Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. I. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Šiuo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymo pripažintas kaltu ir nuteistas ir G. R. D., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys 285,75 Eur turtinei žalai atlyginti tenkintas visiškai ir ši pinigų suma civilinio ieškovo naudai solidariai priteista iš G. R. D. ir E. I..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. I. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jos kvalifikavimo ar civiliniam ieškovui priteistos piniginės sumos turtinei žalai atlyginti dydžio. E. I. nesutinka tik su jam paskirta arešto bausme, prašydamas skirti jam laisvės apribojimo bausmę, o šio reikalavimo netenkinus – atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Savo iniciatyva nenustačiusi kokių nors esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant E. I. bausmę.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimui reikšmingos nuostatos įtvirtintos ir BK 61 straipsnyje, kuris buvo pakeistas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m vasario 1 d. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 62 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Atsižvelgiant į tai, BK 61 straipsnio pakeitimas yra lengvinantis asmenų teisinę padėtį, vertindama pirmosios instancijos teismo E. I. paskirtą bausmę, teisėjų kolegija vadovaujasi nauja BK 61 straipsnio redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

7. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų ir taisyklių, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sumažinti ar pakeisti švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

8. Skundžiamu nuosprendžiu E. I. buvo nuteistas už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Už ši baudžiamąjį nusižengimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

9. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtinta, kad individualizuojant apeliantui bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, į nusikalstama veika padaryta žalą. Taip pat apylinkės teismas įvertino ir tai, kad E. I. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, yra darbingo amžiaus. Jo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką bei tai, kad ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausmė nepadarė teigiamos įtakos jo elgesiui ir jis vėl nusikalto, teismas nusprendė, jog apeliantui už jo padarytą nusikalstamą veiką turi būti paskirta 30 parų arešto bausmė.

10. Iš tokių apylinkės teismo nurodytų motyvų matyti, kad jis, skirdamas E. I. bausmę už šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įvertino jos pavojingumo laipsnį, stadiją, ja padarytą žalą, taip pat atsižvelgė į apeliantą charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (jų nebuvimą). Argumentuojant E. I. parinktiną bausmę ir jos dydį, skundžiamame nuosprendyje nebuvo nurodyta, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Taip pat neaptarta ir tai dėl kokių motyvų ir tikslų nusikalstama veika buvo įvykdyta. Iš bylos duomenų matyti, kad BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė iš savanaudiškų paskatų. Aptarti apskųsto nuosprendžio trūkumai motyvuojant E. I. skirtiną bausmę patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje paminėtas aplinkybes, kurias teismas privalo įvertinti skirdamas bausmę. Vis tik, apylinkės teismo neaptartos aplinkybės neleidžia labiau teigiamai vertinti apelianto asmenybės, nemažina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo bei nesudaro pagrindo spręsti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai galėtų būti pasiekti sušvelninus nuteistajam skiriamą bausmę, tiek parenkant už areštą švelnesnę BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę, tame tarpe ir laisvės apribojimą, tiek sumažinant skirtos arešto bausmės dydį.

11. Nors nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, pagrobtas turtas priklauso juridiniam asmeniui, vis tik, šiuo atveju negalima ignoruoti ir to, kad apeliantas nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje, iš savanaudiškų paskatų, veika baigta, nenustatyta ne tik jo atsakomybę sunkinančių, bet ir ją lengvinančių aplinkybių. Analizuodama nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog šis teistumas E. I. nėra pirmasis. Jis iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 286 straipsnį. 2024 m. rugsėjo 17 d. nuteistojo atžvilgiu taip pat buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo nuteistasis buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams. Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė 2024 m. liepos 26 d., t. y. nepraėjus nė mėnesiui nuo nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo. Be to, 2025 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamu įsakymu apeliantas buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Neigiamai E. I. charakterizuoja ne tik šie duomenys, bet ir tai, kad jis už įvairaus pobūdžio nusižengimus (nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, policijos pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą, jų teisėtų reikalavimų ir nurodymų nevykdymą, tyčinį svetimo turto sugadinimą, važiavimą be bilieto) ne kartą baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, jam paskirtų baudų nemoka. Paminėtų aplinkybių visuma pagrindžia, kad apeliantas yra linkęs pažeisti nustatytas elgesio taisykles, bei kartu leidžia spręsti, kad nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padaryta dėl susiformavusių neigiamų vertybių visumos, o ne atsitiktinai.

12. Svarstant galimybę skirti nuteistajam E. I. jo prašomą laisvės apribojimo bausmę, ne ką mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad tokios rūšies bausmė jam jau buvo paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu, ir to paties teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartimi, tenkinus Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimą, pakeista į 40 parų arešto bausmę. Iš 2025 m. vasario 18 d. nutartyje nurodytų tokio sprendimo motyvų matyti, jog nuteistasis piktybiškai nevykdė jam teismo kartu su skirta laisvės apribojimo bausme nustatytų įpareigojimų bei nebendradarbiavo su Probacijos tarnyba – į ją neatvyko iš anksto sutartu laiku, neatsiliepė į Probacijos tarnybos specialisto skambučius. Tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad už areštą švelnesnė laisvės apribojimo bausmė teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė. Jis ne tik, kad nedėjo pastangų šios bausmės vykdyti tinkamai, bet ir jos atlikimo metu, o taip pat ir vykstant teisminiam procesui dėl šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo padarymo, dar ir įvykdė naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo tikėtis, kad šiuo atveju nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su nuteistojo nuomone, jog šiuo atveju skiriant arešto, o ne laisvės apribojimo bausmę, bus pasiektas vienintelis BK 41 straipsnyje įtvirtintas tikslas – nubaudimas. Aptartas E. I. elgesys jam skirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, yra akivaizdus patvirtinimas, jog neskiriant arešto bausmės neįmanoma pasiekti ir kitų šiame straipsnyje numatytų tikslų, tame tarpe ir atimti bei apriboti E. I. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

13. Įvertinus visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, jog tenkinti nuteistojo skundą ir keisti jam apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirtą arešto bausmę laisvės apribojimo ar kita šio atsakomybę numatančio straipsnio sankcijoje numatyta bausme, taip pat nustatyti trumpesnį arešto bausmės terminą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Už šį baudžiamąjį nusižengimą apeliantui skirta bausmė negali būti laikoma netinkama, per griežta, neproporcinga tiek jo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai. Todėl toliau pasisakoma dėl alternatyvaus skunde suformuoto prašymo.

14. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, o skirdamas arešto bausmę ir BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 75 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo E. I., tačiau šio reikalavimo nepaisymas laikytinas formaliu pažeidimu, nedarančiu skundžiamo nuosprendžiu neteisėtu.

15. Be BK 75 straipsnyje įtvirtintų formalių pagrindų, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217-976/2018, Nr. 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

16. Atsižvelgdamas į nustatytų ir jau anksčiau aptartų aplinkybių visumą, jog nuteistasis jam inkriminuotą tyčinę bei savanaudiško pobūdžio nusikalstamą veiką padarė jau būdamas teistas bei veikdamas bendrininkų grupėje, šiuo metu viso jau yra teistas jau už penkių nusikalstamų veikų įvykdymą, ne kartą baustas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, taip pat įvertinęs ir tai, kad nuteistasis civiliniam ieškovui turtinės žalos neatlygino, savo kaltę pripažino tik iš dalies – nors jis pripažino įvykdęs vagystę, tačiau neigė veikęs bendrai su kitu nuteistuoju, taip siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (skaičiuojant tik E. I. iš parduotuvės neteisėtai paimto turto vertę, ji neviršytų 3 MGL, taigi, jo veiksmai užtrauktų tik administracinę atsakomybę), kas rodo, jog realiai savo veiksmų jis kritiškai nevertina, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog, nors anksčiau BK 75 straipsnio nuostatos nuteistajam nebuvo taikytos, tačiau, kaip jau minėta, jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kurios skyrimo atveju, taip pat kaip ir atidedant paskirtos arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuosprendis pateikiamas vykdyti Probacijos tarnybai. Kaip jau buvo nurodyta, skyrus jam laisvės apribojimo bausmę, nuteistasis su Probacijos taryba nebendradarbiavo, teismo nustatytų įpareigojimų nevykdė. Toks ankstesnis E. I. elgesys, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį jo mąstymą, suponuoja išvadą, kad pagrindinis probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą E. I. resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą, nebūtų pasiektas ir šiuo atveju. Be to, sprendimas atidėti nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymą neabejotinai formuotų ir nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmą, kas tik paskatintų E. I. ir toliau daryti nusikalstamas veikas.

17. Skunde akcentuojamos aplinkybės, jog E. I. dirba pagal individualios veiklos liudijimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, draugę, su kuria planuoja kurti bendrą ateitį, priešingų išvadų daryti neleidžia. Skundo teiginys apie draugės, su kuria nuteistasis neva siekia kurti bendrą ateitį, turėjimas šiuo atveju nėra įrodytas jokiais objektyviais duomenimis, todėl ši aplinkybė apskritai negali būti vertinama svarstant nuteistajam skirtinos bausmės bei jos vykdymo atidėjimo klausimą. Nors E. I. pateikė išrašą iš Sodros, kuris patvirtina, kad apeliantas yra įregistravęs individualią veiklą, tačiau tokios veiklos įregistravimas savaime neįrodo, jog asmuo iš tiesų verčiasi darbine veikla, gauna iš to teisėtas pajamas ir kad pozityvus užimtumas užtikrins vien teisės aktus atitinkantį jo elgesį ateityje. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuolatinę gyvenamąją vietą E. I. turėjo ir anksčiau, tačiau tai jo nesulaikė nuo neteisėtų veiksmų, todėl ir ši aplinkybė nelaikytina, galinčia nulemti švelnesnės savo rūšimi bausmės nuteistajam skyrimą ar sprendimo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą priėmimą.

18. Esant tokioms išvadoms, nuteistojo skundas atmetamas, paliekant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 21 d. nuosprendį galioti pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria

nuteistojo E. I. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.