- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-17054-935/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-16402-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektromontuotoju, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2015 m. spalio 29 d., apie 16.41 val., Kapsų g. 2a, Vilniuje, vairavo automobilį Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas stovintį automobilį VW Sharan, v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Šiais veiksmais A. B. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu A. B. prisipažino padaręs pažeidimus, paaiškino, jog jis suprato, kad reikėjo iškviesti policiją, surašyti deklaraciją, tačiau to nepadarė. Liudininkai galėtų patvirtinti, kad buvo ieškoma kito automobilio savininko, tačiau jo nerado ir iš įvykio vietos išvažiavo. A. B. teisme nurodė, jog tyrimo metu davė teisingus paaiškinimus.
Tyrimo metu A. B. parodė, kad 2015 m. spalio 29 d. vairavo automobilį Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. G.. Važiavo Kapsų g., pastatė automobilį aikštelėje, paskui išvažiuodamas iš aikštelės užkliudė kitą automobilį. Važiavo pirma eismo juosta, greitis buvo 10 km/h, pastebėjo kliūtį, ją pravažiavo. Privažiavo ženklą, kuris liepia praleisti kitus automobilius, degė raudonas šviesoforo signalas, kiti automobiliai stovėjo. Atstumas iki susidūrimo su automobiliu buvo 50 cm. Po įvykio grįžo atgal, kadangi nukentėjusio automobilio savininko nebuvo ir nežinojo, kaip jį rasti, jis išvažiavo į mokslus. Po mokslų grįžo atgal į įvykio vietą, jam iš parduotuvės pranešė, kad jau buvo iškviesta policija. Tuomet A. B. paskambino į policiją ir sužinojo visą situaciją. Dėl pažeidimų gailisi. (b. l. 11)
Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo faktą, taip pat A. B. kaltę, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.
Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. (b. l. 1-2)
Iš žiūryklės ataskaitos duomenų matyti, kad 2015 m. spalio 29 d. 16.41 val. buvo gautas pranešimas, jog prie gėlių turgelio automobilis Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), įvažiavo į stovintį automobilį. (b. l. 6)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. spalio 29 d., apie 16.41 val., buvo gautas pranešimas, jog Kapsų g. 2a, prie gėlių turgelio, buvo apgadintas automobilis VW, v. n. (duomenys neskelbtini) Kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Policijos pareigūnai atvykę į eismo įvykio vietą rado ant automobilio VW, v. n. (duomenys neskelbtini) priklijuotą raštelį – „kaltininkas išvažiavo, v. n. (duomenys neskelbtini) Sugadinimų aukštis ant automobilio VW, v. n. (duomenys neskelbtini) 0,5-0,8 m. (b. l. 4)
Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės bei įvykio metu automobiliui VW Sharan, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai. (b. l. 7-8)
Nukentėjusysis D. S. tyrimo metu parodė, kad VW Sharan apie 07.00 val. paliko Kapsų g., prie gėlių kiosko. Jis dirbo kitoje gatvės pusėje. Apie 17.00 val. prie savo automobilio pamatė policiją. Priėjus prie automobilio pamatė, kad jam apgadintas galinis bamperis ir sparnas. Policijos pareigūnai jam pranešė, kad jo automobilį apgadino Audi automobilis, kurio vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. (b. l. 9)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. spalio 29 d., apie 21.30 val., buvo paskambinta įvykį mačiusiai liudininkei, kuri paaiškino, jog matė, kaip automobilis Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį VW Sharan, v. n. (duomenys neskelbtini) ir nesustodamas iš įvykio vietos pasišalino. Pasak liudytojos, A. B. turėjo suprasti padaręs eismo įvykį, kadangi abu automobiliai stipriai susiūbavo. Taip pat specialisto tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. spalio 29 d., apie 20.00 val., į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą Kelių policijos valdybą atvyko A. B., kuri paaiškino, kad dalyvavo eismo įvykyje. (b. l. 5)
Iš fotolentelių matyti, kad automobiliui Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) nubrėžtas dešinysis sparnas, o automobiliui VW Sharan nubrėžtas galinio bamperio šonas kairėje pusėje. (b. l. 13, 14)
Anksčiau aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus patvirtina, todėl jie laikytini įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad A. B. 2015 m. spalio 29 d., apie 16.41 val., Kapsų g. 2a, Vilniuje, vairavo automobilį Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas stovintį automobilį VW Sharan, v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y., padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Pažeidimų padarymo faktus patvirtina paties A. B. paaiškinimai, transporto priemonių fotolentelės, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai, nukentėjusiojo D. S. paaiškinimai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimuose, eismo įvykio schemoje užfiksuoti duomenys.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl pažeidimų gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.
Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. padarė pakankamai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. vairuodamas transporto priemonę, apgadino svetimą turtą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pačiu pabrėžtina, jog A. B. nuo pat pažeidimų tyrimo pradžios neneigė apgadinęs kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, tą pačią įvykio dieną grįžo atgal į įvykio vietą, sužinojęs, kad apie įvykį pranešta policijai, jis pats nuvažiavo į policiją, įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti eismo įvykio aplinkybių, su jais bendradarbiavo, yra dirbantis, pradedantysis vairuotojas, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaip transporto priemonės vairuotojas nėra baustas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta pakankami nežymiai, t. y. apgadintas kairės pusės galinio bamperio šonas. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus prašymo matyti, jog A. B. darbas yra susijęs su važinėjimu į objektus, kurie yra ne tik Vilniaus mieste, bet ir Vilniaus rajone, A. B. į darbą buvo priimtas su sąlyga, kad darbo reikmėms naudosis automobiliu, vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas atlikti darbines funkcijas.
Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, A. B. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Tuo pačiu anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali be specialios teisės atėmimo. Teismo įsitikinimu Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.
Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).
Teismo posėdžio metu A. B. prašė tuo atveju, jeigu jam bus paskirta bauda, jos mokėjimą išdėstyti. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjui yra skiriama ženkliai mažesnė bauda, nei yra numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, taip pat į tai, kad jis dirba, baudos mokėjimas nėra išdėstomas. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju A. B. nėra pateikęs nei rašytinio prašymo paskirtą baudą išdėstyti, nei duomenų, kurie leistų įvertinti jo turtinę padėtį. Čia pažymėtina, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,
nutarė:
A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 310 Eur (trijų šimtų dešimties eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A2.6.-17054-935/2015.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.