Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios L. N. atstovui pagal įstatymą E. N., įgaliotajam atstovui advokatui Faustui Vrubliauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. N. 2021-06-01 apie 07.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šaukė ant savo mažametės dukros L. N., gim. (duomenys neskelbtini), naudodama necenzūrinius žodžius, tyčia tampė ją už plaukų, spyrė jai į abiejų kojų blauzdas, paėmusi už dešinės rankos, ją tampė, taip padarydama nukentėjusiajai L. N. poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, kairiame žaste ir dilbyje, kairėje kojoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. N. kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad dar naktį buvo incidentas su dukra. Pabudusi pamatė, kad dukra prie kompiuterio. Dukrai reikėjo anksti keltis į mokyklą, todėl liepė išjungti kompiuterį. Dukra nepakluso reikalavimams, stvėrė jai (kaltinamajai) už rankos, išvadino visokiais žodžiais. Ji vis tiek išjungė kompiuterį ir nuėjo miegoti. Ryte negalėjo dukros prikelti. Pripažįsta, kad rėkė ant dukros, keikėsi, bet mušti tikrai nemušė. Ji ir ant šuns rėkė, paspyrė jį, bet L. nemušė niekas. Ji dukros niekada nemušė.

Prieš porą savaičių jai einant į darbą, dukra pati ją pasivijo, padovanojo piešinį, sakė, kad tėtis ją mušė, ji net apsišlapino. Tada ji pranešė vaikų teisėms, papasakojo, jog vaikas skundžiasi, kad pats tėvas ją muša, o viskas prieš ją (I. N.) naudojama. Ji nesupranta, ko jis siekia. Ji niekada vaiko nemušė. Staugė ant dukros, vartojo necenzūrinius žodžius, bet nemušė. Dukrai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai. Įraše girdėti, kad ji daugiau ant šuns kalbėjo, o ne ant vaiko. Neneigia, kad taip ant dukros sakė, bet niekada nemušė. Kad vaikas padarė įrašą, tai tėčio mokykla. Dukra verkė. Nežino, kodėl dukra įrašinėja ir kodėl verkia, anksčiau tokių dalykų nedarė. Dukra mėgsta vaidinti kaip aktorė. Anksčiau nedarydavo tokių dalykų, bet tėvas grįžo, o dukra, kur duos daugiau pinigų, ten ir eina. Dukra hiperaktyvi, visur landžioja, eina, ant medžių karstosi, pas dukrą pastoviai būna mėlynės, bet ji tikrai dukros nemušė. Žino, kad dukra viską iškart pasakoja tėčiui. Dukra guodėsi, nes po to, kai ji (I. N.) išjungė kompiuterį, dukra nenorėjo keltis į mokyklą, prasidėjo isterija, panika, bandė įkąsti į ranką. Vaikas ją (I. N.) išprovokavo tokiam elgesiui. Jai išėjus į darbą, dukra namie darydavo ką nori. Dukra šeimoje (duomenys neskelbtini) metus matė tik prieš mamą naudojamą smurtą. Dukra užaugo tokioje aplinkoje, todėl tokia ir yra. Kalba su dukra tokiais žodžiais, nes buvo toks dalykas, kad tėvas ligos patale gulėjo, mirė nuo vėžio, o dukra atėjo į kambarį ir pasakė savo seneliui: „kada gi tu pagaliau dingsi?“. Dukra ją privedė iki to, kad turėjo taip ant jos išsirėkti. Galbūt buvo tas laikotarpis, kai buvo tėčio liga, ji buvo palūžusi psichologiškai, trūko miego. Dirbo parduotuvėje puse etato, kad galėtų slaugyti tėvą. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nenurodė tokių aplinkybių, kad šaukė ant šuns, kad dukra jai įkando. Kai buvo tas konfliktas, draugas buvo namuose.

Po skyrybų teismas nusprendė, kad dukra gyvens su ja. Žinoma, ji norėjo, kad dukra su ja gyventų. Labai myli savo vaiką, viską dėl jos padarytų. Po įvykio dukros tėvas ją privertė atsisakyti dukros. Kada atvyko vaikų teisių darbuotojai, ji pasakė E. N.: „paimk paaugink, suprasi, kokio sunkaus būdo L. yra.“ Ji su L. nesusitvarkydavo. Kaimynai dėl jos skųsdavosi. L. reikėtų aktore tapti, ji vaidina. Neįsivaizduoja, kodėl po verkimo įraše girdėti, kaip ji pradeda spiegti. Negali paaiškinti, kodėl įraše pati nesakė, kad dukra vaidina. Dukra bijo tėvo. Ji šunį ne varė į lauką, o nuo durų, kad L. galėtų išeiti į mokyklą. Išklausius įrašą kaltinamoji nurodė, kad ji buvo blaivi. Taip, ji rėkė necenzūriniais žodžiais, bet ten daug kur rėkė ant šuns. Mušti dukros nemušė. Šuo buvo prie durų išėjimo. Virtuvėje ji pati su savimi kalbėjo. Tėvas L. mokėdavo 150 eurų kas mėnesį. Ji duodavo L. kišenpinigių, bet nelepindavo. Tada nenorėjo duoti L. pinigų, jai pašildė valgyti į mokyklą. Pasakė L., kad turi ką valgyti ir jai nereikia pinigų. Šuo atsirado, kai jau rėkė ant L., kad varytų į mokyklą. Šuns ji nemušė niekada. Ji nežino, ko L. spiegti pradėjo. L. buvo primokinta taip elgtis (spiegti, verkti). Viskas buvo inscenizuota. L. ją išprovokavo taip elgtis.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas E. N. parodė, kad žino tik tiek, kiek L. jam papasakoja. Jis pats tame įvykyje nedalyvavo, jam dukra atsiuntė vaizdo įrašą, kurio jis iki šiol iki galo nepažiūrėjo. Vaikas papasakojo, kad ryte įvyko konfliktas su mama, vaikas turėjo savo taupyklę, norėjo pasiimti porą eurų ir konfliktas prasidėjo būtent dėl tų kelių eurų. Prie durų mama pradėjo ją tampyti ir spardyti, rėkti. Vaikas susijaudinęs, verkdamas išėjo į mokyklą ir pakeliui atsiuntė jam vaizdo įrašą. Jis iš pradžių nenorėjo į policiją kreiptis, nes galvojo, kad gal L. kažką sugalvojo ir meluoja, bet kai pamatė tą video, tai iškart kreipėsi į policiją. Dukra nevaidina tokių dalykų. Vaikas gerai naktimis miega, keliasi lengvai į mokyklą. Jokių problemų su vaiku.

Dukra apie mamos veiksmus pasakojo, kad griebė už plaukų, patampė, už rankos griebė ir į koją spyrė. Apie šunį kalbos jokios nebuvo, kad jis ten šalia buvo. Liudytojas įsitikinęs 100 proc., kad I. sumušė L. Kai anksčiau gyveno kartu, tai jis buvo tolimųjų reisų vairuotojas ir mažai praleisdavo laiko namie. Prie jo kartas nuo karto išlįsdavo kažkokie blogi žodžiai, bet kad I. muštų dukrą, niekada nematė. I. visada vartoja tokius žodžius bendraudama. Net prieš teismo posėdį koridoriuje ji vietoj to, kad paklaustų apie dukrą, jį keiksmažodžiais iškeikė. Jis matė vaizdo įrašą, iki galo nežiūrėjo, nes kaip tėvui tai per kraupu. Dukra nuo to laiko gyvena su juo. Po to įvykio I. nė karto nepasiteiravo, kaip jai sekasi. Jei parašo dukrai, tai skaudinančią, žeminančią žinutę. Jis per I. draugą ne kartą girdėjo, kad neva jis neleidžia jai bendrauti su vaiku. Nėra taip, tiesiog jis kaip tėvas turi pareigą apsaugoti dukrą nuo negatyvios informacijos, kad vaikui nebūtų streso. Krikšto mama sugebėjo prisiskambinti vaikui ir pasveikinti su šventėmis, dovanas atvežti. Mama to nesugebėjo. Po įvykio ant L. rankų buvo sužalojimų, jis pats matė. Virš alkūnės buvo tie sužalojimai, kojytės mėlynos buvo, prie plaukų ant pakaušio buvo raudonis. L. sakė, kad sužalojimai nuo to, kad mama ją sumušė.

Paskelbus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 19-22), liudytojas paaiškino, kad jam atsiliepus telefonu, dukra verkė. Patikslina, kad jis nematė sužalojimų, nes dukros neapžiūrėjo, kai buvo mokykloje, per rūbus nepastebėjo. Jis su L. išvis kelias dienas apie tai nekalbėjo, nenorėjo sukelti streso. O kai išsikvietė policiją, tai jie pasakė, kad reikia nuvažiuoti pasidaryti medicininę apžiūrą. Negali teigti, kad buvo naudojamas fizinis smurtas prieš L., nes tai jam sakydavo pati L. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) ir su dukra susiskambindavo. Dabar jis 100 proc. gali teigti, kad taip būdavo, kad I. naudojo smurtą prieš dukrą. Dabar L. gyvena su juo. Iki šio įvykio su I. 3,5 metų jau buvo išsiskyrę. Dukra skųsdavosi, kad mama kažko nedavė ar kažką padarė. Kad taip skųstųsi, kai paskambino apsiverkusi, buvo pirmas atvejis. Jis nesikreipė į vaikų teises. Vieną kartą bandė skambinti, bet jie paklausė, ar jis pats yra matęs, kad mama ją skriaudžia, jis atsakė, kad tik iš dukros žodžių. Tada jie atsakė: „tai ką mes tada galim padaryti?“ Buvo abejonių, gal tikrai pasirodė L. kažkas, nes ponia I. žegnojosi, kad nieko nebuvo, bet kai vaikas tą patį pakartojo apklausoje, dalyvaujant psichologui, tai abejonių neliko. Jis bendrauja su mokyklos auklėtoja. Mokytoja jam pasakė, kad L. visiškai pasikeitė, kad dabar ji kitoks vaikas. Iki įvykio buvo taip, kad L. nesikoncentruodavo, neklausydavo, mokslai sekėsi blogai. Dabar, kai su juo gyvena, tai ir mokslai pagerėjo, ir paklusnesnė tapo. Mokykla sako, kad L. dabar pasikeitė į gerą pusę. L. pasikeitė, nes su vaiku kitaip elgiamasi. Požiūris į L. visai kitoks, nei su I. buvo. Ji pati pripažindavo, kad ant dukros staugdavo ir rėkdavo. Vaikas per (duomenys neskelbtini) metus matė gerą tėtį.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. L. parodė, kad I. N. yra dabartinė gyvenimo draugė, būsima žmona. Tuo metu jis miegojo, prabudo nuo riksmų, nelabai suprato, kas vyksta. Buvo necenzūriniai žodžiai. Jis gulėjo tokiu kampu, kad kambaryje per veidrodį viskas matėsi, kas vyko koridoriuje, ir jokio smurto jis nematė. Buvo riksmai, bet smurto tikrai ne. Kambario durys buvo atidarytos. Viskas prasidėjo dėl kėlimosi į mokyklą. Konflikto pradžios jis negirdėjo. Prabudo nuo riksmų. Sako, kad konfliktas prasidėjo nuo kėlimosi, nes anksčiau visada buvo problemos su tuo. Jis girdėjo tai, kad buvo žodžiai „eik į mokyklą“, kažkas tokio. L. spyriojosi, nenorėjo eiti į mokyklą. L. stovėjo prie durų, I. stovėjo prie išėjimo. I. šaukė. Mergaitė I. atsakinėjo: „atstok“. Bet tiksliai nepasakys. Mergaitės balse jautėsi šioks toks nepasitenkinimas. Nepamena, ką būtent I. sakė. Daug laiko praėjo. Paskui išgirdo tik durų trenksmą. Mergaitė pasakė „atstok“ ir išėjo. Taip, verkė mergaitė. Galbūt ji verkė dėl to, kad mama rėkia ant jos. Šuo buvo prie išėjimo. Šuo tiesiog sėdėjo, tikrai neatsimena. Šuo liko namuose, kai L. išėjo. Kai šuo gyveno kartu, niekada palaido neišvarydavo. Buvo vienu metu, kad L. sucypė ir tada, tuo metu, durys užsitrenkė ir ji išėjo. Jis girdėjo vieną cyptelėjimą. Tikrai neilgai tas cypimas buvo. Kelios milisekundės. Daugiau nieko L. nesakė, trenkė durim ir išėjo. Nepamena, ką sakė kaltinamoji. Prie durų apie pinigus nebuvo ne žodžio, kiek pamena. Mama visada duodavo pinigų L. į mokyklą ir į Makdonaldą. Būdavo, paklausi L., kaip jai sekasi mokykloje, ji sakydavo gerai ir viskas. Jis į tėvų susirinkimus neidavo. I. buvo gal porą kartų susirinkimuose. Buvo nusiskundimų iš mokyklos, kad L. blogai mokosi, atsikalbinėja, neklauso. Jis tai žino iš I. Pats į mokyklą nėjo.

Kiek pamena, tai apie 2-3 val. ryto L. sėdėjo prie planšetės. Jis buvo atsibudęs, nes norėjo į tualetą. Kai prasibudo, tai išgirdo: „padėk planšetę, rytoj anksti keltis“. Tuo metu I. buvo pas L. kambaryje ir sakė padėt planšetę į vietą. Šioks toks ginčas buvo, bet ką būtent jos kalbėjo, nepamena. Kai jis grįžo iš tualeto, I. buvo grįžus irgi. Nieko jam grįžusi nepasakojo. Jis iškart užmigo. Girdėjo, kokią kalbą I. vartoja kalbėdama su vaiku. Mano, kad kaip ir daugumai būtų skaudu išgirsti tokius žodžius, todėl vaikas pradėjo verkti. Būtent dėl kėlimosi į mokyklą I. taip kalbėjo su vaiku. Toks elgesys nėra gerai. Su juo vaikystėje irgi taip kalbėjo, lupti gaudavo daug, o dabar vaiką palieti, tai jau viskas. Namuose L. buvo kartais nors prie širdies dėk, bet kartais kaip velnių priėdus. Atrodydavo, kad ji specialiai provokuoja pyktį. Tokį jos elgesį jie pakeisdavo balso tono pakėlimu. Po balso pakėlimo L. vis tiek neklausydavo. Tada jie nieko nedarydavo, neklauso ir neklauso. Aišku, jei jau visai vaikas neklauso, tai stversi už rankos jį. Mano, kad I. rėkimui necenzūriniais žodžiais didžiausia įtaka buvo senelio mirtis. Senelis mirė (duomenys neskelbtini). Bendraudami su I. abu kartais vartoja necenzūrinius žodžius. L. užsidarydavo kambary, pasileisdavo garsiai muziką, jis nežino, ar ji girdėdavo jų pokalbius. Prie L. jis susilaikydavo nuo necenzūrinių žodžių.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. D. parodė, kad ji yra mokyklos psichologė. Pažįsta L. N. nuo pirmos klasės. Anksčiau yra bendravusi su mama, kelis kartus su tėčiu. Apie tą įvykį, kuris įvyko pernai, žino tik tiek, kiek mergaitė atėjo su telefonu, su įrašu ir norėjo pasidalinti tuo įrašu. L. įjungė įrašą ir jos jo klausė. Buvo sunku klausyti, nes ten buvo daug emocijų, rėkimas, keiksmažodžiai ir vaiko verkimas ir nelabai suprasi, kas ten ir kaip. Mergaitei palengvėjo, nes ji su kažkuo pasidalino. Ji norėjo ir su vaikais pasidalinti tuo įrašu, o liudytoja su mokytoja norėjo apsaugoti, kad tas įrašas neišplistų. Mokytoja paskambino tėčiui ir tada tėvas tą įrašą išsisaugojo, o iš mergaitės ištrynė. Po to įvykio gavo raštą iš vaiko teisių, kad laikinai mergaitė gyvens pas tėtį ir galimai mamai buvo apribotos teisės. Su L. dirbo kartą per savaitę, kelis kartus tėtis buvo atėjęs į konsultacijas padėti mergaitei adaptuotis naujoje vietoje. Buvo vasaros atostogos, tai nesimatė su L. Rudenį vėl tęsė pagalbą ir programą. L. nelabai sekėsi su mokslais, buvo hiperaktyvi, jai trūko tų socialinių įgūdžių dėl bendravimo su vaikais, norėjo vadovauti, konfliktai būdavo, buvo impulsyvi. Ji atėjo ne planine tvarka. Buvo labai sujaudinta, ją sukrėtė tie įvykiai. Buvo nerimo pas L., ji įrašą rodė ne kaip pokštą, bet palyginus ji ištvermingai išklausė tą įrašą. Suaugusiems sunkiau buvo klausyti, o pas ją matėsi džiaugsmas, kad ji su kažkuo jį pasidalino. Šeimos klausimo nekliudydavo. L. labai laukdavo mamos, buvo tas ryšys. Ji turėjo labai daug laisvės, mama daug dirbo, viena ją augino, tai ji daug laiko būdavo lauke. Dabar, kai su tėvu gyvena, tai geriau mokslai sekasi, su vaikais geriau sutaria. Aišku, ji labai pasiilgsta mamos. Gruodžio 15 d. paskambino mama ir sakė, kad liudytoja pasikalbėtų su L., kad galimai tėtis ją muša ir kad ji prisišlapino į kelnytes. Kitą dieną pakalbėjus su L., ji šio fakto nepatvirtino. L. sakė, kad anksčiau smurto nebuvo, tik tada, kai draugas pas mamą atsirado, tada tų ginčų padaugėjo. Pati L. pasakė, kad mama ją muša. L. sakė, kad tėtis jos nemuša. Dėl to prisišlapinimo, tai buvo taip, kad ji labai norėjo į tualetą ir nespėjo, todėl prisišlapino į kelnes.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. S. parodė, kad ji yra klasės auklėtoja. L. labai judri mergaitė, mokytis nenorėjo. Pastebėjo, kad jai reikia pagalbos. Jai buvo pritaikyta palengvinta programa. Iki to įvykio liudytoja apie mergaitę nelabai žinojo. L. nedarydavo namų darbų, mama sakydavo, kad sunku priversti ją juos daryti. Mergaitė būdavo ne visada sutvarkyta, plaukai ar rūbai. Mergaitė labai daug nepasakojo, bet kai įvyko tas įvykis, tai ji liudytojai pasakė, kad mamos bijo. Pasakė, kad mama liepė meluoti, kad tėtis ją muša, kad geria. Vieną sykį L. užmigo per pamoką. Taip pat L. yra sakiusi, kad vėlai vakarais mama liepdavo šunį vedžioti. Sakydavo, kad bijo vedžioti, bet bijo mamos ir jai ką nors pasakyti. Labai ilgai neprikalbino mamytės, kad sutiktų praeiti tyrimus, kad mergaitei pritaikytų palengvintą programą. Bet paskui galiausiai viską padarė. Viskas apsivertė po to įvykio, pagerėjo jos rezultatai. Pasidarė žymiai ramesnė. Dabar ji jau pradėjo pasakoti, kad mamytė ją skriausdavo. Dabar ji nebijo tiek atsiverti.

Datos tiksliai neprisimena, kada viskas įvyko. Mergaitė atėjo į klasę, tada tėvelis atėjo ir pasakė, kad taip ir taip atsitiko, klausė, kur jam kreiptis. Su mama dažnai telefonu bendraudavo. Vieną įrašą girdėjo, L. davė paklausyti. Klausė L., kas čia buvo ir L. pasakė, kad kažkoks nesusikalbėjimas įvyko. L. sakė, kad mama ją mušė ir spyrė. Šiaip telefonu, kai su mama bendravo, tai tas bendravimas buvo labai dalykiškas.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus (1 t., b. l. 9), liudytoja juos palaikė. Patvirtino, kad girdėjo įraše tokį bendravimą su vaiku (rėkimą). Mama sakė jai ir dar mokytojai J., kad reikės L. atsisakyti raštiškai, nes nesusitvarko su ja. L. buvo apsiverkusi, tada liudytoja paprašė psichologės pagalbos. Dabar L. labai gerai jaučiasi, atsigavusi, nusiraminusi, žymiai geriau bendrauja su vaikais, nekonfliktuoja. Mergaitė tvarkinga, pamokos padarytos net daugiau nei reikia. Tikrai geriau vaikas prižiūrėtas. Pati L. sakė, kad pas mamą nenori. Vaikas pasakė, kad ją mušė mama. Liudytoja labai smulkiai neklausinėjo, kadangi mergaitė buvo visa nesava. O paskui ji pasakė, kad ir šuniuką pasiėmė, nes mama jį spardo. Bet L. anksčiau mėgdavo pafantazuoti ir pati mama taip sakydavo, tai sunku pasakyti, ar teisybę L. sakė. Kai jau vyko tie reikalai, nes jau buvo duoti nurodymai, kad tik tėtis gali vaiką pasiimti. Su L. dirbo labai daug asmenų ir L. liudytojai pasakė, kad tėtis geria. Liudytoja jos klausė, kodėl ji taip sako, o ji atsakė, kad jai mama taip liepė sakyti. L. su mama bendravo nebent telefonu. L. mėgdavo fantazuoti. Ir mama tą yra sakiusi.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. L. (Č.) parodė, kad E. yra jos būsimas vyras, I. yra jos buvusio vyro sužadėtinė. Viskas yra dėl mergaitės, kai buvo birželio 1 d. ir vaikas pasiskundė, kad mama ją muša, skriaudžia. Jie tuo metu važiavo pas E. gimines į kapines ir paklausė įrašo, kurį L. atsiuntė. E. iki galo neišklausė įrašo, apsisuko ir grįžo atgal aiškintis, kas įvyko. Nuvažiavo pasiimti vaiką ir tada sužinojo, kad mama ją keikė, nenorėjo duoti pinigų maistui. L. jai yra pasakojusi apie tą įvykį. Ji iki šiol jį pamena. Ji pastoviai prisimena, kas buvo, ir viską pasakoja iki šios dienos. L. pasakojo, kad iš vakaro jie (I. su vyru) girtuokliavo, vaikas iš ryto gal triukšmingai ruošėsi, L. sakė, kad paprašė pinigų, o mama nedavė ir pradėjo tampyti už plaukų ir varyti už durų. Neteko girdėti, ką pati I. pasakoja apie tą įvykį. L. nieko gero nepasakoja apie mamos elgesį. L. apie mamą pasakodavo, kad visada išvarydavo vaiką iš namų, kartais nežinodavo, kur yra vaikas. I. net vieną kartą paskambino E. ir pasakė, kad nežino, kur yra vaikas. Nors net liudytoja žinojo, kad ji yra „Kube“ ir verkia, kad mama ją išvarė iš namų. Jei ateidavo draugė, tai iškart varydavo iš namų. Pasakojo, kaip I. po (duomenys neskelbtini) laksto su peiliais, vaikus gąsdina, už plaukų tampydavo, spjaudo vaikams į veidus. Iki to įvykio visada vaiką išvarydavo iš namų ir maitindavo tik savo mylimąjį. L. sakydavo, kad jai duodavo porą bulvyčių su mėsyte. Visada būdavo apšaukta. Rūbai būdavo suplėšyti, baisūs batai. Visada sakydavo, kad mama muša ją. Apspardo kojas, už plaukų tampo. Į veidą niekada netrenks, nes į kojas niekada niekas nežiūri. Kai buvo senelis, tai jis bent kažkiek apgindavo L. Sakydavo, kad su peiliu lakstydavo, kad savo sužadėtinį peiliu sužalojus buvo. Liudytoja matė sumušimus ant L. Buvo mėlynos kojos, ir ant galvos buvo išplėšti plaukai. Teismo ekspertizė nustatė dėl mėlynės, kad ji yra dėl spyrio. Buvo raudonos dėmės prie plaukų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-06 apklausta liudytoja J. D. parodė, kad L. N. yra (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurioje ji dirba psichologe, mokinė. Ji atlieka pirmokų adaptacijos tyrimą ir stebi klases. Stebint klasę, kurioje mokėsi L., ji išsiskyrė iš kitų vaikų. L. buvo labai judri, nedėmesinga, mėgdavo užsiimti kita veikla, nesusijusia su mokyklinėmis užduotimis. L. nesisekė mokytis, taip pat mergaitei trūko socialinių įgūdžių. Ji nuolat norėjo dominuoti tarp vaikų, įsiveldavo į kažkokius konfliktus. Pastebėjo, kad kiti klasės vaikai nebenori su ja bendrauti. (duomenys neskelbtini) klasės antrame pusmetyje L. mokytoja kreipėsi į Vaiko gerovės komisiją dėl L. pirminio specialių ugdymosi poreikių įvertinimo. L. buvo pritaikyta speciali ugdymosi programa. Vieną kartą per savaitę L. ateidavo pas ją ir L. konsultavimas tęsiasi iki šiol. Su L. kalbėjo apie draugus, bendravimą su jais, tuo metu mirė jos senelis, L. labai gedėjo senelio. Kalbėjo apie tai, apie ką ji pati norėdavo papasakoti. Apie mamą L. beveik nekalbėjo, ja nesiskundė. Daugiau pradėjo sakyti, kad mama jos nemyli, nori atsisakyti, nerodo jai dėmesio, neturi kada su ja pabendrauti, kai į namus gyventi atėjo mamos draugas. Kad prieš L. būtų smurtaujama fiziškai ar psichologiškai, iš pačios L. to nesijautė. Ji kaip tik buvo labai aktyvi, drąsi, nejautė socialinių ribų. 2021-06-01 iš ryto apie 10.00 val. pasikvietė L. į konsultaciją. L. atsinešė telefoną ir norėjo, kad ji paklausytų įrašus, kaip mama su ja elgiasi. Paklausius įrašų L. sakė, kad mama ten ją muša. Apie tai L. ji labai neklausinėjo, nenorėjo jos skaudinti. Klausant įrašo L. atrodė tvirta, tik buvo labai tyli ir akys atrodė ašarotos. Vėliau šį incidentą jau sprendė L. mokytoja I. S. Po šio įvykio L. apsigyveno pas tėtį. Pradžioje L. buvo labai laiminga, kažkokiu metu ji buvo labai pasiilgusi mamos, net verkė, laukė jos skambučio. L. elgesys gyvenant pas tėtį pasikeitė. Ji tapo labiau struktūruota, drausmingesnė, išsėdėdavo ramiai pamokose, jautėsi pagalba moksle. Su L. tėvais I. N. ir E. N. jai teko ne vieną kartą bendrauti. Abu tėvai bendravo su ja geranoriškai. Bendraudama su L., kažkokių sumušimo ar kitų smurto žymių ant jos nepastebėjo, 2021-06-01 sumušimų ji jai taip pat nerodė ( 1 t., b. l. 94-96).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-06 apklausta liudytoja I. L. parodė, kad L. N., kuriai (duomenys neskelbtini) metai, yra jos dabartinio draugo E. N. dukra. 2021 m. sausio mėnesį jos vyras M. L. išėjo iš namų. Ji sužinojo, kad jis turi draugę. Tai buvo E. buvusi žmona I. N. Bandydama susigrąžinti vyrą, ji pradėjo bendrauti su E. Bendravo telefonu, elektroniniu ir panašiai. Tuo metu E. dirbo užsienyje ir grįžo gegužės mėnesį. Ji su juo susibendravo ir tapo artimi. Žinojo, kad E. turi dukrą L., kuri gyvena su jo buvusia žmona. E. sakydavo, kad L. vis skundžiasi, kad su mama nesutaria, kad kažkas ten vyksta. Grįžęs į Lietuvą E. ją (I. L.) supažindino su L. Jos kartu kur nors nueidavo. Bendraujant su L. ji sakydavo, kad pykstasi su mama, kad mama rėkia, už plaukų patempė ir panašiai. Daugiau apie L. ir I. santykius negali nieko papasakoti, nes nežino. 2021-06-01, kai L. siuntė E. vaizdo įrašus, ji irgi buvo su E. automobilyje. Tai žino tik tiek, kiek ir E. Žino, kad kažkuriuo metu E. buvo paprašęs kaimynės, kurios vardas, pavardė A. B., jos nepažįsta, kad prižiūrėtų L. Kodėl paprašė, dėl kokių priežasčių, nežino. Dabar su ja nebendrauja (1 t., b. l. 98-100).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-15 apklausta liudytoja R. R. parodė, kad 2021-06-01 iš Vilniaus m. 6 PK gavo pranešimą, kad pranešėjo E. N. buvusi sutuoktinė adresu (duomenys neskelbtini), naudoja fizinį smurtą jo mažametės dukros L. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Su kolege A. L. apie 15.00 val. nuvyko nurodytu adresu. Namuose buvo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, L. mama I. N., ir kažkoks vyras, kaip suprato, I. sugyventinis. Namuose buvo ir L. N. Taip pat buvo L. tėtis E. N. Su vaiku bendravo atskirai, nedalyvaujant tėvams. L. joms papasakojo, kad šitos dienos ryte ją prikėlė mama, smarkiai rėkė ir mušė rankom ir kojom, tampė už plaukų, spyrė jai į koją. Mergaitė konkrečiai neparodė vietų, į kurias jai sudavė mama. Po to mergaitė parodė joms kairę koją, ant kurios matėsi maždaug delno dydžio mėlynė. Mėlynė buvo tamsiai mėlyna. Jai iš pažiūros ir spalvos atrodė, kad tai jau ne šviežias sumušimas. L. paklausus, iš kur ta mėlynė, ji atsakė, kad neprisimena, nes mama dažnai ją muša. Tada L. parodė joms įrašą, kuriame vaizdo nesimatė, bet girdėjosi garsai. Girdėjosi, kaip moteris, pagal aplinkybes, tai I. N., rėkė ant dukters vartodama keiksmažodžius, necenzūrinius žodžius. L., su ja bendraujant, buvo labai išsigandusi, streso būsenoje, pasakodama graudinosi. Su ja bendravo labai atsargiai, neprašė jos rodyti kokių nors kitų sumušimų, kad neišgąsdinti. Pati kitų sumušimų ant L. nepastebėjo. Po to su kolege bendravo su L. mama I. Moteris jai pasirodė agresyviai nusiteikusi, kaltino dukrą manipuliavimu, sakė „aš atsisakau vaiko, pasiimkit vaiką, augink vaiką pats (čia kreipėsi į tėvą)“, prašė duoti kokį nors dokumentą, kuriame parašytų, kad atsisako vaiko. Moteris, kaip ir sakė, buvo agresyvi, išsitraukė dujų balionėlį ir pagrasino buvusiam vyrui, kad jam papurkš į akis. Vietoje visa informacija buvo fiksuojama informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą anketoje. Anketoje surašius visą informaciją, taip pat ir apie vaiko atsisakymą, I. N. po ja pasirašė. L. N. buvo nuvežta į saugią aplinką, į tėvo gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 104-106).

2021-06-01 E. N. pareiškė, kad 2021-06-01 apie 07.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), jo buvusi sutuoktinė I. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą jo mažametės dukros L. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (1 t., b. l. 1-3).

2021-06-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G1316/2021 (01) konstatuota, kad remiantis L. N., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: 1. L. N. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kairiame žaste ir dilbyje, kairėje kojoje. 2. L. N. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. 3. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas. Todėl pasisakyti kuris iš jų padarytas anksčiau, o kuris vėliau, nėra galimybės. 4. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 5. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. 6. Individualūs žalojančių daiktų požymiai sužalojimuose neužsifiksavo. 7. Sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. 8. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021-06-01.

2021-06-07 Informacija iš VTAS Vaiko situacijos vertinimo anketos. Nurodoma, kad 2021-06-01 bendrauta su L. N.: vaikas sako, kad ryte ją prikėlė mama, smarkiai rėkė ir mušė rankomis, tampė už plaukų ir spyrė su koja. Mergaitė parodė mėlynę ant kojos, bet pasakė, jog neatsimena, iš kur ji. Vaikas sako, kad mama labai dažnai ją muša. Mergaitė rodo įrašą, kuriame mama ją vadina „nedap... k...“ ir daugeliu kitų necenzūrinių žodžių. Girdisi riksmai ir keiksmažodžiai, ir mergaitės spiegimas. Vaikas teigė, kad ją tuo metu mušė mama. Anot mergaitės, kai mama būna darbe, ji būna viena namuose. Ji teigė, kad vakar mamos draugas ir rėkė ant jos, ir labai aiškino. Mergaitė sako, kad tėtis geras. Pas tėtį namuose apkabina, skiria jai dėmesio. Mergaitė eina į (duomenys neskelbtini) klasę. Vaiko žodžiais, ji pati nueina į mokyklą, pati grįžta iš jos. Anot mergaitės, ji blogai jaučiasi, nors dabar gerai, nes ji būna pas tėtį. Mergaitė norėtų lankyti boksą, kad galėtų apsiginti nuo kitų žmonių. Ji teigia, kad turi draugų. Norėtų būti su mama, jeigu ji pasikeistų, nerėktų ant jos ir nemuštų. Tėčio draugė labai gera. Mergaitės paklausus, iš kur gavo karolius, pasakė, kad davė mama. Paklausus kuri, pasakė, kad tėčio dabartinė draugė, o tikroji mama yra kuri mušė (1 t., b. l. 52-61).

2021-06-03 apžiūrėti garso ir vaizdo įrašai. Perklausytas garso įrašas pavadintas AUDIO-2021-06-01-07-47-39, kuris trunka 6 min. 45 s. Įraše girdisi kažkokio ūžimo garsas, kiti garsai, neaiškūs balsai, neaiškūs negarsūs žodžiai. 02.28 įrašo minutę girdisi moters balsas. Moteris sako: -niekur nevažiuosi....(neaiškus žodis-toliau bus rašoma sutrumpintai „n.ž“) gyvenimas tau bus padarytas, kaip tu su manim, taip aš su tavim....(n.ž) niekur nevažiuosi, niekur tu man k... nervų bl... neėsi, padla. Tau buvo pasakyta prie kompo nelįst, ką tu, sterva darei?, ką darei, sterva.....(n.ž) tik grįžo bl... suka. Gali savo tėvui atiduot, mokykloj skųstis ir šiandien (n.ž) na.... Toliau įraše tylūs garsai, po to moteris vėl sako: -iki penktadienio, kad pasiimtų tave na... iš čia, kol Lietuvoj pylini pas jį. Toliau moters sakomi neaiškūs žodžiai ...ir „kur dedi tą suplyšusią?“ Po to girdisi galimai verkiančio vaiko balsas: -Tai kur man dar bulvę padėt? ir žieminę (?) Moteris: -Išmok gerbt daiktus, suka tu bl..., nieko k... bl... nesugeba bl..., invalidė bl... Nuo namų raktus palieki, ką girdėjai. Ir šiandien po mokyklos pas jį, atvažiuoja tegul paima, iškart tau sakau. Vaikas sako: - (n.ž) ieškau. Moteris: -Greitai! Vaikas: -Tuoj (n..ž) Moteris sako: -Ką? Vaikas sako: -dabar turiu pasiimt į valgyklą, kad pavalgyt pinigus. Moteris: -Kokius pinigus? Vaikas sako: -Turiu jau, vakar nepadavė (ei?) Moteris sako garsiai piktu balsu: -Įdėjau vakar į mokyklą valgyt, prašau užsidėk batus! Vaikas verkdamas sako: -Taigi vis tiek. Moteris piktai šaukia: -Nerk, k... į mokyklą, nerk. Tada vaikas pravirksta garsiai. Moteris piktai sako: -Nerk, k..., nerk į mokyklą. Vaikas garsiai verkia. Moteris šaukia: -Įdėta ėst bl..., nerk į mokyklą, jokių pinigų, nerk k... iš čia, nerk! Viskas bl..., valinsi k... na... į Angliją, k..., kaip aš jai p... dabar, k..., kaip aš tą norėčiau (n.ž), suka tu, bl..., aborto liekana bl..., nedap... k..., kalė bl.... Vėl moters garsus ir piktas šauksmas: -Nerk į mokyklą! Vaikas garsiai pravirksta ir kažką nesuprantamai kalba. Moteris vėl šaukia: -Nerk, dar kartą nueisi pas A. bl... k..., sužinosiu aš iš jos bl..., baigsis ta mama bl... ir ch... bl.... Iki keturių valandų bl..., iki keturių valandų, suka bl...! Dink, k... na... iš namų! Dink! Vaikas pradeda spiegti. Moteris sako: -Dedi čia ką turėjai. Vaikas verkdamas sako: -Čia telefonas mano. Moteris sako garsiai: -Į mokyklą tu jo na... nesineši, supratai ar ne! Tada moteris sušunka: -tylėk! Girdisi vaiko verkimas. Moteris piktai sako: -Na... per duris, k..., kad nebūtum suka namie. Po to girdisi galimai daromų durų garsas ir vaiko verkimas.

Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadintas IMG_3289, trunka 48 sek. Matomas mobiliojo ryšio telefonas, kuriame įjungtas bendravimas su vaizdu. Telefono ekrane mergaitė, su ja bendrauja vyras. Pokalbis: Vyras sako: -Ką tu sakei mama liepė daryti? Mergaitė: -Sakyti, kad tu liepei. Vyras: -Ką padariau? Mergaitė: -trenkei man. Vyras: -O tai kodėl jinai liepė? Mergaitė: -Nežinau. Vyras: -O tai mama šiandien girta ar nelabai? Mergaitė: -blaivi. Vyras: -Supratau, o vakar? Mergaitė: -blaivi buvo. Vyras: -Tai jeigu jinai blaivi buvo, tai kam jinai liepė tokius dalykus sakyt? Mergaitė: -Nežinau. Vyras: -Supratau...supratau, aišku gerai, tvarkoj tada, L.

Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadintas IMG_3290, trunka 3 min. 9 sek. Matomas mobiliojo ryšio telefonas, kuriame įjungtas bendravimas su vaizdu. Telefono ekrane mergaitė, su ja bendrauja vyras. Pokalbis: Mergaitė: -Nežinau ten iš vaikų teisių skambino. Vyras: - ai skambino, tai mamai paskambino kažkas tai...nu papasakok. Mergaitė: -Ne, ji paskambino. Vyras: -Ai mama paskambino tai tetai? Mergaitė: -Aha. Vyras: -Tai mama paskambino tai tetai ir ką tau liepė sakyti nesupratau...ką? Mergaitė pasako kažką nesuprantamai. Vyras: -Ne ne viskas gerai, L., aš tikrai nepykstu ant tavęs, nu pasakei, tai pasakei, nieko čia tokio. Bet tau ką liepė mama sakyt aš nesuprantu, aš turiu žinoti. Matosi, kad mergaitė pravirksta ir sako: -Nesakysiu. Vyras: -Pasakyk ,prašau tavęs, aš mamai nieko nesakysiu, tikrai nesakysiu mamai...tai ką liepė sakyti? Mergaitė: -Nesakysiu. Vyras: -L., prašau tavęs, taigi aš turiu žinoti. Mergaitė linkčioja galva. Vyras: -Tai pasakysi, ar nesakysi? Mergaitė: -Nesakysiu. Vyras: -Supratau, tai gal čia ta L.? Mergaitė: -Nežinau. Vyras: -Nežinai...aišku. Tvarkoj tada, L., nieko tokio. Mergaitė kreipiasi: -Tėti. Vyras: -Ką? Mergaitė: -O šiandien vaikų diena? Vyras: -Aha. Mergaitė pravirksta. Vyras: -L., neverk, nusiramink. Mergaitė verkdama sako: -Negalima per vaikų dieną mušt vaiko. Vyras: -O tai ji tave muša? Muša jinai tave? Mergaitė palinkčioja galva. Vyras: -Mušo jinai tave šiandien? Mergaitė: -Taip. Vyras: -Nu supratau... supratau. Mergaitė: -Taigi girdėjai kaip aš verkiau. Vyras: - Girdėjau, girdėjau, viską aš girdėjau. Aišku, supratau, aš viską supratau. O tai už ką jinai mušo tave šiandien aš nesupratau. Mergaitė: -Aš tiktai norėjau paimti pinigėlius į mokyklą, kad pietus pavalgyt. Vyras: -Ir jinai mušo tave už tai? Mergaitė linkteli. Vyras: -Supratau supratau. Gerai žiūrėk, L., nusiramink, vaikas mano, viskas bus gerai. Dabar tėtė biški važiuoja su reikalais, susitvarkysiu reikalus ir atvažiuosiu, ok? Ar gerai? Mergaitė: -Ir tu jai parašyk, kad atiduotų tuką. Vyras: -Gerai gerai, L., viskas bus gerai nepergyvenk ir tikrai tėtė pasistengs. Tiktai būk gera, prašau tavęs pasakyk ką jinai sakė pasakyt tai tetai? Mergaitė: -Nesakysiu. Vyras: -Gėda tau biškuti. Gerai, tvarkoj tada, L., tada nepergyvenk. Mergaitė kažką pasako, vyras atsisveikina. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 33-38).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Kaltinamoji I. N. kaltės nepripažino, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė dukros nemušusi, tik naudojusi dukros atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Tai dukra ją išprovokavo tokiam elgesiui – išvakarėse nenorėjo išjungti kompiuterio, o ryte nesikėlė į mokyklą, todėl prasidėjo isterija. Filmuoti dukrą primokė tėvas, anksčiau ji tokių dalykų nedarė. Dukra yra hiperaktyvi, ant jos nuolat yra mėlynių. Dukra užaugo tokioje aplinkoje, (duomenys neskelbtini) metus matė tėvo smurtą prieš mamą, todėl tokia ir yra. Viskas buvo inscenizuota.

I. N. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie paneigti byloje ištirtais įrodymais. Pirmiausiai tai nukentėjusiosios mažametės L. N. parodymai, kai ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Ji nurodė, kad norėjo pasiimti pavalgyti. Mama įdėjo maistą. Ji (L. N.) norėjo paimti 9 eurus pavalgymui, tada mama pradėjo keiktis. Vėliau ji (L. N.) norėjo pasiimti telefoną, tada mama pradėjo ją tampyti už plaukų, spyrė į kairės kojos blauzdą. Paskui mama paėmusi skaudžiai tampė už dešinės rankos virš riešo. Po to mama ją paleido, o ji tada pabėgo į mokyklą. Jai labai skaudėjo tas vietas ir plaukus. Viskas atsitiko mamos namuose, prieškambaryje. Sugalvojo padaryti įrašą, nes žinojo, kuo tai gali baigtis. Įjungė įrašą, kol mama šildė maistą. Nežino, kodėl nusprendė įrašinėti. Anksčiau nesutarimų su mama buvo daug kartų, bet ji tų kartų neatsimena. Konfliktai su mama būdavo žodžiais. Atsimena, ji miegodavo, kai nenorėdavo eiti į mokyklą, mama paimdavo diržą ir ją mušdavo. Po įvykio buvo susitikusi su mama. Mama sakė, kad jos nemušė, nors mušė. Mama atsiprašė ir net verkė. Atleido mamai dėl šio įvykio.

Liudytojai E. N., I. L., R. R., I. S., J. D. įvykio nematė, tačiau jie visi girdėjo pačios mergaitės pasakojimą ir nurodė analogiškas aplinkybes, jog iš karto po įvykio mergaitė patvirtino, kad mama ją mušė. Patvirtino, kad mergaitė buvo susijaudinusi, apsiverkusi, pati atsinešė savo telefoną ir norėjo, kad būtų perklausytas jos padarytas įrašas, o klausiama atsakė, kad mama ją mušė ir anksčiau mušdavo. Teismas kritiškai vertina ir liudytojo M. L. parodymus, nes iš garso įrašo nesigirdi, kad mergaitė motinai būtų sakiusi, kad ši atstotų ar panašiai atsikalbinėtų. Pasak E. N., jam L. ir anksčiau pasakodavo, kad mama ją muša, tačiau jis netikėjo, nes I. niekada prie jo dukros nemušdavo. Dabar jis įsitikinęs, kad viskas taip ir buvo, kaip L. pasakojo. L. N. būsena užfiksuota ir E. N. darytame vaizdo įraše (IMG_32920), iš kurio matyti, kad L. iš pradžių nenori pasakoti, kas nutiko, vėliau, tėvui patvirtinus, kad šiandien vaikų gynimo diena, ji pravirksta ir pasiguodžia, kaip galima vaikus mušti per vaikų gynimo dieną; dar perklausiama patvirtina, kad šiandien ją mušė mama, mušė už tai, kad ji norėjo pasiimti pinigų į mokyklą pietums. Kitame įraše (IMG_3289) mergaitė pasakoja, kad mama liepė jai sakyti, jog tai jis (tėvas) ją muša. Vaiko nurodytas apklausoje aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurios duomenimis, L. N. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kairiame žaste ir dilbyje, kairėje kojoje; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2021-06-01. Galiausiai, L. N. paaiškinimus patvirtina ir jos pačios darytas vaizdo įrašas (jame vaizdo nesimato, yra garsas), iš kurio turinio akivaizdu, kad I. N. ne tai kad supykusi, bet tiesiog apimta įsiūčio, ne tik jos pakeltas balsas, bet ir vartojami keiksmažodžiai niekaip nesuderinami su vaiko barimu auklėjimo tikslais. Iš įrašo aiškiai girdėti, kad vaikas jokių priekaištų, juolab įžūliai, I. N. neišsako, vaikas visą laiką verkia, motinai atsakinėja per ašaras, o įrašo pabaigoje pradeda net spiegti, po to girdėti, kad ji verkia jau laiptinėje, t. y. išstumta už durų. Nors I. N. teismui teigė neva ji variusi lauk šunį (po M. L. parodymų, kad šuns vieno neišleidžia, ji jau teigė, kad ant šuns šaukė, nes šis painiojosi po kojomis), vis tik iš įrašo aiškiai girdėti, kad I. N. varo lauk, sakydama „į Angliją“, kas nesudaro pagrindo spręsti, jog keiksmažodžiai ir varymas lauk skirti šuniui. Taip pat teismas neturi pagrindo manyti, kad šiuo atveju atsakomybę šalintų tokios aplinkybės, kaip – kad vaikas beveik prieš metus negražiai pasisakė senelio atžvilgiu ar kad vaikas buvo primokytas daryti vaizdo įrašą. Kaip minėta, jokios provokacijos iš vaiko pusės įraše negirdėti, juolab tokios, kad toks motinos elgesys būtų pateisinamas; o ką vaikas pasakė ar nepasakė savo seneliui, taip pat gali būti tik pagrindas vaikui paaiškinti, ką galima sakyti, o ko ne. Vaikas apie mamos veiksmus pasakojo, kad griebė už plaukų, patampė, už rankos griebė ir į koją spyrė. Sakė, kad visose tose vietose jai skaudėjo. Teismui nekyla abejonių, kad mažametė nukentėjusioji apie įvykį papasakojo teisingai. Kaip minėta, ji pasakodama buvo nuliūdusi, susijaudinusi, verkė, visiems suaugusiesiems nupasakojo iš esmės vienodas aplinkybes, pateikė pačios darytą įrašą. Be to, vaiko nuoširdumą patvirtina ir tokios aplinkybės, kad ji ne vien neigiamai apibūdina mamą, apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, ji nurodė, kad mama jos atsiprašė ir ji mamai atleido, nors mama sakė, kad jos nemušė, bet mušė; tai, kad ji pasiilgsta mamos, patvirtino ir liudytoja J. D.; pasak liudytojos R. R., vaikas myli savo mamą, bet norėtų, kad nerėktų ant jos, neskriaustų, nes įvardijo, kad ją muša kiekvieną dieną. Tuo metu kaltinamoji I. N., nors, pasak dukros, jos atsiprašė, - teisme savo kaltę neigė, kas nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji iš tiesų gailisi dėl savo veiksmų. Ji daugiau išsakė pretenzijas dėl dukros elgesio, tačiau šios pretenzijos, teismo manymu, neadekvačios, reikalaujančios iš mažamečio vaiko tokio elgesio, kurio vaikas turi būti išmokytas būtent artimųjų.

Apibendrinant darytina išvada, kad yra įrodyta, jog I. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Suduodama smūgius savo mažametei dukrai, tampydama už plaukų, rankų, ji suvokė, kad tokiais veiksmais sukels vaikui fizinį skausmą ir kad dėl jos veiksmų gali kilti sužalojimų, ir to siekė, taip veikė tiesiogine tyčia, ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamoji dirba (1 t., b. l. 110, 136), anksčiau neteista (1 t., b. l. 115), per 5 metus bausta administracine tvarka 3 kartus: už policijos pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą, važiavimą be bilieto, automobilio vairavimą esant neblaiviai, visas baudas sumokėjusi (1 t., b. l. 117-118). Duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ar Respublikiniame priklausomybės ligų centre nepateikta. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą numatytos bausmės: bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę, kad nors nesigailėjo dėl savo veiksmų, ji anksčiau neteista, dirbanti, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Nustatant baudos dydį atsižvelgtina, kad nusikaltimas buvo daugiau spontaniškas, kad kaltinamoji turi mokėti ir išlaikymą vaikui, nurodė turinti skolą už šildymą; teigė, kad jos mėnesio uždarbis yra apie 400 Eur. Patikrinus Sodros duomenis nustatyta, kad sausio mėnesį jos atlyginimas už darbą neatskaičius mokesčių sudarė 1165.83 Eur, vasario – 227,10 Eur, kovo – 902,54 Eur, balandžio – 1550,22 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam, o mokėjimas atidėtinas ilgesniam nei 2 mėnesių terminui.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (patikslinta) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6, 11, 14.4.3.1 punktais, valstybės naudai iš kaltinamosios už advokatės Annos Grinevič ikiteisminiame tyrime ir už advokato Fausto Vrubliausko teisme L. N. teikiamą antrinę teisinę pagalbą priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 435,25 Eur (2 t., b. l. 58-60). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji L. N. yra mažametė, byla pradėta dėl smurto prieš mažametę, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalies pagrindu byloje būtinas mažamečio nukentėjusiojo įgaliotojo atstovo dalyvavimas. Kaip minėta, mažametei nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu atstovavo advokatė A. Grinevič, teisme – advokatas F. Vrubliauskas. Byloje buvo 3 teismo posėdžiai (dar vienas neįvyko dėl kaltinamosios ir liudytojų neatvykimo), visuose posėdžiuose advokatas dalyvavo, posėdžių trukmė buvo didesnė nei 30 minučių. Todėl pateiktame tarnybos prašyme nurodyta 435,25 Eur suma laikytina pagrįsta ir priteistina iš nuteistosios.

Ikiteisminio tyrimo metu I. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais (2 vnt.) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. N. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai bausmę – baudą 70 MGL (3500 Eur) dydžio.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Priteisti iš I. N. 432,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Išaiškinti I. N., kad baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.