Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis „(duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, teistas 2011-05-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 223 straipsnio 1 dalį, 10 MGL bauda, bauda sumokėta 2011-07-27, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. kaltinamas tuo, kad 2014 m. birželio 6 d. apie 12.00 val. Šiaulių apylinkės teismo Dvaro g. 80, Šiauliuose, 1 salėje ir laukiamajame, užgauliais pažeminančiais žodžiais pavadino nukentėjusįjį „debilu, žlugusiu žmogumi, kuriam reikia gydytis psichiką, valkata, skurdžiumi“, taip neigiamai, nepadoriai, kitų žmonių akivaizdoje įžeidė nukentėjusįjį.

Kaltinamasis A. K. (Ž.) teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad konfliktas prasidėjo nuo tada kada jis paskolino S. G. pinigų, jis sugalvojo jų negrąžinti, tai buvo 2009 m. Neėmė iš jo skolos lapelio, pinigus pervedė per banką. Nuo to prasidėjo provokacijos, iš laidynės į jo namą šauna, tai automobilius subraižo, tai vinių pribarsto prie įvažiavimo. Susitikęs provokuoja, užduoda neadekvačius klausimus. Tą dieną, jis bendravo teisme su nukentėjusiu, 2014-06-06 Šiaulių apylinkės teisme, Dvaro g.80, Šiauliuose, buvo posėdis. Advokatas P. R. B. po posėdžio uždavė klausimą apie paskolos lapelį, jis jam paaiškino, kad tokio lapelio negali būti. S. G. nenorėdamas atiduoti skolą sugalvojo kitą bylą, kad neva jis jam skolingas. Kad skolinosi pinigus jo buvusi žmona, kad jam asmeniškai skolinosi, ten yra jos parašai, jis pats tokio lapelio nerašė. Tada S. G. išbėgo iš savo vietos, pribėgo prie jo tiesiai jam į veidą sakė kažkokius žodžius. Jo advokatė buvo visą laiką kartu, prašė S. G. pasitraukti, leisti praeiti. Jis nepraleido, tada jį apeinant S. G. jam pakišo koją. 2014-06-06 d. nukentėjusiojo tokiais žodžiais: „debilu, žlugusiu žmogumi, kuriam reikia gydytis psichiką, valkata, skurdžiumi“ nevadino. Jokiais žodžiais S. G. nevadino ir, kad susprogdins nesakė. Jis tokių žodžių nevartoja. To pasakyti negalėjo, nes išeiti iš teismo salės užtuko gal minutę. Kai nukentėjusysis jam pakišto koją, tik sakė: nesielk neadekvačiai. Ir su advokate išėjo. Paskambinusiam policijos pareigūnui paaiškino, kad tarp jų su S. G. yra gilus konfliktas, kabinėjasi prie jo žmonos, važinėja iš paskos su automobiliu, sudaro avarines situacijas, apšaudo namą iš laidynės, šiuo momentu vyksta tyrimas dėl apšaudymo, nes padaryti nuostoliai. Jis policininkui paaiškino, kad pas S. G. yra labai daug neadekvačių veiksmų. Protokolo nepasirašė, tik telefonu kalbėjo, kodėl būtent akcentuojamas tas žodis debilas, nežino, nevadino jo debilu. Įvykį matė jo advokatė I. B., advoktas P. R. B., teismo posėdžių sekretorė jam davė pasirašyti dėl sekančio teismo posėdžio datos, matė posėdžių sekretorė, kai nukentėjusysis buvo pribėgęs. M. Ž. atrodo jau buvo išėjusi iš salės į koridorių.

Nukentėjusysis S. G., teismui parodė, kad 2014-06-06 d. vyko teismo posėdis, pas teisėją L. M., kuriame buvo svarstomas ieškinys ieškovų S. G. ir V. G. atsakovams A. Ž. ir M. Ž. dėl piniginės prievolės, kuri sudarė 98 000 litų. Proceso metu buvo iškilusi aplinkybė, kurioje A. Ž. norėjo nuteikti teisėją, kad piniginį poreikį turėjo jis. A. K. (Ž.) teigė teismui, kad jis niekada nėra iš S. G. pasiskolinęs, nei vieno lito, kas yra tikras melas. Pasibaigus teisminiam procesui, kadangi A. K. galimai turi paskolos raštelio originalą, jo advokatas P. R. B. pasiūlė kreiptis tiesiogiai į A. Ž.. Tai buvo viso incidento pradžia, kada teisėja L. M. išėjo iš teismo salės, advokatas R. P. B. kultūringai paprašė, kad A. Ž., gal, kad neapsunkinti viso proceso, kad neužvilkinti, sako: „gal jūs turite originalą ir jūs pateikite, kadangi jis jokios prievolės jums neturi, pinigai yra grąžinti“. A. Ž. pasakė griežtai, kad jis nežino apie ką čia šnekama, kad čia yra melas. Tą visą įvykį jis pats stebėjo metro atstumu, stovėjo prie advokato R. P. B., šalimais buvo advokatas D. V., kai jie gavo atsakymą, kaip ir norėjo palikti salę. Bet visi buvo šokiruoti, kadangi A. Ž. visą dėmesį sutelkė į jį ir pasakė: „pažiūrėk kaip tu atrodai, tu esi psichiškas ligonis“. Žinodamas jo nepastovų charakterį nieko jam neatsakė, pasitraukė į šoną. A. K. (Ž.) tęsė savo įžeidinėjimus, jo žmona, kuri stovėjo šalimais, jo advokatė irgi turėjo visus tuos įžeidimus girdėti. Advokatės paprašė sutramdyti savo klientą, kadangi taip nepridera elgtis teismo salėje, bet ji pakėlė rankas ir pasakė, „aš nieko nežinau“. Tada į visą tą konfliktą įsiterpė jo žmona ir pasakė: kreipdamasi į jo advokatę, kad reikia kviesti policiją, nes pamatė, kad tuoj čia bus pradedama smurtauti. Jis pats į konfliktą nesivėlė. A. Ž. paimdamas savo rankinę paprašė jį praleisti, jie stovėjo visi kartu advokatas D. V., advokatas P. R. B., V. G., A. Ž. advokatė, kaltinamąjį praleido į priekį ir, kad nebūtų jokio incidento nutarė pasilikti salėje. Paėjęs gal du metrus į priekį A. Ž. prie durų, ar jam kojos susipynė, jis staigiai apsisuko padėjo savo rankinę ant kėdės dešinėje pusėje ir priėjęs prie jo suspaudęs kumščius pasakė: „aš tau duosiu į snukį“. Pamačiusi visą tai jo žmona vėl pasakė: „mes kviesime policiją“ ir įsiterpė tarp jų, tas įvykis buvo teismo posėdžių salėje. Kad neprovokuoti jo, visi pasiliko salėje, pasišnekėjo ir atėjusi posėdžių sekretorė paprašė visus palikti salę, A. Ž. jau ėjo durų link. Kada jis išėjo į vestibiulį, A. Ž. niekur nebuvo išėjęs, o A. Ž. sakė, kad iš karto išėjo į automobilį, prieš konfliktą jis buvo salėje. Priėjęs prie jo, veidas į veidą jis pasakė: “nepavyko susprogdinti vieną sykį, bet aš tai vis tiek padarysiu, susprogdinsiu sekantį sykį“. Iš po to jis buvo išėjęs iš salės, jie išėjo į lauką, tokių grasinimų bijo ir žinodamas jo būdą, galvoja, kad tie grasinimai bus tikrai įvykdyti. Buvo pažemintas susirinkusių žmonių akivaizdoje, tai yra pažeminimas žmogaus, ir tie grasinimai, kuriuos jis galvojo tikrai A. K. (Ž.) įgyvendins. A. K. (Ž.) buvo išvadintas „debilu, žlugusiu žmogumi, kuriam reikia gydyti psichiką, valkata, skurdžiumi“. Kad jis taip išvadino debilu yra užfiksuota policijos komisariato protokole. Įtempti santykiai prasidėjo kai buvo parašytas A. K. pirmas pareiškimas, ar jo dabartinės žmonos ant jo – nukentėjusiojo. Paprašė žmonos atnešti iš automobilio vaistus, nes turi problemų su širdimi, ji nuėjo ir pasakė, kad palauktų, nes A. Ž. sėdi automobilyje grėsmingai nusiteikęs. Dėl įvykio jam padarytą neturtinę žalą vertina 1500 Lt.

Liudytoja V. G. teismui parodė, kad 2014-06-06 d. Šiaulių apylinkės teisme, Dvaro g., kai teisėja išėjo iš posėdžių salės, jų advokatas P. R. B. priėjo prie A. Ž. ir paprašė, kad palengvinti teismui, kad jis pateiktų sutarties originalą, nes jos jie neturi. Ji su vyru S. G. stovėjo kartu, A. Ž. iš karto labai susinervavo, pradėjo labai agresyviai elgtis, pradėjo šaukti tokius žodžius, kad „tu esi durnas, valkata, psichinis ligonis“ pasakė, kad „tavo vieta ligoninėje“, ji labai išsigando. Kreipėsi į advokatę, nes buvo advokatė moteris, nelabai prisimena pavardės, pasakė, kad ramintų savo klientą, bet advokatė pakėlė rankas ir paėjo į šoną, sakė: „aš nieko nežinau“. Pamačiusi, kad jos vyras išbalo, jis yra širdies ligonis, jis turėjęs insultą, infarktą, atsistojo prieš A. Ž.. Jie pasitraukė į šoną, o A. Ž. norėjo išeiti, bet jam kojos susipynė, ji arčiausiai A. Ž. stovėjo. A. Ž. numetė savo rankinę, suspaudė kumščius, kadangi jai buvo labai baisu ji pradėjo rėkti, kad reikia kviesti policiją, tuos žodžius girdėjo teismo posėdžių sekretorė, kuri stovėjo prie durų, matė agresyvų A. Ž. veidą ir A. Ž. veiksmus. Paskui A. Ž. išėjo, jie dar su advokatu laukė salėje, nenorėjo išeiti į koridorių, kad A. Ž. nusiramintų ir išvažiuotų. Pastovėjo salėje, bet teismo sekretorė paprašė išeiti. A. Ž. pasakė salėje: „aš duosiu į snukį“ ir dar kartą pakartojo koridoriuje bei tyliai pasakė: „nepavyko vieną kartą susprogdinti pavyks dar“. Tie žodžiai ją laibai išgąsdino. Žodžius: „aš duosiu į snukį“ girdėjo daug kas, arčiau jų stovėjo A. Ž. žmona M. Ž..

Liudytojai M. Ž. parodė, kad kaltinamasis jos buvęs vyras, santuoką nutraukė 2006 m., o nukentėjusysis S. G., buvo jų šeimos labai geras draugas. Su buvusiu vyru gyveno iki 2009 m. 2014-06-06 d. teisme adresu Dvaro g. 80, Šiauliuose, pirmame aukšte, 1 salėje, apie 12 val. po posėdžio iš salės išėjus teisėjai L. M., visi atsistojo išeiti iš salės, ji pati sėdėjo, kairėje pusėje buvo A. Ž. ir jo advokatė, o kitoje dešinėje pusėje sėdėjo V. G., advokatas, S. G. viduryje ir dar vienas advokatas. Advokatas gali būti, kad P. R. B. paprašė, kad A. Ž. pateiktų teismui paskolos originalo lapą, kad nesudarytų problemų. A. Ž. ir teismo posėdyje buvo piktas, jis įsiūto, supyko ir pasakė: „aš nieko nežinau ir jokio lapo neturiu“ ir pradėjo negražiai šnekėti ant G. šeimos, ji pati išsigando ir nežinojo kuo čia viskas pasibaigs. A. Ž. pasakė, tiek kiek ji prisimena, kad „esate psichiniai ligoniai“, kad jam reikia gydytis. A. Ž. pažįsta kaip agresyvų, naudojantį smurtą. S. G. bandė nekreipti dėmesio, tačiau ji pamatė iš jo veido, kad S. G. pasidarė bloga, jis pabalo. Kai S. G. neatsakė į jo pasakymą, jis visą tą įniršį išliejo ant S. G. ir pradėjo labai negražiai kalbėti. Visi buvo šoke. A. Ž. pasakė: „tu esi debilas, tu esi psichinis ligonis, kuriam reikia gydyti psichiką“, vadino „debilu, degradavusiu žmogumi“, sakė: „į ką tu panašus, tu esi ubagas“, „valkata, skurdžius, durnius“. V. G. labai susinervavo ir kreipėsi į jo advokatę, prašė jos, kad ji kažkaip nuramintų savo klientą. Advokatė atsitraukė, ji suprato iš jos, kad čia jų reikalai, kad nesikiš į tuos visus reikalus. A. Ž. stovėjo ir buvo labai piktas, turėjo praeiti ir pasakė: „atsitraukite visi“, matė, kad jis visas dreba, nervuojasi. Gal iš tų nervų, matė, kad jis šiek tiek suklupo, galbūt jam galva apsisuko. Po to jis apsisuko, padėjo ar tai metė rankinę ant priekinio suolo, priėjo prie S. G., ji pati viską stebėjo ir pasakė: „tu dabar gausi į veidą“. V. G. stojo į vidurį, kad nesuduotų S. G., matė, kad jis buvo baltas. V. G. vėl kreipėsi į jo advokatę ir pasakė: „aš tuoj iškviesiu policiją, kuo čia viskas pasibaigs, taip negalima“ ir tuo metu įėjo teismo posėdžio sekretorė ir pasakė, kad jie išeitų iš salės, kad negalima triukšmauti. A. Ž. iš salės išėjo pirmas, o jie išsigandę dar stovėjo, nežinojo, ar jis puls, ar bus muštynės, išėjo iš salės. Matė kaip A. Ž. stovėjo hole, praėjo, ir ji girdėjo, kad A. Ž. lyg kažko laukė, visas susinervavęs, piktas, suirzęs, po to išeidamas, jis priėjo prie S. G. ir ji girdėjo kaip pasakė: „vieną kartą tave nepavyko susprogdinti, susprogdinsiu dar kartą“. Sekretorė rakino salės duris ir ji kreipėsi į sekretorę, kad reikia kviesti policiją, bet sekretorė nesureagavo į tuos žodžius. Tuoj pat A. Ž. išėjo iš teismo rūmų, o V. G. išėjo vaistų S. G., nes buvo bloga savijauta, jis jautėsi labai pažemintas. Pasakymą A. Ž., kad „jeigu vieną kartą nepavyko susprogdinti, kitą kartą susprogdinsiu“, buvo sprogdinimai, kas ten buvo nežino, bet buvo tokie atgarsiai, kad norėjo susprogdinti S. G. namus, buvo rasta bomba, buvo atgarsiai iš kitų žmonių. Tuo momentu kai įvyko žodinis konfliktas, prie A. Ž. stalo nebuvo priėjęs S. G., buvo tik iš vietos atsikėlęs advokatas, kai paprašė originalo, kad pateiktų teismui, kad nesudarytų sunkumų vykti teisminiam procesui, kur A. Ž. yra skolingas S G. Už stalų sėdėjo G. šeima su advokatais, A. Ž. su advokate, o ji sėdėjo pirmoje eilėje salėje, A. Ž. nebuvo išėjęs iš tos vietos kur sėdėjo, kiek trūko konfliktas negali pasakyti.

Liudytoja I. B. teismui parodė, kad 2014-06-06 d. adresu Dvaro g. 80, Šiauliuose, teisme pirmoje teismo posėdžių salėje, pirmame aukšte, po teismo posėdžio pas teisėją L. M. civilinėje byloje, kur ji atstovavo A. K., teisėjai, išėjus iš teismo posėdžių salės, ji dėjosi savo dokumentus ir ieškovo S. G. atstovas advokatas P. R. B. kreipėsi į jos atstovaujamąjį A. K. ir paprašė jo pateikti paskolos sutarties originalą, mandagiai paprašė ir A. K. mandagiai atsakė: „kad, jis tos paskolos sutarties originalo neturi“. Ir tada reaguodamas į A. K. atsakymą S. G. puolė iš savo vietos, nes kadangi šalys sėdėjo priešingose salės pusėse, prišoko prie jų stalo, kur jie dar nebaigė dėtis savo dokumentų ir nesutikdamas, kodėl jis neturi, kad tikrai turi, reikalaudamas, kad pateiktų tą paskolos sutarties originalą. Jo visa povyza, visi veiksmai buvo tokie provokuojantys ir ji turėjo įsikišti, bandė išaiškinti, kad ginčai yra sprendžiami teismo posėdžio metu, dabar posėdis yra baigtas ir byla jau baigta nagrinėti, prašo išeiti iš salės ir nebesiginčyti daugiau ta tema. Šiek tiek nurimęs, tada pradėjus išeidinėti iš salės S. G. ir tada A. K. galėjo išeiti iš salės, prieš tai S. G. buvo užtvėręs jam išėjimą iš už stalo, visi dalyviai išėjo, jai atrodo ji pati paskutinė išėjo iš teismo posėdžių salės. Ką konkrečiai S. G. sakė kaltinamajam, pacituoti negali, bet akivaizdžiai matėsi, kad jis yra iniciatorius viso to konflikto, atitinkamai kaip buvo kreipiamasis, taip buvo ir jam atsakyta iš A. K. pusės, jie tiesiog apsižodžiavo. Ji nieko įžeidžiančio nesuprato, kad būtų pasakyta, nei vieno, nei kito atžvilgiu. Tiesiog buvo pyktis, emocijos, būtent dėl tos paskolos sutarties originalo. Ji subjektyviai vertina tą situaciją, nes pati matė savo akimis, ji tikrai nebūtų įsižeidusi nei vieno „kailyje“ būdama, nei kito, tai nemano, kad ten kažkas tokio dėl ko būtų galima baudžiamąją bylą kelti, tikrai neįvyko. Nukentėjusiojo sutuoktinė V. G. to viso konflikto metu į ją nesikreipė, neprašė tramdyti savo kliento, nesikreipė sakydama: „kad jeigu nebus sutramdytas jūsų klientas, ji iškvies policija“. Jokio „rankų pakėlimo“ nedarė ir nesakė: „aš nieko nematau“. Ji pati matydama S. G. veiksmus priėmė sprendimą ir padarė jam pastabą, atkreipė jo dėmesį, kad posėdis yra jau pasibaigęs ir, kad jis nebetęstų tų ginčų. Kadangi jie sėdėjo prie ilgo stalo ir buvo atsistoję jau išeiti iš už jo, ji iš dešinės pusės stalo išeidinėjo, o A. K. norėjo išeiti iš kairės pusės kur suolai kitiems proceso dalyviams, tai S. G. buvo perbėgęs visą salę ir stovėjo prie išėjimo prie jų stalo, tarp stalo ir suolų, tiesiog buvo užtvėręs A. K. kelią išeiti. A. K. fiziškai nekontaktuodamas su S. G. negalėjo išeiti iš už stalo, jei jis nebūtų atsitraukęs, jis negalėjo praeiti. Išėjimas buvo užstotas tikrai neilgai, gal minutę, gal dvi, apskritai tas visas, jei tai pavadinti įvykiu, vyko labai trumpai, nes sekretorė ragino visus išeiti iš salės, nes norėjo užrakinti greičiau salę. Atstumas tarp S. G. ir A. K. kai buvo užstotas išėjimas buvo per stalo plotį, nes S. G. buvo prie pat stalo priėjęs, lygiagrečiai kaip stalas baigiasi tame tarpe tarp stalo ir tarp suolų. Išeinant iš salės kontakto tarp S. G. ir A. K. ji nematė, bet kai jie susitiko vestibiulyje su A. K. eiti link jo automobilio, tai jis minėjo, kad jam išeinat iš salės S. G. pakišo jam koją, bet ji šito nematė, tik girdėjo iš A. K.. Tada sėdo į automobilį ir dar nespėję nuvažiuoti matė, kaip S. G. su savo atstovais nuėjo į policijos komisariatą.

Liudytojas P. R. B. teismui parodė, kad 2014-06-06 d. jie buvo susirinkę į Šiaulių apylinkės teismą, į civilinės bylos nagrinėjimą. Po civilinės bylos nagrinėjimo teisėjai išėjus iš posėdžių salės, jiems tebebūnant salėje, susirinkinėjant daiktus, jam reikėjo susidėti kodeksą, bylą, nusirengti ir susidėti advokato aprangą. Kaltinamasis A. K. pavadino nukentėjusįjį S. G. „debilu“. Dėl ko buvo pasakytas žodis „debilas“, priežasties nežino, mano, kad tai susiję su byla, kuri buvo nagrinėjama. Iš visos tos reakcijos kiek galima buvo pastebėti S. G. įsižeidė. Dėl ko įvyko konfliktas nesuprato. Kadangi jie apie paskolą kalbėjo, tai labai galimas dalykas, kad teiravosi po bylos apie paskolos sutarties originalą. Jis pats prie A. K. nebuvo priėjęs, nes apie byla kalba per bylos nagrinėjimą. Jie buvo skirtingose salės pusėse, po to posėdžio kaltinamasis nebuvo iš savo vietos išėjęs, viskas vyko labai greitai po to kai teisėja išėjo iš salės. S. G. lyg jau buvo pakilęs iš tos vietos, kurioje jis sėdėjo ir jau buvo paėjęs kažkiek, gal žingsnį kitą toliau, link salės vidurio. Ar S. G. buvo priėjęs prie A. K. stalo salėje negali nei patvirtinti, nei paneigti. Iš salės išėjo beveik visi kartu, posėdžių sekretorė laukė, kad užrakinti salę. Konfliktas truko gal minutę, gal dvi. Išeinat A. K. iš salės, apeinant S. G., nematė, kad A. K. būtų buvus pakišta koja. V. G. grasino iškviesti policiją viso konflikto metu, užuomina buvo, bet kas ištarė tuos žodžius negali pasakyti. A. K. advokatė I. B. drausmino - ramino poną S. G. konflikto metu. Po kilusio incidento kartu su S. G. nėjo į policijos komisariatą.

Liudytoja R. L. teisme parodė, kad ji dirba Šiaulių apylinkės teisme, pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusį kaip proceso dalyvius. 2014-06-06 apie 12.00 val. įvykį nieko negali pasakyti, nes neprisimena, nes posėdžių buvo daug su tomis proceso šalimis. Prisimena, tik vieną įvykį, kai iš salės šalys išėjo nusiteikusios viena kitos atžvilgiu piktai, tačiau dėl ko šalys buvo nepatenkintos viena kita, tai nežino, negali pasakyti. Kol šalys pasišalins iš salės laukia prie salės durų, kas ten įvyko salėje nematė. Duodama pasirašyti pranešimą dėl sekančio teismo posėdžio, kurioje pusėje tuo metu buvo A. K. ir S. G. neprisimina, būna, kad ant stalelio-tribūnos padeda pasirašyti, kitais atvejais atneša šalims prie stalo, kad pasirašytų.

Liudytoja A. K., teismui parodė, kad 2014-06-06 d. žino, kad S. G. būtent tą dieną po teismo posėdžio pastojo jos sutuoktiniui A. K. kelią ir bandė jį provokuoti eilinį kartą, jis bandė reikalauti iš jos sutuoktinio dokumento, kurį jis pats arba kiti asmenys galimai yra suklastoję, to dokumento realybėje nėra, nes jis turėjo tik kopiją. 2014-06-06 apie 12.00 val., ji Šiaulių apylinkės teisme nebuvo. Ir apie ta faktą nieko negali pasakyti, ji kalba iš vyro žodžių. Jos sutuoktinis po teismo posėdžio paminėjo, kad S. G. ir vėl kabinėjasi prie jo, bandė pakišti koją, užstojo praėjimą. Situaciją gal būt galima vertinti kaip konfliktinę. Sutuoktinis minėjo, kad jis prašė leisti praeiti, kad pasitrauktų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje numatytas įžeidimas yra tyčinis (tiesiogine tyčia padaromas) viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiamą apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį dėl kito asmens ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Kaltinamasis A. K. (Ž.) 2014 m. birželio 6 d. apie 12.00 val. Šiaulių apylinkės teismo Dvaro g. 80, Šiauliuose, 1 salėje ir laukiamajame, t.y. viešoje vietoje užgauliais pažeminančiais žodžiais pavadino nukentėjusįjį „debilu, žlugusiu žmogumi, kuriam reikia gydytis psichiką, valkata, skurdžiumi“, taip neigiamai, nepadoriai, kitų žmonių akivaizdoje įžeidė nukentėjusįjį.

Debilas – dažniausiai jaunimo vartojamas keiksmažodis norint pabrėžti kito žmogaus nemoksliškumą (http://zodynai.igloro.info/z/debilas/). Šis kaltinamojo pavartotas žodis yra neigiamo pobūdžio, priskiriamas prie keiksmažodžių, žemina asmens garbę ir orumą, niekina jį, kadangi jis apibūdina žmogų, kaip neišsimokslinusį, ir nėra vartojamas bendrinėje kalboje, dėl tos pačios priežasties jis gali asmenį ir įžeisti.

Nagrinėjant bylą teisme apklausti nukentėjusysis S. G., kaltinamasis A. K. (Ž.), liudytojai V. G., M. Ž., I. B., P.R. B., patvirtino, jog tarp nukentėjusiojo S. G. ir kaltinamojo A. K. (Ž.) įvyko konfliktas. Tai jog kaltinamasis A. K. (Ž.) pavadino nukentėjusįjį „debilu“, patvirtino ir liudytojas P.R. B.. Liudytojos V. G. taip pat teismui parodė, jog A. K. (Ž.) pasakė S. G. „tu esi durnas, valkata, psichinis ligonis“, liudytoja M. Ž. teismui nurodė, kad kaltinamasis A. K. (Ž.), išvadino S. G. žodžiais „tu esi debilas, tu esi psichinis ligonis, kuriam reikia gydyti psichiką, degradavęs žmogus, į ką tu panašus, tu esi ubagas, valkata, skurdžius, durnius“. A. K. (Ž.) išsakyti žodžiai liudytojų P. R. B., V. G. ir M. Ž. teigimu, paveikė nukentėjusįjį kai įžeidžiantys. Teisme apklaustos liudytojos A. K. parodymais nesivadovaujama, nes pastaroji įvykyje nedalyvavo ir jo nematė, parodymus davė, apie tai ką jai pasakojo jos vyras A. K. (Ž.). Liudytoja I. B., nurodė, kad situaciją vertina, kaip konfliktinė, tačiau nei vienos nei kitos šalies neįžeidžiančią ir išsakytų žodžių vienas kito atžvilgiu nepamena. Liudytoja R. L., nurodė, kad įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad šalys buvo nepatenkintos viena kita. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. K. (Ž.) nukentėjusįjį S. G. viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje pavadino „debilu, žlugusiu žmogumi, kuriam reikia gydytis psichiką, valkata, skurdžiumi“. Šie žodžiai yra užgaulūs, žeminantys, kaltinamasis A. K. (Ž.) juos pasakė turėdamas tikslą pažeminti S. G., girdint kitiems asmenims, tai yra, viešai, todėl ši kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos 155 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. K. (Ž.), teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis A. K. (Ž.) padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo A. K. (Ž.) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. K. (Ž.) anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skirtina bausmė - laisvės apribojimas.

Byloje pareikštas privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo S. G. civilinis ieškinys dėl 1500 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio antroje dalyje nustatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas laiko, jog nukentėjusysis S. G. dėl neteisėtų kaltinamojo A. K. (Ž.) veiksmų – įžeidimo patyrė pažeminimą ir dvasinį išgyvenimą ir dėl to jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog nusikalstami veiksmai truko neilgai, įžeidžiančius žodžius girdėjo tik labai siauras ratas asmenų – be kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo advokatai ir liudytojai, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 litų.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-308 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. (Ž.) pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį – 9 MGL (1170 Lt) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį, po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo S. G. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš A. K. (Ž.) 500 Lt (penkis šimtus litų) nukentėjusiajam S. G. neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima skųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.