Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-505-135/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
1A-505-135/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24415-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronius Zalaga (pirm.), Ernesta Montvidienė, Vidmantas Mylė, Audronė Peleckienė
Nuteistasis
J. G.
Advokatai
Vaclovas Vaitkus
Kategorijos

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-505-135/2015

Teisėjas Augustinas Mitkus Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24415-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.6; 1.2.17.5; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Zalagos,teisėjų Ernestos Montvidienės, Vidmanto Mylės,sekre­to­riau­jant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauksui,nuteistojo J. G. gynėjui advokatui Vaclovui Vaitkui,

viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka iš­na­gri­nėjo bau­džia­mą­ją by­lą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apy­lin­kės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 201 str. 1 d. ir nuteistas areštu 30 (trisdešimčiai) parų. Pritaikius BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir J. G. paskirtas 20 (dvidešimties) parų areštas.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuteistojo J. G. sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 1 para, t.y. nuo 2015-04-29 19.30 val. iki 2015-04-30 15.45 val., ją prilyginant vienai arešto parai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi proceso dalyvių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai gamino, laikė, gabeno aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, t. y. 2015 m. kovo mėnesį, teisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasigamino aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, kurį iki 2015-04-28 laikė savo namų daržinėje, po to jį gabeno pernešdamas į kito asmens namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur jį laikė iki 2015-04-29 17 val. 15 min, kol jį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nuteistasis J. G. skundžia nuosprendį ir prašo pakeisti nuosprendžiu paskirtą bausmę į viešuosius darbus arba į minimalią piniginę baudą. Nurodo, jog su žmona augina dvi mažametes dukras, jo žmona nedirbanti, todėl jis vienas išlaiko šeimą. Taip pat nurodo, kad jo tėvas yra sunkus ligonis, paralyžuotas, todėl jis padeda savo sutuoktinei rūpintis tėvu. Prašo teismo atsižvelgti į jo šeimos padėtį, taip pat į tai, kad jis yra dirbantis ir vienas išlaiko šeimą. Pažymi, kad labai gailisi nusikaltęs.

Teismo posėdyje nuteistojo J. G. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistasis J. G. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi: prašo pakeisti paskirtą 20 parų arešto bausmę į viešuosius darbus arba į minimalią piniginę baudą.

Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas palieka teismui diskreciją parinkti atitinkamą bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį, tačiau individualizuodamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, teismas saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.), bausmės paskirties (BK 41 str. 2 d.), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų, taip pat teisingumo, teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo ir kitų konstitucinių principų.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 d. nustato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Apylinkės teismas, skirdamas J. G. bausmę, atsižvelgė į J. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. J. G. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Jis anksčiau tris kartus teistas, baustas administracine tvarka, kas rodo, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų ir visuotinai priimtinų elgesio normų reikalavimų, seniūnijos pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas neigiamai. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į J. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei jo padaryto nusikaltimo pobūdį, pagrįstai paskyrė jam BK 201 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatydamas arešto trukmę, mažesnę nei straipsnyje numatytas arešto bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegijos nuomone, J. G. paskirta arešto bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, ir paskirti J. G. viešuosius darbus, juolab, kad seniūnijos charakteristikoje nurodyta, jog nuteistasis vengia už gaunamas socialines pašalpas dirbti viešuosius darbus (65 b. l.), nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo paskirtos bausmės keisti ir pinigine bauda, kadangi iš pateiktos pažymos apie nuteistojo padarytus administracinės teisės pažeidimus matyti, kad nuteistasis yra nesumokėjęs jam paskirtų piniginių baudų už ATPK pažeidimus, o be to toje pačioje charakteristikoje iš seniūnijos nurodyta, jog J. G. neprisideda prie vaikų materialinio išlaikymo (65, 56-61 b. l.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskyrus viešųjų darbų bausmę arba baudą, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

Nors apelianto skunde pažymima, jog jis dėl to, kad susirado darbą ir vienas išlaiko šeimą bei privalo rūpintis neįgaliu tėvu, neturi galimybės vykdyti paskirtą 20 parų arešto bausmę, tačiau vien šios aplinkybės nesudaro bausmės švelninimo pagrindo. Pažymėtina, jog bausmė savo esme yra valstybės prievartos priemonė, vienas iš jos tikslų yra ir nubaudimas, t. y. tam tikrų apribojimų, suvaržymų taikymas kaltininkui, todėl natūralu, jog kaltininkas patiria nepatogumus ar kai kuriuos sunkumus dėl paskirtos bausmės. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių J. G. galėtų būti paskirta švelnesnė, nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, šioje byloje nenustatyta, taip pat nenustatyta, jog J. G. paskirta bausmė prieštarautų teisingumo principui.

Pažymėtina, kad nuteistasis nuosprendžio vykdymo metu turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti arešto bausmės atlikimo tvarką, t. y., kad arešto bausmę jam būtų leista atlikti poilsio dienomis. Tokiu būdu nuteistasis poilsio dienomis atliekamą areštą galėtų atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 str. 3 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nuteistojo J. G. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Bronius ZalagaTeisėjai Ernesta MontvidienėVidmantas Mylė