesybas, todėl ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliantė (ieškovė) A. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantė savo skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

10.1. Pirmosios instancijos teismas žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pateikto ieškinio reikalavimus ir motyvus, o taip pat atsakovės atsikirtimus, sprendimo motyvuojamoje dalyje expressis verbis konstatuodamas būtent atsakovės kaltę dėl Preliminarios sutarties pažeidimo, priėjo esminę teisinę reikšmę šios bylos teisingam išsprendimui turinčią teisinę išvadą, kad „pagrindinė sutartis per šalių sulygtą <...> terminą nesudaryta dėl nepagrįsto atsakovės vengimo ir (arba) atsisakymo“. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai bei pagrįstai konstatavo, jog „nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad šalys pagrindinės sutarties nesudarė dėl to, kad nepavyko susitarti dėl preliminariojoje sutartyje neaptartų sąlygų“, nors pardavėja bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu laikėsi priešingos pozicijos ir ją įrodinėjo.

10.2. Nurodo, jog ieškinys, ignoruojant elementarias teisinės logikos taisykles, buvo visiškai nepagrįstai atmestas kaip nepagrįstas. Pastarąją teisinę išvadą teismas motyvavo tuo, jog, neva „pati ieškovė preliminariąją sutartį nutraukė dar neįgijusi teisės į sutartyje įtvirtintas netesybas“. Teismas skundžiamame sprendime visiškai teisiškai nepagrįstai, iš esmės remdamasis vien tik formaliu pažodiniu (lingvistiniu/gramatiniu) preliminariosios sutarties sąlygų vertinimu, ignoruodamas kilusiam ginčui taikytiną aktualų Civiliniame kodekse įtvirtintą imperatyvaus pobūdžio teisinį reguliavimą, suformulavo, jog būtent formali procedūrinio pobūdžio įsipareigojimų pradelsimo 15 dienų sąlyga yra „viena iš būtinųjų sutartyje įtvirtintų sąlygų“ įgyti teisei į netesybas už Preliminarios sutarties pažeidimą.

10.3. Apeliantės giliu įsitikinimu, paremtu aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, ginčo preliminarioje sutartyje teisės į netesybas atsiradimas pirmiausia, turi būti siejamas būtent su pažeidusios preliminariąją sutartį šalies (šiuo konkrečiu atveju – atsakovės, kaip pardavėjos) įvykdytu juridiniu faktu, t. y. esminiu preliminariosios sutarties pažeidimu dėl atsakovės kaltės (atsakovės kaltę ir padarytą preliminariosios sutarties pažeidimo faktą konstatavo ir pats pirmosios instancijos teismas, tad dėl šių aplinkybių ginčo nėra). Kitaip tariant, nukentėjusiajai preliminariosios sutarties šaliai (šiuo konkrečiu atveju – ieškovei, kaip pirkėjai) subjektinė reikalavimo teisė į preliminariojoje sutartyje nurodytas netesybas atsirado būtent nuo to momento, kai atsakovė pati savo aktyviais veiksmais nepagrįstai atsisakė įvykdyti šalių sudarytą preliminariąją sutartį (t. y. atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį).

10.4. Apeliantė nurodo, jog tik preliminarios sutarties šiurkštaus pažeidimo atveju dėl teisinio reglamentavimo trūkumo nukentėjusios šalies (šiuo konkrečiu atveju – ieškovės) teisės ir teisėti interesai (inter alia eksplicitiškai įtvirtinti Civilinio kodekso 1.138 str.) teismine tvarka apginti savo pažeistas teises negali būti paneigti nesąžiningos ir kalta dėl įvykdyto preliminariosios sutarties pažeidimo teismo pripažintos preliminariosios sutarties šalies (šiuo konkrečiu atveju – atsakovės, kaip pardavėjos) naudai.

10.5. Ieškovė teigia, jog avanso grąžinimas buvo ne ieškovės išsiųsto pranešimo apie sutarties nutraukimą pasekmė, o priežastis, t. y. ieškovė nusprendė vienašališkai nutraukti sutartį būtent po to, kai atsakovė savo aktyviais veiksmais aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ji Pirkimo-pardavimo sutarties sudaryti nebeketina ir informavo, jog grąžins ieškovei avansą.

10.6. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, atmesdamas ieškinį kaip nepagrįstą vien tuo pagrindu, jog buvo nesilaikyta nustatyto procedūrinio pobūdžio termino, turėtų atsižvelgi į šio termino paskirtį bei pobūdį. Teisės teorijoje pripažįstama, jog papildomas terminas prievolei įvykdyti atspindi šalių kooperavimosi (bendradarbiavimo) principą ir leidžia šalims išsaugot susiklosčiusius santykius, taigi, nustatant, kiek šalims yra reikšmingas terminas ir jo laikymasis, reikėtų nustatyti, ar susiklosčiusi faktinė situacija būtų iš esmės pasikeitusi, jei terminas nebūtų pažeistas, taip pat, ar termino pažeidimas realiai lėmė kitos sutarties šalies civilinių teisių pažeidimą, šalis dėl to patyrė papildomų nuostolių ir pan. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovė kokiu nors būdu nukentėjo dėl tariamo ieškovės priešlaikinio sutarties nutraukimo – akivaizdu, jog net ir praėjus papildomam 15 kalendorinių dienų terminui, Pirkimo-pardavimo sutartis nebebūtų sudaryta, nes Pardavėja jau buvo atsisakiusi parduoti butą (t. y. jau buvo įvykdžiusi preliminariosios sutarties pažeidimą), grąžinusi Pirkėjai jos sumokėtą avansą ir šalių derybų atkurti nebuvo galimybės.

Atsiliepimas

11. Atsakovė O. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą visa apimtimi ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pati apeliantė atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pas ginčo šalių suderintą notarą, nurodydama, kad nenori laukti 15 dienų iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir vienašališkai nutraukė sutartį 2018 m. kovo 7 d. informavusi pirkėjus el. laišku. Todėl teismas teisingai konstatavo faktinę aplinkybę, kad ieškovė nepagrįstai ir prieš laiką nutraukė preliminarią sutartį. Akivaizdu, kad ieškovė dėl šių savo pačios veiksmų prarado teisę reikalauti nustatytų netesybų dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė preliminarią sutartį nutraukė ne dėl atsakovės nepagrįsto delsimo, bet išreikšdama savo pačios valią atsisakyti preliminarios sutarties. Šią faktinę aplinkybę, teismo nuomone, liudija tai, kad ieškovė preliminarią sutartį nutraukė anksčiau 2018-03-07 d., t.y. nesulaukusi nurodyto 15 kalendorinių dienų termino, skaičiuojamo tiek nuo vasario 28 d., tiek nuo pratęsto termino iki kovo 6 d. Dėl visų šių aplinkybių teismas teisėtai ir pagrįstai padarė tinkamą išvadą, kad pati ieškovė nutraukė preliminarią sutartį dar neįgijusi teisės į preliminarioje sutartyje įtvirtintas netesybas. Visos šio teismo išvados nėra paneigtos ieškovės teiktame apeliaciniame skunde, kuriame ignoruojama pačios ieškovės išreikšta valia nutraukti preliminarią sutartį anksčiau sutartų terminų. Ieškovės apeliacinis skundas yra tendencingas, subjektyvus – jame visos aplinkybės vertinamos tik ieškovei palankioje šviesoje, o jai nepalankios minėtos aplinkybės dėl priešankstinio preliminarios sutarties nutraukimo yra ignoruojamos, nutylimos. Be to, ieškovė taip ir nepagrindė, kodėl jos atsisakymas nuo preliminarios sutarties ir ginčo šalių nusistatyti terminai turėtų būti teismo vertinami kaip nereikšmingi – vien tai, kad šios aplinkybės nėra palankios ieškovei, dar nereiškia, kad jos nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, kaip atspindinčios ginčo šalių suderintą valią dėl tarpusavio santykių. Apibendrinus, darytina išvada, kad ieškovė, tenkindama asmenines ambicijas ir nepatyrusi jokių realių nuostolių, siekia nepagrįstai ir neteisėtai pasipinigauti atsakovės sąskaita, nors pati anksčiau terminų, išreikšdama tokią savo valią, bet ne dėl atsakovės kaltės, atsisakė preliminarios sutarties, todėl neteko teisės reikalauti netesybų iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

13. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas, kuriuo atmestas reikalavimas dėl baudos pagal preliminarią sutartį tarp šalių priteisimo.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindinė sutartis per šalių sulygtą ir vėliau pratęstą iki kovo 6 d. terminą nesudaryta vis dėlto dėl nepagrįsto atsakovės vengimo ir (arba) atsisakymo. Tačiau nurodė, jog negalima neatsižvelgti į preliminariosios sutarties 5.3 punkto nuostatas, kurios pirkėjos teisę nutraukti preliminariąją sutartį sieja su pardavėjos įsipareigojimų vykdymo pradelsimu būtent 15 kalendorinių dienų. Nagrinėjamu atveju ieškovė preliminariąją sutartį nutraukė 2018 m. kovo 7 d., t. y. nesulaukusi nurodyto 15 kalendorinių dienų termino, skaičiuojamo tiek nuo vasario 28 d., tiek nuo pratęsto termino iki kovo 6 d. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pati ieškovė preliminariąją sutartį nutraukė dar neįgijusi teisės į sutartyje įtvirtintas netesybas. Dėl to, konstatavęs atsakovės nepagrįstą vengimą-atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, teismas konstatavo ir ieškovės nepagrįstą-priešlaikinį sutarties nutraukimą, kuris nesuteikia ieškovei teisės į sutartyje įtvirtintas netesybas, nesant vienos iš būtinųjų sutartyje įtvirtintų sąlygų – įsipareigojimų vykdymo pradelsimo būtent ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Sprendime nurodoma, kad ieškovė vis dėlto neįgijo teisės į sutartines netesybas, todėl ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės teisę į netesybas pagal preliminarią sutartį siejo su išimtinai su formaliu procedūrinio, o ne materialinio teisinio pobūdžio 15 kalendorinių dienų terminu.

16. Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog vien preliminarioje sutartyje numatyto 15 kalendorinio dienų termino nesilaikymas nagrinėjamu atveju negalėjo būti pagrindu konstatuoti, jog ieškovė neįgijo teisės į sutartyje įtvirtintas netesybas. Kolegija nurodo, jog preliminarioje sutartyje teisės į netesybas atsiradimas turi būti siejamas būtent su pažeidusios preliminariąją sutartį šalies įvykdytu juridiniu faktu, t. y. esminiu preliminariosios sutarties pažeidimu.

17. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog šalys sudariusios preliminarią sutartį, joje susitarė dėl tam tikrų sąlygų, kuriomis bus sudaroma ateityje pagrindinė sutartis. Šalys 2018 m. sausio 17 d. sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo pasirašyti buto (duomenys neskelbtini), pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2018 m. vasario 28 d.; pardavimo kaina 91 000 Eur (T. 1, p. 7-10). Preliminariosios sutarties 3.2.1 punkte nurodyta, kad avansinį mokestį – 5000 Eur – ieškovė sumoka per 2 dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Ieškovė 2018 m. sausio 18 d. sumokėjo atsakovei 5000 Eur (T. 1, p. 11). Preliminariosios sutarties 3.2.2 punkte nurodyta, kad 86 000 Eur ieškovė sumoka notarine tvarka tvirtinamos pirkimo-pardavimo sutarties nustatytomis sąlygomis; jei atsiskaitymui bus naudojamas kreditas, tai visiškai bus atsiskaitoma per 30 dienų nuo notarine tvarka tvirtinamos sutarties. Sutarties 4.2.4 punkte nustatyta, kad atsakovė atlaisvins butą iki 2018 m. kovo 31 d., bet ne anksčiau kaip visiško atsiskaitymo dieną.

18. Iš šalių byloje pateikto susirašinėjimo matyti, jog prieš pasirašant pagrindinę sutartį, tiek viena, tiek kita šalis norėjo modifikuoti pagrindinės sutarties sąlygas ir dėl jų derėjosi.

19. Byloje nustatyta, jog šalys derėjosi dėl preliminarioje sutartyje konkrečiai nesutartos sąlygos dėl atsiskaitymo tvarkos ir nesusitarė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes, susijusias su atsiskaitymo tvarkos nustatymu ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės nesutikimas su nurodytomis pagrindinėmis sutarties sąlygomis dėl atsiskaitymo buvo nepagrįstas.

20. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, jog atsakovė ėmė reikšti pageidavimus, kad butas būtų atlaisvinamas po 30 dienų nuo (visų) pinigų gavimo (T. 1, p. 29, 30, 32), taip iš esmės pakeičiant preliminariosios sutarties 4.2.4 punktą, pagal kurį butas turėjo būti atlaisvinamas iki 2018 m. kovo 31 d., bet ne anksčiau kaip visiško atsiskaitymo dieną. Tačiau kolegija pažymi, jog ir ieškovės parengtos pagrindinės sutarties projekte buvo numatyta sąlyga, kuri neatitiko preliminarios sutarties 4.2.4. punkte numatyto buto atlaisvinimo termino. Pažymėtina, jog preliminarioje sutartyje šalys buvo sutarusios, jog parduodamas turtas bus atsakovės atlaisvintas iki 2018 m. kovo 31 d., bet ne ankščiau iki visiško atsiskaitymo dienos, tačiau pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties projektuose, buvo nurodyta sąlyga, jog butu atsakovė gali naudotis tik iki 2018 m. kovo 31 d. (7.6. punktas), terminą apibrėžiant tik konkrečia data. Tuo tarpu preliminarioje sutartyje šalys buvo sutariusios dėl termino apibrėžto ne vien data, o konkrečiu faktu – visišku atsiskaitymu. Todėl kolegijos vertinumu, šiuo atveju tiek viena, tiek kita šalis derėjosi dėl kitų, nei preliminarioje sutartyje neaptartų ir nenumatytų sąlygų, bei iš esmės pakeičiant preliminarioje sutartyje nustatytą sąlygą dėl termino atlaisvinti butą. Tokiu būdu konstatuotina abiejų šalių kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Šalys abipusiu susitarimu buvo pratęsusios preliminarios sutarties numatytą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, t.y. jau modifikavo sudarytą sutartį ir keitė jos sąlygas, tačiau dėl kitų sutartyje nenumatytų sąlygų nesusiderėjo iki susitarto termino, t. y. 2018 m. kovo 6 d., ir tai lėmė abiejų šalių kalti veiksmai, t. y. siekis pakeisti preliminarioje sutartyje numatytas sąlygas. Kadangi šalys nesusitarė ir sutartis nebuvo sudaryta iki šalių suderėto termino, t. y. 2018 m. kovo 6 d., pagal CK 6.165 str. 5 d. prievolė sudaryti sutartį pasibaigė. Tiek ieškovė pranešimą apie sutarties nutraukimą atsakovei pateikė, tiek atsakovė avansą ieškovei grąžino 2018 m. kovo 7 d., t. y. jau po preliminarioje sutartyje nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo, tai šie šalių veiksmai teisiškai neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl sutarties galiojimo, nes sutartis jau buvo pasibaigusi.

21. Įvertinus aukščiau išdėstytą kolegija nurodo, jog iš esmės pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, konstatuodamas, jog sutartis nesudaryta dėl abiejų šalių kaltės. Todėl sprendimą naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

22. Atmetus apeliacinį skundą, pagal CPK 93,98 straipsnius iš ieškovės atsakovės naudai priteistina jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 250 Eur (T. 2, p. 60-62).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. J. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės O. Š. naudai.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Andrutė KalinauskienėEglė SurgailienėRūta Veniulytė-Jankūnienė