Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo I. R. (I. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 59-104, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu I. R. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 8 punktą, 12 punktą (nužudymas), 206 straipsnį (piliečių asmeninių dokumentų pagrobimas), 205 straipsnio 1 dalį (dokumentų pagrobimas, sunaikinimas, sužalojimas ar paslėpimas), 18 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 108 straipsnio 8, 12 punktus (pasikėsinimas nužudyti), 35 straipsnį, 42 straipsnį 20 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, pirmus 10 metų atliekant kalėjimo rėžimu. BK 26 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 24 d. nutartimi veika iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8, 12 punktų perkvalifikuota į naujo BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (nužudymas dėl savanaudiškų paskatų), iš veikos pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 108 straipsnio 8, 12 punktus į veiką pagal naujo BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paliekant 20 metų laisvės atėmimo bausmę, panaikinant turto konfiskaciją. Pripažintas pavojingu recidyvistu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi paleistas lygtinai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir I. R. grąžintas atlikti Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 4 metus 4 mėnesius 9 dienas laisvės atėmimo.

Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, I. R. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. lapkričio 2 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 11 d., lygtinio paleidimo terminas suėjo 2020 m. kovo 10 d.; neatliktos bausmės dalis 2020 m. birželio 25 dienai sudarė 2 metus 8 mėnesius 14 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 59-104 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam I. R.. Komisija, priimdama šį sprendimą, atsižvelgė į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 86 balai (statinių veiksnių taškai 25, dinaminių veiksnių taškai – 61), tai, kad nuteistojo smurtinio elgesio rizika, nustatyta taikant HCR-20 metodiką, išlieka aukšta, nuteistasis buvo pažeidęs lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, nuostatos į priežiūrą neigiamos, turi galiojančią nuobaudą, nemoka priteistų ieškinių, jo nurodytos gyvenamosios vietos laivėje – Skroblų g. 15-195, Vilniuje, adresu nėra galimybės taikyti individualios priežiūros (a.b. 1 d. b.l. 3-5).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) nurodyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, minėtuose BVK straipsniuose gana aiškiai suformuluoti kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Iš nurodytų įstatymo nuostatų matyti, kad teismas gali taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, esant šioms sąlygoms: 1) nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; 2) yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos; 3) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina, jog nuteistasis I. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (a. b. 1 d., b. l. 28), pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos (a. b. 1 d., b. l. 21), jam paskirtos ir neatliktos bausmės likutis 2 metai 8 mėnesiai 14 dienų laisvės atėmimo (b. l. 14) ir nuteistasis 2020 m. kovo 10 d. faktiškai atliko pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (a. b. 1 d., b. l. 114), lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymo pagrindų nėra.

I. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas po pirmojo lygtinio paleidimo panaikinimo svarstomas pirmą kartą.

Teismas įvertinęs bylos duomenis, skundžiamo nutarimo argumentus, formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, daro išvadą, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 59-104 netaikyti nuteistajam I. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra visiškai pagrįstas ir teisėtas.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistasis pirmiausiai neatitinka formalių lygtinio paleidimo taikymo kriterijų- šiuo atveju nėra išpildyta viena svarbiausių lygtinio paleidimo sąlygų - kad turi būti nustatyta žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. I. R. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, ir netgi vidutinės rizikos ribose pakankamai artima aukštai- 86 balai, kai aukšta rizika prasideda nuo 100 balų, jos 61 balai yra dinaminiai (a. b. 1 d., b. l. 29). Pakartotinio smurtinio elgesio rizika, taikant HCR-20 metodika, yra aukšta.

Asmens byloje nėra duomenų, kad I. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminiai veiksniai, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio bei mąstymo pokyčių, būtų mažėję. Socialinio tyrimo išvadoje ir nutarime nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu I. R. tik dalinai vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: kaupia darbinę patirtį, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau nėra stebimas jo įsitraukimas į tikslingas intervencines priemones, nukreiptas į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą. Išlieka nuteistojo galimos bedarbystės problema po paleidimo iš pataisos įstaigos. Šiuo metu nėra stebima su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejamų reikšmingų kriminogeninių veiksnių valdymo pokyčių.

Socialinio tyrimo išvadoje I. R. charakterizuojamas patenkinamai: jis anksčiau teistas du kartus (pirmą kartą taip pat už žmogžudystę, antrą kartą už kalinio pabėgimą), pripažintas pavojingu recidyvistu. Tai paneigia nuteistojo nurodytą aplinkybę, kad jis suklydo tik kartą gyvenime. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinio nuosprendžio vykdymo metu buvo stebimos neigiamos nuostatos jo atžvilgiu taikytų reabilitacijos priemonių atžvilgiu: paleistas lygtinai, jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, ir buvo grąžintas atlikti bausmės. Buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas ir pagal ankstesnį nuosprendį atlikdamas bausmę, dėl ko lygtinis paleidimas buvo panaikintas. Akivaizdu, kad bausmės švelninimo būdai nepasiekė savo tikslo – motyvuoti nuteistąjį pasitaisyti ir ateityje laikytis įstatymų bei visuomenės gyvenimo normų ir paneigia nuteistojo teiginį, jog bausmės skyrimo tikslai jo atžvilgiu seniai pasiekti. Jei taip būtų, jis iki šiol atlikinėtų bausmę lygtinio paleidimo sąlygomis. Nuteistasis skunde teigia, kad jis pažeidė probacijos sąlygas dėl svarių priežasčių – artimo žmogaus netekties ir būsto praradimo. Teismas šiuo atveju nevertina lygtinio paleidimo panaikinimo pagrįstumo. Tai padarė teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartyje, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šios nutarties pagrįstumą.

Nuteistasis turi įgijęs specialų vidurinį išsilavinimą, vairuotojo, šaltkalvio, elektriko, lokomotyvų remontininko specialybes, turi teigiamas nuostatas į darbą, bausmės atlikimo metu dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ valgykloje. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis pasižymi aukšta motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje, tačiau ji tokia išlieka tik pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, o laisvėje pasireiškia poreikio įsitraukti į oficialią darbinę veiklą mažėjimas, nuteistasis šiuo metu nėra patvirtinęs galimos bedarbystės problemos sprendimo laisvėje. Laivėje jis ne visada siekė legalaus pragyvenimo šaltinio, jo įvykdytas nusikaltimas siejamas su finansinėmis paskatomis, nepakankamais nuteistojo lėšų paskirstymo įgūdžiais. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis buvo skatintas tik vieną kartą, taip pat 2020 m. vasario 19 d. buvo baustas papeikimu dėl pataisos įstaigos vidaus taisyklių pažeidimo, nuobauda galioja.

Socialinio tyrimo išvadoje apibrėžiant psichologinį nuteistojo portretą, pabrėžiama, kad jo nusikalstamas elgesys yra labiau siejamas su jo sąmoningu sprendimu veikti nusikalstamai, aplink save asocialios aplinkos sukūrimu, bet ne pasidavimu jos įtakai. Nuteistąjį charakterizuojantys duomenys: santykinai didelė gyvenimo dalis praleista laisvės atėmimo įstaigose, darbo neturėjimas laisvėje, vengimas vykdyti teismo įpareigojimus, laikytis probacijos sąlygų, pakartotinai įvykdytos itin sunkios nusikalstamos veikos leidžia kelti prielaidas, kad I. R. pasirinktas gyvenimo stilius pasižymi asocialumu, ir gali būti susijęs su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis net ir atsižvelgdamas į savo negatyvią patirtį, negeba įvertinti savo negatyvių asmeninių savybių, nesugeba įvardinti esminių probleminių asmenybinių savo sričių, susijusių su nusikalstamu elgesiu, jo požiūris į save palankus, pabrėžia aukštą savo efektyvumo lygį. Jo požiūris į save ir savo elgesį stokoja objektyvumo, analizės, tokiu būdu apsunkindamas nuteistojo motyvaciją psichokorekcijai, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo. Šios aplinkybės, nuteistojo charakteristika leidžia abejoti, ar pritaikius lygtinį paleidimą šiuo metu I. R. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas laiko, kad nuteistasis pernelyg sureikšmina faktą, kad skundžiamame nutarime aprašomojoje dalyje įrašyta, jog jo neatliktos bausmės dalis 2020 m. birželio 25 d. 4 metai 11 mėnesių 26 dienos. Teismo vertinimu, čia tiesiog padaryta rašymo apsirikimo klaida ir nesudaro pagrindo manyti, jog būtent tokios trukmės bausmę jis atliks. Tame pačiame nutarime nurodyta, kad nuteistojo bausmės pradžia 2018 m. lapkričio 2 d., pabaiga 2023 m. kovo 11 d., šis laikotarpis sudaro būtent 4 metus 4 mėnesius ir 9 dienas laisvės atėmimo trukmės. Taigi I. R. bausmės pabaigos data nustatyta tinkamai. Teismas tikslina, kad 2020 m. birželio 25 d. likusi neatlikta I. R. bausmės dalis – 2 metai 8 mėnesiai ir 14 dienų laisvės atėmimo bausmės. Šią aplinkybę Lygtinio paleidimo komisija patikslino, teikdama duomenis teismui.

Nuteistasis skunde nurodo, kad nutarimas pagrįstas melagingais duomenimis, nes jis prašė taikyti jam intensyvią priežiūrą ne (duomenys neskelbtini), o uošvės gyvenamosios vietos adresu, pas kurią jam galima ją taikyti. Toks teiginys netikslus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog teikdamas prašymą dėl lygtinio paleidimo svarstymo Lygtinio paleidimo komisijoje nuteistasis nurodė, kad gyvens būtent šiuo adresu ((duomenys neskelbtini)), kuriuo jis iki sulaikymo gyveno su žmona J. B.. Tik po to, kai 2020 m. kovo 23 d. buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos raštas, jog nėra galimybės šiuo adresu taikyti intensyvios priežiūros, atsižvelgdamas į nepalankų probacijos tarnybos sprendimą, I. R. pakeitė galimą savo gyvenamosios vietos adresą į kitą ir nurodė, kad lygtinio paleidimo atveju gyventų pas uošvienę V. K., adresu (duomenys neskelbtini). Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad naujuoju adresu yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Taigi Nutarime nurodyti duomenys dėl galimos gyvenamosios vietos nėra melagingi, jie tiesiog neišsamūs. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad nuteistasis laisvėje neturėjo nuoseklios ir pastovios gyvenamosios vietos, ją dažnai keisdavo, atsižvelgdamas į susiklosčiusias aplinkybes ir santykių pobūdį. Atkreiptinas dėmesys, kad Nutarime apibendrinant argumentus, dėl kurių nuteistajam priimtas sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo, nėra nurodytas šis argumentas, jog nėra galimybės taikyti intensyvią jo priežiūrą, taigi jis nebuvo lemiantis priimant nuteistajam nepalankų sprendimą.

Nuteistasis nepagrįstai laiko Nutarimą neteisėtu, nes jis nedalyvavo lygtinio paleidimo komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstoma jo lygtinio paleidimo galimybė. Nei LR Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, galiojusių iki 2020 m. liepos 1 d., 33 punktas nenustato privalomo nuteistojo dalyvavimo komisijos posėdyje dėl jo lygtinio paleidimo. Minėtas Nuostatų 33 punktas numato tik galimybę dalyvauti nuteistajam komisijos posėdyje komisijos kvietimu ar savo iniciatyva, bet ne privalomumą. Šis teisės aktas leidžia komisijai nuspręsti, ar reikalingas sprendimo priėmimui nuteistojo dalyvavimas. Asmens byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų pats rodęs iniciatyvą (teikęs prašymą) dalyvauti Komisijos posėdyje. Šios aplinkybės nuteistasis nenurodo ir savo skunde. Taigi nuteistojo, teikusio prašymą svarstyti jo lygtinį paleidimą, nedalyvavimas Komisijos posėdyje, nedaro komisijos sprendimo neteisėtu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog nuteistojo I. R. (B.) atžvilgiu nenustatytos įstatyme numatytos sąlygos, būtinos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Šios teismo išvados nepaneigė nuteistojo skundo argumentai. Teismas sutinka su nuteistuoju, kad byloje yra teigiamai I. R. charakterizuojančių aplinkybių – jis palaiko ryšius su savo žmona, Vilniaus pataisos namuose dirbo, buvo vieną kartą skatintas, jis dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Kita vertus, šios aplinkybės, įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, nepaneigia nuteistojo pavojingumo bei polinkio nusikalsti ir nesudaro pagrindo teigti, jog, išėjęs į laisvę, jis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo netaikymo I. R. buvo vieninga.

Dėl nurodyto teismas sprendžia, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 59-104, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam I. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jo dėl skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti nuteistojo I. R. (I. R.) skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 59-104 panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.