Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-10-09 · Civilinė byla Nr. 2-761-807/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-09
Bylos Nr.
2-761-807/2012
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-00389-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Savickienė
Pareiškėjas
D. V.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės
Kategorijos
  • 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 83.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 83.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Civilinė byla Nr. 2-761-807/2012Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00389-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4; 83.5; 83.6; 83,9; 113.1; 114.9.1; 114.9.2; 114.9.3.1; 114.11; 116.1; 116.4;
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. spalio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja D. S.,sekretoriaujant B. S.,dalyvaujant pareiškėjai D. V. ir jos atstovei advokatei Rasai A. K.,

suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus atstovui A. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui ir V. K. dėl civilinės būklės akto įrašo atkūrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama atkurti civilinės būklės akto - V. K. ir D. V. santuokos nutraukimo 1989 m. gruodžio 30 d. Naujosios Vilnios Civilinės metrikacijos skyriuje - ­įrašą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius savo atsiliepime į pareiškimą atkreipė dėmesys, kad tik 1997 m. Naujosios Vilnios Civilinės metrikacijos skyrius prijungtas prie Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus Vilniaus miesto valdybos 1997 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 1415V "D. V. miesto savivaldybės administracijos struktūros ir departamentų nuostatų ir etatų tvirtinimo". Taip pat nurodė, kad Civilinės metrikacijos skyriuje saugomuose dokumentuose nėra jokio patvirtinančio dokumento, kad D. V. ir V. K. 1989 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto Naujosios Vilnios Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įrašytas santuokos nutraukimo įrašas, todėl pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo atkūrimo prašė spręsti teismo nuožiūra (b.l. 20-22).

Suinteresuotas asmuo V. K. savo atsiliepime į pareiškimą su pareiškėjos D. V. pareiškimu sutiko, prašė pareiškimą tenkinti pilnai ir atkurti civilinės būklės akto - V. K. ir D. V. santuokos nutraukimo 1989 m. gruodžio 30 d. Naujosios Vilnios Civilinės metrikacijos skyriuje – įrašą (b.l. 26-25).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. V. palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Papildomai nurodė, kad tik neseniai kreipėsi dėl minėto civilinės būklės akto atkūrimo, kadangi nutarė įteisinti santykius su kitu žmogumi. Taip pat pareiškėja nurodė, kad jos pavardė po santuokos sudarymo su V. K. nesikeitė. Tuo metu ji turėjo tarybinio pavyzdžio pasą, kur buvo padėtas spaudas dėl santuokos sudarymo. Kai 1992 m. pareiškėjai buvo išduotas lietuviškas pasas, jis buvo be jokių spaudų, nes į naują pasą buvo uždedami spaudai, kurie buvo aktualūs.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Rasa A. K. palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus bei papildomai paaiškino, kad 1989 metais, santuokos nutraukimo tvarką reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas, kuris galiojo iki 2001-07-01 bei Civilinės metrikacijos instrukcija, patvirtinta Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 104. Šiuose aktuose buvo numatyta, jog jeigu sutuoktiniai neturi vaikų ir pageidauja nutraukti santuoką, tai santuoka yra nutraukiama Civilinės metrikacijos skyriuje. Šiais atvejais ištuoka įregistruojama Civilinės metrikacijos skyriuje ir išduodamas ištuokos liudijimas praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos kada sutuoktiniai kreipėsi ir padavė pareiškimą dėl ištuokos. Todėl pareiškėja ir suinteresuotas asmuo kreipėsi su pareiškimu į Civilinės metrikacijos skyrių dėl santuokos nutraukimo ir paskirtą dieną, 1989-12-30, abu atvyko į Civilinės metrikacijos skyrių, kur buvo įregistruota jų ištuoka ir buvo išduotas ištuokos liudijimas. Pareiškėjos atstovė atkreipia dėmesį, kad V. K. 1993-09-11 sudarė naują santuoką su R. K., kuri įregistruota Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėjos atstovė pastebi, kad Civilinės metrikacijos instrukcijos 78 p. nurodo, jog asmenys, kurie anksčiau buvo santuokoje, gali įregistruoti santuoką tik pateikę dokumentus, jog ankstesnė santuoka pasibaigė, t. y. sutuoktinio mirties liudijimą arba ištuokos liudijimą. Taigi, pateikdamas prašymas įregistruoti santuoką su R. K., pareiškėjos atstovės teigimu, V. K. turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius D. V. ir jo santuokos nutraukimą. Pasak pareiškėjos atstovės dokumentų, kurie buvo pateikti su prašymu dėl V. K. ir R. K. santuokos įregistravimo, Civilinės metrikacijos skyrius pateikti negalėjo, kadangi pagal tuo metu galiojusį dokumentacijos planą visi šie prašymai santuoką registruoti buvo saugomi 5 metus, todėl šie yra neišlikę. Be to, pareiškėjos atstovė nurodo, kad santuokos nutraukimą patvirtina ir tas faktas, kad D. V. 1992 m. buvo išduotas pasas ir jame nėra žymos apie santuokos įregistravimą, nes tokie duomenys turėjo būti įtraukti. Pareiškėjos atstovė taip pat atkreipia dėmesį į tokį faktą, kad V. K. santuokos sudarymui su R. K. reikėjo dokumento, patvirtinančio, kad jo santuoka su D. V. buvo nutraukta, todėl suinteresuotas asmuo V. K. vėl kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių dėl pakartotinio liudijimo išdavimo.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus atstovas A. Č. teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepime į pareiškimą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo atkūrimo prašo spręsti teismo nuožiūra. Papildomai paaiškino, kad civilinės būklės aktų įrašymo tvarką reglamentavo Civilinės metrikacijos instrukcija, pagal kurią kiekvienas civilinės būklės akto įrašas sudaromas dviem egzemplioriais. Suinteresuoto asmens atstovas sutinka, kad V. K. ir D. V. 1989 m. liepos 21 d. sudarė santuoką, nes tai patvirtina santuokos sudarymo akto įrašas. Taip pat suinteresuoto asmens atstovas nurodo, jog 1993-09-11 registruota V. K. ir R. K. santuoka ir atkreipia dėmesį, kad Santuokos akto įraše, skiltyje "šeimos padėtis" V. K. šeimos padėtis nurodyta – ištuoktas. Kurį ištuokos liudijimą padavė V. K. sudarant trečią santuoką, suinteresuoto asmens atstovui neaišku. Suinteresuoto asmens atstovas pažymi, kad Civilinės metrikacijos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982-04-02 Nr. 104, kuri reglamentavo santuokos nutraukimo tvarką Civilinės metrikacijos įstaigose, 103 punktas numatė, kad įregistravusi santuokos nutraukimą, civilinės metrikacijos įstaiga apie tai parašo santuokos sudarymo įraše ir praneša atitinkamam civilinės metrikacijos įstaigos archyvui, kad apie tai būtų pažymėta antrajame santuokos sudarymo įrašo egzemplioriuje. Suinteresuoto asmens atstovas atkreipia dėmesį, kad santuokos sudarymo akto įraše Nr. 166, įrašytame 1989 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto Naujosios Vilnios civilinės metrikacijos skyriuje, žymos apie santuokos nutraukimą nėra. Taip pat Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje saugomuose dokumentuose nėra jokio patvirtinančio dokumento, kad D. V. ir V. K. 1989 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto Naujosios Vilnios civilinės metrikacijos skyriuje buvo įrašytas santuokos nutraukimo įrašas, todėl Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyrius negalėjo atkurti D. V. ir V. K. santuokos nutraukimo įrašo.

Suinteresuotas asmuo V. K. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutinko ir nurodė, kad jau 10 metų geria vaistus, nes serga psichinėmis ligomis - sunkia depresija ir šizofrenija, todėl mažai ką atsimena. V. K. tik atsimena, kad su pareiškėja gyveno trumpai ir kad kartu ėjo į Civilinės metrikacijos skyrių skirtis. Abu išsiskyrė geruoju. Suinteresuotas asmuo negali tiksliai pasakyti kiek katu buvo Civilinės metrikacijos skyriuje.

Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji 1983-1994 m. dirbo Naujosios Vilnios Civilinės metrikacijos skyriuje. Taip pat ji kartu su pareiškėja dirbo Naujosios Vilnios vykdomajame komitete. Liudytoja atsimena, kad prašymą ištuokai paduoti pareiškėja atėjo su V. K.. Pagal tuo metu galiojusią tvarką jie vėl po trijų mėnesių atvyko ir įregistravo ištuoką bei jiems abiem buvo išduoti ištuokos liudijimai. Liudytoja puikiai atsimena, kad ištuoką jie įregistravo šeštadienį, nes tai buvo neįprasta, kadangi šeštadieniais paprastai santuokas registravo. Be to, tai buvo prieš pat Naujuosius metus, gruodžio 30 ar 31 dieną. Liudytoja teigia, kad priimant prašymus išsituokti, jie buvo registruojami žurnale. Ji pati pildė ištuokos registracijų žurnalą. Taip pat liudytoja paaiškina, kad civilinės būklės akto įrašai saugomi 75 metus, o prašymų padavimo ištuokai registracijos žurnalas saugomas buvo 10 ar 15 metų. Liudytoja prisimena, kad praėjus kažkokiam tai laiko tarpui, V. K. buvo atėjęs į Civilinės metrikacijos skyrių. Tada ji skambino pareiškėjai ir pasakė, kad jos buvęs vyras buvo atėjęs pasiimti ištuokos liudijimo, nes matomai tuoksis. Duomenys apie tai, jog išduodami dublikatai, buvo rašomi ištuokos akto įraše. Todėl liudytojos nuomone, tuo metu, kai V. K. išdavė kartotiną ištuokos liudijimą, akto įrašas buvo, nes pakartotiniai ištuokos liudijimai išduodami akto įrašo pagrindu. Liudytoja paaiškina, kad tuo metu buvo tokie reikalavimai, kad sudarius bet kokią santuoką ar ištuoką pranešimai apie tai buvo siunčiami į pasų poskyrį. Tokie pranešimai buvo registruojami siunčiamų dokumentų žurnale. Liudija teigia, kad būdavo atveju kai žmonės ateidavo pakartotinio ištuokos liudijimo, o santuokos akto įraše tokios žymos nebūdavo. Liudija paaiškina, kad mėnesio eigoje dokumentai buvo saugomi kabinetuose, o po mėnesio buvo dedami archyve į aplankalus. Pasibaigus einamiesiems metams buvo kviečiami knygrišiai bei dokumentai buvodavo surišami. Liuditoja taip pat paaiškina, kad knygrišiai buvo ne Civilinės metrikacijos įstaigos ir knygrišių buvo surišami visi tų metų akto įrašai, o ne konkretų asmenį liečiantys dokumentai. Be to, liudytoja atsimena, kad pagal naują reikalavimą, darbovietėje reikėjo archyvo, o būtent akto įrašus, išardyti ir perrišti iš naujo. Liudytoja mano, kad šios procedūros metu kaip tik galėjo kažkas atsitikti ir dingti. Perrišant knygas, nebuvo žymima, kad jos perrištos. Liudytoja negali pasakyti ar Respublikiniame archyve akto įrašai taip pat buvo pertvarkomi

Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra suinteresuoto asmens V. K. brolis. Liudytojas negali pasakyti kodėl pareiškėjos ir jo brolio santuoka trūko taip trumpai. Po jų santuokos nutraukimo jo brolis sudarė dar vieną santuoką su R. K.. Su R. K. jie gyveno iš pradžių nuomojamame bute, po to persikėlė pas R. K.. Liudytojas teigia, kad visus savo dokumentus V. K. tvarko pats ir retai kam juos patiki, todėl jis jokių brolio dokumentų, išskyrus pasą, nematė.

Liudytoja G. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo nuo 1984 iki 2000 metų Naujosios Vilnios pasų poskyrio viršininke, o tuo metu D. V. buvo atėjusi kaip jaunas specialistas dirbti į Vykdomąjį komitetą. Jos bendravo ir dalyvavo Vykdomojo komiteto posėdžiuose, kartu pietavo. Liudytojai žinoma, kad pareiškėja buvo sudariusi santuoką ir jai buvo keista, kad D. V. po pusės metų išsituokė. Pasų poskyris, kuriame dirbo liudytoja, gavo duomenis apie D. V. santuokos sudarymą ir ištuoką. Liudytoja teigia, kad kai pareiškėjai keitė pasą, tai sename pase buvo žyma apie skyrybas. Be to, liudytoja paaiškina, kad Pasų poskyris paštu gaudavo pranešimus iš Civilinio metrikacijos skyriaus. Šitie duomenys buvo segami į bylas, o po 3 metų naikinami.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja D. V. ir suinteresuotas asmuo V. K. 1989 m. liepos 21 d. sudarė santuoką, ką patvirtina santuokos sudarymo akto įrašas Nr. 166, įrašytas 1989 m. liepos 21 d. Naujosios Vilnios civilinės metrikacijos skyriuje (b.l. 5). Santuokos sudarymo akto įrašo skiltyje "šeimos padėtis" V. K. šeimos padėtis nurodyta ištuoktas. Praėjus keliems mėnesiams po santuokos sudarymo - 1989 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, pareiškėja D. V. ir V. K. kartu kreipėsi į Naujosios Vi1nios Civi1inės metrikacijos skyrių su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo ir jiems buvo paskirta santuokos nutraukimo registravimo data. Iki 2001 m. birželio 30 d. santuokos nutraukimo tvarką civilinės metrikacijos įstaigose reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau - SŠK) ir Civilinės metrikacijos instrukcija, patvirtinta Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. l04. Pagal SŠK 37 str., jeigu nutraukti santuoką sutinka abu sutuoktiniai, neturintys nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama civilinės metrikacijos įstaigose. Šiais atvejais ištuoka įregistruojama ir sutuoktiniams ištuokos liudijimas išduodamas, praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią sutuoktiniai padavė pareiškimą dėl ištuokos. Jeigu, praėjus trims mėnesiams nuo pareiškimo dėl ištuokos padavimo dienos, sutuoktiniai per sekančius tris mėnesius neatvyksta į civilinės metrikacijos įstaigą ištuokos įregistruoti, tai pareiškimas dėl ištuokos laikomas nepaduotu. Remiantis minėtos Instrukcijos 103 p. įregistravusi santuokos nutraukimą, civilinės metrikacijos įstaiga apie tai parašo santuokos sudarymo įraše ir praneša atitinkamam civilinės metrikacijos įstaigos archyvui, kad apie tai būtų pažymėta antrajame santuokos sudarymo įrašo egzemplioriuje. Pareiškėja teigia, kad 1989 m. gruodžio 30 d. kartu su V. K. įregistravo ištuoką ir jiems abiems buvo išduotas ištuokos liudijimas.

Taip pat pareiškėja teigia, kad 1999 metais vagystės iš jos buto, esančio (duomenys neskelbtini) metu dingo daugelis jos dokumentų, jų tarpe ir ištuokos liudijimas. Vagystės faktą patvirtina Vilniaus miesto 4 Policijos komisariato 1999-09-10 raštas (b.l. 6). Pareiškėjai vėl kreipusis dėl santuokos nutraukimo įrašo nuorašo išdavimo ir Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui patikrinus santuokos nutraukimo įrašus, įrašytus Vilniaus miesto CM skyriuje ir Naujosios Vilnios poskyryje 1989-1993 m., V. K. ir D. V. santuokos nutraukimo įrašas nerastas. LR CK 3.313 str. 1 d. nustato, kad civilinės būklės aktų įrašus atkuria, papildo ir ištaiso, jeigu dėl to yra pakankamas pagrindas ir nėra suinteresuotų asmenų ginčo, civilinės metrikacijos įstaigos. Pagal LR CK 3.281 str. civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. Taisyklių 123 punkte, numatyta, kad atkuriant santuokos įrašą, sutuoktinių vardai ir pavardės nurodomi remiantis jų gimimo įrašais, bažnytinės santuokos, sudarytos nuo 1940 m. rugpjūčio 16 d. iki 1944 m. liepos 8 d. ir nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d., bažnytiniu santuokos liudijimu, asmens tapatybės dokumentu, teismo sprendimu. Todėl, nesant teisinio pagrindo, Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius pareiškėjos prašymo netenkino.

Pagal LR CPK 514 str. 4 d. kreiptis į teismą dėl civilinės būklės akto įrašo atkūrimo gali dvi grupės asmenų: pirma, asmenys, kuriems padarytą civilinės būklės akto įrašą buvo atsisakyta atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti; antra, asmenys, prašantys atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti kitiems asmenims padarytus civilinės būklės aktų įrašus, t. y. bet kurie asmenys, kurių teisėms, pareigoms ar įstatymo saugomiems interesams gali turėti įtakos tam tikro civilinės būklės akto įregistravimas ar įrašo atkūrimas, pakeitimas, papildymas, ištaisymas ar anuliavimas. Todėl tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius įregistruoti, atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į jo gyvenamosios vietos apylinkės teismą, pateikdamas CPK 514 str. 3 d. nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir pridėdamas prie jo įrodymus, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas (gauta išvada, kad asmens prašymas negali būti tenkinamas, arba per teisės aktų nustatytus terminus civilinės metrikacijos įstaiga neatsakė į pareiškėjo prašymą) (Lietuvos A. T. 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007).

Teismo posėdžio metu liudytoja V. M., dirbusi Naujosios Vilnios Civilinės metrikacijos skyriuje 1989 m., patvirtino, kad bendravo su pareiškėja ir V. K., kuomet kartu jie kreipėsi į Naujosios Vilnios Civilinės metrikacijos skyrių su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo 1989 m. rugsėjo mėn. pabaigoje bei kuomet jie atvyko į minėtą skyrių praėjus 3 mėnesiams dėl ištuokos įregistravimo. Be to, liudytoja V. M. patvirtino, kad po kiek laiko V. K. buvo kreipęsis į Civilinės metrikacijos skyrių dėl pakartotinio ištuokos liudijimo išdavimo, kuris jam ir buvo išduotas remiantis ištuokos akto įrašo pagrindu. Liudytoja taip pat patvirtino, kad po 1993 m., t. y. pasikeitus archyvavimo tvarkai, Civilinės metrikacijos archyvą jiems teko tvarkyti ir kai kurias knygas perrišti. Perrišimo metu dirbo kiti asmenys- knygrišiai, nes tam buvo reikalinga speciali įranga, ir liudytojos nuomone, būtent tada pareiškėjos prašomas atkurti įrašas galėjo dingti.

Taip pat faktą, kad santuoka buvo nutraukta teismo posėdžio metu patvirtino ir suinteresuotas asmuo V. K., kuris parodė, kad su pareiškėja gyveno trumpai ir, kad kartu ėjo į Civilinės metrikacijos skyrių skirtis. Atkreiptinas dėmesys, kad V. K. 1993-09-11 sudarė naują santuoką su R. K.. Civilinės metrikacijos instrukcijos 78 p. nurodo, jog asmenys, kurie anksčiau buvo santuokoje, gali įregistruoti santuoką tik pateikę dokumentus, jog ankstesnė santuoka pasibaigė, t. y. sutuoktinio mirties liudijimą arba ištuokos liudijimą. Taigi, pateikdamas prašymas įregistruoti santuoką su R. K., V. K. turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius D. V. ir jo santuokos nutraukimą. Dokumentų, kurie buvo pateikti su prašymu dėl V. K. ir R. K. santuokos įregistravimo, Civilinės metrikacijos skyrius pateikti negalėjo, kadangi pagal tuo metu galiojusį dokumentacijos planą visi šie prašymai santuoką registruoti buvo saugomi 5 metus. Todėl šiuo atveju darytina išvadą, kad suinteresuotas asmuo V. K. sudarydamas santuoką su R. K. buvo išsituokęs su pareiškėja ir turėjo ištuokos liudijimą,

Pagal Civilinės metrikacijos instrukcijos 102 p. sudarius santuokos nutraukimo įrašą, išduodami ištuokos liudijimai ir pažymima apie ištuoką sutuoktinių pasuose arba kituose jų asmenybę liudijančiuose dokumentuose, dedant atitinkamą spaudą šios instrukcijos 88 p. nustatyta tvarka. Pareiškėja nurodo, kad jai keičiant turimą Lietuvos TSR pasą į Lietuvos Respublikos pasą, 1992-04-06 Vilniaus 4-asis pasų poskyris išdavė pasą be jokių žymų apie galiojančią jos santuoką su V. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad 1992 m. pasų išdavimo ir keitimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos A. T. 1990-11-08 nutarimu. Šių nuostatų 18 str. numatė, jog keičiant pasą arba išduodant naują vietoj pamesto, vidaus reikalų tarnyba arba konsulas turi įrašyti duomenis apie vaikus, kurie neturi 16 metų, taip pat apie santuokos registravimą, piliečio nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, liudytoja G. J., buvusi Naujosios Vilnios pasų poskyrio viršininkė, patvirtino, kad visi duomenys dėl D. V. santuokos ir jos ištuokos buvo atsiųsti į pasų poskyrį, kaip reikalavo tuo metu įstatymas. Taip pat patvirtino, kad pareiškėjai keičiant tarybinį pasą, 1992 m. išduotame pase nebuvo padaryta žyma dėl santuokos sudarymo, nes pagal pasų skyriaus turimus duomenis ir antspaudus, esančius sename pase, pareiškėjos santuoka buvo nutraukta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus, darytina išvadą, kad yra pakankamas pagrindas atkurti civilinės būklės akto - V. K. ir D. V. santuokos nutraukimo 1989 m. gruodžio 30 d. Naujosios Vilnios Civilinės metrikacijos skyriuje – ­įrašą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 189, 197, 259, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. V., pareiškimą tenkinti.

Atkurti civilinės būklės akto - V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo 1989 m. gruodžio 30 d. Naujosios Vilnios Civilinės metrikacijos skyriuje – ­įrašą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Diana Savickienė