Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė), Audriaus Cinino ir Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu:

padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams;

padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta jam bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir K. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu K. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Visiškai tenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš K. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 23 eurai patirtai turtinei žalai atlygint.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti:

jis, 2014-10-01 apie 11.00 val. Romų bendrojoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš S. M. sumokėdamas jai 20 Lt neteisėtai įgijo 0,032 g narkotinės medžiagos – heroino ir laikė jį su savimi, kol 2014-10-01 apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai apžiūros metu pas jį rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino.

Šiais savo veiksmais K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Be to kaltinamasis K. S. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką:

jis, 2014-11-21 apie 11.30 val. viešoje vietoje - prie namo, esančio Savanorių pr. 44, Vilniuje, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra be jokios priežasties einančiam V. M. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, o šiam pasilenkus dar kelis kartus spyrė į šonus, padarydamas V. M. kraujosruvas ir nubrozdinimus lūpų gleivinėje, t.y. iš chuliganiškų paskatų nežymiai sutrikdė pastarajam sveikatą, bei tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

K. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Skirdamas nuteistajam K. S. bausmę apylinkės teismas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, nuosprendyje nurodė skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

K. S. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus. Pažymėtina, jog nuteistasis praeityje teistas net 21 kartą (t. 2, b.l. 88-99), baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 82-87). Apeliantui už anksčiau padarytas nusikaltimas veikas buvo skirtos ir laisvės atėmimo bausmė, ir areštas, tačiau jis ir vėl nusikalto, kas rodo jo antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas. Įvertinusi šias aplinkybes kolegija daro išvadą, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš ankstesnių teistumų K. S. teigiamų išvadų nepadarė, nėra linkęs ir nesistengia taisytis. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nedirba nuo 2007 metų.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad K. S. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų bei nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir skirdamas bausmę nuteistajam į tai atsižvelgė. Taigi, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, kurios nulėmė teismo išvadą K. S. skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Esant aukščiau išvardintų aplinkybių visumai, apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai yra mažesni už sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, apeliacinės instancijos vertinimu, nėra per griežtos arba neteisingos. Attkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas K. S. pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę sumažino 1/3.

Nepagrįstas ir neteisingas apeliacinio skundo teiginys, jog BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra numatyta laisvės atėmimo bausmė, nes nusikaltimo padarymo metu galiojusioje šio straipsnio redakcijoje (Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)), galiojančioje ir šiuo metu, be viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto, numatyta ir laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vadovaudamasi Baudžiamajame kodekse įtvirtintomis bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu K. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti bausmę dėl K. S. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi išieškoti iš nuteistojo valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 34,74 €. K. S. gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime apeliacine tvarka yra būtinas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad pagal bylos duomenis kaltinamasis nedirba nuo 2007 metų, pajamų negauna, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.