Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir

E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji G. Š. ir E. Š. 2013 m balandžio 9 d., apie 14 val. 00 min., viešoje vietoje - Kauno rajone, Domeikavos sen., Domeikavos k. Bažnyčios g. 3, Domeikavos gimnazijos koridoriuje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu tai yra G. Š. tyčia kumščiu sudavus nepilnamečiui nukentėjusiajam G. M. į veido sritį, į šonkaulius, po to nustūmus nukentėjusįjį prie sienos bei užmovus šiam ant galvos švarką ir jį pargriovus, spardžius nukentėjusiajam į kojas, į šonus bei sudavus kumščiais į įvairias kūno vietas, viso įspiriant ir suduodant ne mažiau kaip dvidešimt smūgių, o nukentėjusiajam G. M. atsistojus, priėjus kaltinamajam E. Š., šiam tyčia vieną kartą delnu sudavus nukentėjusiajam į kairę akį bei ranka suspaudus jam sprandą, šiais vienas po kito sekusiais veiksmais kaltinamieji padarė nukentėjusiajam G. M. poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, nugaroje, sprande, kairėje šlaunyje ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. M. sveikatą, bei šiais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis G. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2013 m. balandžio 9 d. mokykloje jis atėjo pažaisti teniso prie koridoriuje esančio stalo teniso. Kitiems tuo metu žaidusiems vaikams baigus žaidimą, jis paprašė G. raketės, tačiau pastarasis pasakė, kad raketės neduos, nes kaltinamasis ją išriebaluos. Tai jis suprato kaip pasityčiojimą dėl jo kūno sudėjimo, todėl priėjo prie nukentėjusiojo ir paklausė: „Kas tau yra?“, jie abu susigrūmė, kuris kurį pastūmė pirmas, jis neatsimena. G. M. parkrito, jis užmovė nukentėjusiajam mokyklinį švarką ant galvos ir trenkė jam kelis kartus į šonus, spyrė į kojas, tada atsitraukė ir nuėjo prie kriauklės, kadangi jam šiek tiek bėgo kraujas. Kiek iš viso kartų sudavė nukentėjusiajam, jis neatsimena, galėjo būti apie 20 smūgių. Įvykio metu šalia buvo ir kiti mokiniai, kaip jie reagavo į muštynes, jis nematė. Kartu su kitais mokiniais buvo ir E. Š., kadangi jis taip pat laukė, kada galės žaisti, tačiau pirmiausia su nukentėjusiuoju susimušė jis (G. Š.), o tik tuomet, jam pasitraukus ir nuėjus nusiplauti kraują, prie G. priėjo E. Š.. Ar pastarasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, jis nematė, nes tuo metu buvo prie kriauklės. Prieš paprašant raketės jis su E. Š. dėl muštynių nesitarė, su juo apskritai nesikalbėjo, tik pasisveikino. Po šio įvykio jis G. M. atsiprašė girdint mokyklos direktoriui, kadangi visi buvo nuėję pas jį rašyti pasiaiškinimų dėl muštynių, taip pat kartu su E. Š. ir auklėtoja atsiprašė Granto prieš visą klasę, jam atrodė, kad nukentėjusysis jam atleido. Savo elgesį vertina blogai, dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Kaltinamasis E. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2013 m. balandžio 9 d. Domeikavos gimnazijoje prie sporto salės jis atėjo pažaisti stalo tenisą, kadangi turėjo laisvą pamoką. G. Š. paprašė G. M. paskolinti raketę, šis jam pasakė, kad raketės neduos, nes jis ją išmurzins, išriebaluos. Tuomet G. Š. ir G. M. apsistumdė, susimušė. Matė, kad kaltinamasis G. Š. nukentėjusiajam kumščiais trenkė į šonus ir spyrė, kiek buvo suduota smūgių jis tiksliai nežino, tačiau spyrio į veidą nebuvo. Po muštynių G. nuėjo prie kriauklės, o jis nukentėjusiajam liepė išeiti iš patalpos, nes jis toliau kėlė konfliktą, rėkavo, todėl jis paėmė nukentėjusįjį už kaklo ir bandė išvesti, tačiau pastarasis nesutiko, toliau provokavo, „pasiuntė“ jį ir jis vieną kartą trenkė jam delnu į skruostą. Konflikto metu grasino nukentėjusiajam jį suspardyti, tačiau tik dėl to, kad pastarasis jiems pagrasino pirmas. Įvykio metu aplink buvo vaikų, kiek tiksliai neatsimena, jų reakcijos į muštynes nematė, o G. Š. tuo metu buvo nuėjęs prie kriauklės. Nukentėjusiojo atsiprašė ir būdami pas direktorių, ir prieš visą klasę. Savo elgesį vertina blogai, dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis G. M. parodė, jog 2013 m., mokslų metų pabaigoje, Domeikavos gimnazijoje, per muzikos pamoką mokytoja jį išleido žaisti stalo tenisą. Pasibaigus jo eilei žaisti, G. Š. paprašė duoti raketę, jis raketės kaltinamajam nedavė, pasakydamas, kad išriebaluos ją, tačiau G. Š. storu nevadino, su juo nekonfliktavo. Tuo metu E. Š., kartu su kitais vaikais, stovėjo prie teniso stalo ir laukė savo eilės žaisti. Kaltinamasis G. Š. priėjo prie jo ir nieko nesakęs pastūmė prie sienos, pradėjo trankyti, jis dengėsi galvą, bet vienas nestiprus kaltinamojo smūgis pataikė į galvą, jį kaltinamasis G. Š. pargriovė ant grindų, uždėjo švarką jam ant veido, spardė jį. Jam atsistojus, E. Š. paklausė, ko toks linksmas, ir trenkė jam kumščiu į akį, suspaudė už sprando. Akies sužalojimas atsirado būtent dėl E. Š. smūgio kumščiu į veidą. E. Š. sakė, kad jei jis kam nors pasiskųs, suspardys jį kaip obuolį. Tuomet jis išėjo iš patalpos, kur yra stalo tenisas, bei bandė prisiskambinti tėčiui, tačiau nepavyko. Apie muštynes pasakė kūno kultūros mokytojui, šis jam patarė nueiti pas mokyklos direktorių. Būdamas pas direktorių su kaltinamaisiais susitaikė, nes bijojo, buvo priverstas tai padaryti. Kaltinamiesiems jis neatleido.

Liudytojas E. J. parodė, jog Domeikavos gimnazijoje, tikslaus mėnesio neprisimena, muzikos pamokos pabaigoje jį mokytoja išleido žaisti stalo tenisą kartu su kitais vaikais. Žaisti atėjo ir kaltinamasis G. Š., kuris paprašė nukentėjusiojo jo raketės, G. M. pasakė, kad raketės neduos, nes jis išterlios ją. Tuomet kaltinamasis G. Š. paklausė G. M.: „kaip pasakei?“, ir pastūmė nukentėjusįjį į kampą prie radiatoriaus bei pradėjo jį mušti. Kaltinamojo veiksmų gerai nematė, tačiau žino, kad jis nukentėjusiajam pora kartų spyrė. G. M. bandė gintis su rankomis. Nukentėjusysis po muštynių atsistojo ir nusišypsojo, o kaltinamasis E. Š. paklausė „tau juokinga?“. Nukentėjusiajam atsakius teigiamai, E. Š. jam delnu trenkė per veidą. Po smūgio nukentėjusysis G. M. nuėjo už durų paskambinti, o kaltinamasis E. Š. sakė, kad jam bus blogai, jei nukentėjusysis G. M. kam nors pasiskųs. Kad G. M. būtų suduoti smūgiai kumščiais į veidą, jis nematė. Muštynes stebėjo E. Š. brolis ir dar keli vaikai, mano, jog tai nėra normalu ir šis įvykis juos šokiravo.

Liudytojas O. P. parodė, jog 2013 m balandžio 9 d., per muzikos pamoką mokytoja išleido žaisti stalo tenisą. Jiems baigus žaisti, atėjo kaltinamieji E. Š. ir G. Š., buvo jų eilė žaisti ir kaltinamasis G. Š. paklausė nukentėjusiojo G. M., ar gali duoti raketę. Nukentėjusysis G. M. raketės nedavė, nes vyresni numeta raketę ir sulaužo. Tuomet jie abu susistumdė, nukentėjusysis G. M. pargriuvo ant žemės ir kaltinamasis G. Š. pradėjo jį trankyti, spardė jam šonus. Pasibaigus muštynėms, G. M. atsistojo, nusišypsojo ir kaltinamasis E. Š. jo paklausė „kas čia tau juokinga?“ bei trenkė nukentėjusiajam G. M. delnu per veidą, jis taip pat ir grasino nukentėjusiajam. Ar prieš muštynes tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų buvo kilęs konfliktas, jis nežino. Įvykio metu kartu su juo buvo Dovydas, Ernestas, dar keli šeštokai ar penktokai. Jie dėl šio įvykio išsigando.

Liudytojas D. Z. parodė, jog Domeikavos gimnazijoje, laiko nepamena, jis žaidė tenisą su savo trimis klasiokais, atėjo vyresnieji - kaltinamieji G. Š. ir E. Š.. Jo klasiokas nukentėjusysis G. M. pralošė ir kitas pagal eilę turėjo žaisti G. Š.. Jis paprašė Granto raketės, tačiau nukentėjusysis raketės nedavė, sakė „ištepliosi“. Tuomet G. Š. pastūmė G. M.. Šiam nukritus, kaltinamasis G. Š. pradėjo jį spardyti ir trankyti. Kokius tiksliai smūgius G. Š. sudavė nukentėjusiajam, jis nematė, matė tik kaip jis spyrė iš kojų ir trenkė rankomis į pilvą. Į galvą kaltinamasis nukentėjusiajam nepataikė, nes šis buvo susiėmęs už galvos. Po to nukentėjusysis atsistojo ir kaltinamasis E. Š. paklausė, ar jam juokinga. Nukentėjusiajam atsakius teigiamai, E. Š. dar kartą paklausė to paties ir tada trenkė nukentėjusiajam delnu per veidą bei norėjo vestis jį už kampo pakalbėti. Šį įvykį, be jo, matė dar keli vaikai.

Kaltinamojo G. Š. atstovas pagal įstatymą R. Š., apklaustas kaip liudytojas parodė, jog yra kaltinamojo G. Š. tėvas. Apie įvykį sužinojo, kai paskambino jo žmona ir pasakė, kad mokykloje sūnus susimušė su berniuku. Sūnus jam sakė, kad trenkė nukentėjusiajam į pilvą ir spyrė iš kojos. Žmona skambino nukentėjusiajam, tačiau jo tėvai bendrauti nenorėjo. Iki šio įvykio jokių nusiskundimų ir priekaištų iš mokyklos dėl sūnaus elgesio nebuvo.

Kaltinamojo G. Š. atstovė pagal įstatymą D. Š., apklausta kaip liudytoja parodė, jog kaltinamasis G. Š. yra jos sūnus. Apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, grįžęs iš mokyklos sūnus jai papasakojo apie muštynes. Jos sūnus kartu su kitu kaltinamuoju nukentėjusiojo atsiprašinėjo prieš visą klasę, ji bandė prisiskambinti nukentėjusiojo tėvams, tačiau G. M. mama su ja nebendravo.

Nukentėjusiojo G. M. atstovė pagal įstatymą L. M., apklausta kaip liudytoja parodė, jog apie 2013 m. balandžio 9 d. įvykį Domeikavos gimnazijoje sužinojo iš savo sūnaus G. M.. Jis grįžęs iš mokyklos, paragintas į jų namus atėjusio klasioko, papasakojo, kad jis žaidė stalo tenisą ir prie jo priėjo kaltinamieji G. Š. su E. Š. bei paprašė raketės. G. M. atsisakė duoti raketę, tuomet G. Š. pastūmė nukentėjusįjį, pradėjo jį kumščiuoti, paskui pargriovė ir pasityčiodamas užmovė švarką ant galvos, pradėjo spardyti, daužyti, šaukti ant jo. Po kurio laiko, kai nukentėjusysis G. M. jau galėjo atsistoti, kaltinamasis E. Š. klausė „ko šypsaisi?“, nukentėjusysis G. M. aiškino, kad tai buvo nevalinga veido išraiška, jis pasimetęs atsakė, kad linksma ir kaltinamasis E. Š. trenkė į akį kumščiu ir už sprando paėmęs pažeminančiai tempė nukentėjusįjį G. M. iš salės. Nukentėjusysis G. M. ištrūko iš jo gniaužtų, bet sakė, kad skaudžiai buvo suėmęs ir paėjęs į šalį skambino tėčiui, apie įvykį pasakė kūno kultūros mokytojui ir nuėjo pas direktorių. Po muštynių sūnus jautėsi blogai, buvo sutrikęs, nenorėjo eiti į mokyklą. Kadangi visą įvykio dieną iki pat vakaro buvo policijos įstaigoje, į medikus dėl sumušimų kreipėsi kitą dieną.

Nukentėjusiojo G. M. atstovas pagal įstatymą G. M., apklaustas kaip liudytojas parodė, jog 2013 m. balandžio 9 d. sūnus G. M. jam skambino į mobilųjį telefoną, tačiau jis negalėjo atsiliepti ir apie įvykį sužinojo grįžęs į namus. Suprato, kad jo sūnus yra sumuštas ir pažemintas, todėl nusprendė kreiptis į policiją. Po šio įvykio sūnus buvo morališkai sužlugdytas, jis nebenorėjo eiti į mokyklą.

Iš 2013 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – atitverta patalpos dalis, esanti Domeikavos gimnazijoje, adresu Bažnyčios g. 3, Domeikavos km., Domeikavos sen., Kauno r. (10-15 b.l.).

Iš 2013 m. balandžio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G915/13(02) matyti, jog G. M. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, nugaroje, sprande, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai 2013 m. balandžio 9 d. užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. G. M. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (20 b.l.).

Iš 2013 balandžio 16 d. daiktų, dokumento pateikimo protokolo matyti, jog Domeikavos gimnazijos direktorius pateikė G. Š., E. Š., G. M., D. Š., E. J., D. Z., O. P. paaiškinimus apie 2013 m. balandžio 9 d. įvykį Domeikavos gimnazijoje (26-33).

Taigi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamieji G. Š. ir E. Š., kaltinime nurodytu laiku, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra stebint stalo teniso pažaisti susirinkusiems mokiniams, nukentėjusiajam G. M. atsisakius patenkinti kaltinamojo G. Š. prašymą duoti jam stalo teniso raketę, kaltinamasis G. Š. tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, į šonkaulius, po to nustūmė nukentėjusįjį prie sienos, užmovė jam ant galvos švarką ir jį pargriovė bei spardė nukentėjusiajam į kojas, į šonus bei sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas, iš viso įspirdamas ir suduodamas ne mažiau kaip dvidešimt smūgių. Kaltinamajam G. Š. nuo nukentėjusiojo atsitraukus, E. Š. tyčia vieną kartą delnu sudavė nukentėjusiajam į kairę akį bei ranka suspaudė jam sprandą ir šiais vienas po kito sekusiais kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiajam G. M. padarydami poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, nugaroje, sprande, kairėje šlaunyje ir tuo nežymiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą. Aplinkybę, jog visuomenės rimtis buvo realiai sutrikdyta, patvirtina tai, jog smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo pavartotas viešoje vietoje, matant nepilnamečiams asmenims, kurie buvo šokiruoti kaltinamųjų elgesio, buvo nutraukta įprasta pamokų eiga mokykloje tiek nukentėjusiajam, tiek ir neteisėtus kaltinamųjų veiksmus mačiusiems asmenims. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje apklausti liudytojai E. J., O. P., kurie parodė, kad jie išsigando, toks įvykis nėra normalus ir juos šokiravo. Kaltinamieji G. Š. ir E. Š. veikė tiesiogine tyčia, tai yra jie suvokė, kad smurtaudami prieš nukentėjusįjį G. M., viešoje vietoje – Domeikavos gimnazijoje, matant pašaliniams asmenims, elgiasi įžūliai, savo neteisėtais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, bei suprato, kad dėl tokių jų neteisėtų veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tokių padarinių siekė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų G. Š. ir E. Š. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Pažymėtina, kad kaltinamieji G. Š. ir E. Š. buvo kaltinami nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., padarę veikdami bendrininkų grupėje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. Š., atėjęs žaisti stalo tenisą į koridorių ir sulaukęs savo eilės, paprašė nukentėjusiojo duoti jam pastarojo raketę. Nukentėjusiajam atsisakius bei pareiškus, jog G. Š. raketę išriebaluos, kaltinamasis, pasijutęs įžeistas, nustūmė G. M. prie sienos, užmovė nukentėjusiajam ant galvos švarką ir, šiam pargriuvus, spardė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Kaltinamajam G. Š. atsitraukus ir, kaip jis teismo posėdžio metu nurodė, nuėjus prie kriauklės, tik tuomet prie nukentėjusiojo priėjo kaltinamasis E. Š., visą laiką su kitais mokiniais stovėjęs atokiau, ir, siekdamas suvaldyti kilusį konfliktą, sudavė G. M. delnu per veidą. Kaltinamasis G. Š., apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju E. Š. nesitarė dėl muštynių, su juo apskritai prieš įvykį nekalbėjo, o tik pasisveikino.

Iš kaltinamųjų elgesio nusikalstamos veikos padarymo metu bei jų paaiškinimų teismui matyti, jog pastarieji nei žodžiu, nei jokiais konkliudentiniais veiksmais nesitarė daryti nusikalstamos veikos, jie veikė atskirai, vienas kitam nepadėdami, skatinami skirtingų motyvų. Atsižvelgiant į tai, iš prokurorės suformuluoto kaltinimo yra šalintinas bendrininkavimas.

Kaltinime kaltinamasis E. Š. buvo kaltinamas sudavęs nukentėjusiajam G. M. kumščiu į veidą. Teisiamojo posėdžio metu ištyrus įrodymus, nustatyta, kad kaltinamasis E. Š., kaltinamajam G. Š. pasitraukus nuo nukentėjusiojo ir pastarajam atsistojus, priėjo prie jo ir, paklausęs, ar šiam linksma, sudavė nukentėjusiajam delnu per veidą, todėl teismas atitinkamai patikslina kaltinimą dalyje pagal aukščiau išdėstytas ir įrodytas aplinkybes, jos kaltinamasis E. Š. nukentėjusiajam G. M. per veidą sudavė ne kumščiu, o delnu. Ši kaltinimo korekcija kaltinamųjų teisių nesuvaržo, nes iš esmės nepakeičia veikos faktinių aplinkybių bei nekeičia veikos kvalifikavimo.

Skirdamas kaltinamajam E. Š. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Kadangi kaltinamasis G. Š. nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis G. Š. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis yra 17 metų amžiaus, neteistas (45 b.l.), administracine tvarka nebaustas (44 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (55 b.l.), VšĮ Pakaunės PSPC pas gydytoją psichiatrę – narkologę nesilanko (57 b.l.), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre nebuvo registruotas (59 b.l.). Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, jog D. Š. šeima, auginanti G. Š., į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą neįrašytas, nusiskundimų dėl vaikų nepriežiūros negauta (47 b.l.). (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas kaip uždaro būdo, tačiau bendraujantis su klasės draugais, ne visada drausmingai elgiasi pamokų metu, į pastabas reaguoja neadekvačiai, mokosi vidutiniškai (49 b.l.). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Domeikavos policijos nuovados duomenimis, nepilnametis G. Š. Domeikavos policijos nuovadoje į policiją dominančių vaikų apskaitą ir profilaktinę įskaitą neįrašytas (51 b.l.). Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Domeikavos seniūnijos rašto matyti, jog kaltinamojo šeima į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų sąrašą neįrašyta, seniūnija neigiamos informacijos dėl šios šeimos vedamo gyvenimo būdo nėra gavusi (53 b.l.).

Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, kaltinamajam G. Š. skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį bei padėsianti sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, yra nepilnametis, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, skirtos bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei įstatyme numatytas vidurkis (BK 90 str. 1 d. 3 p., 48 str.).

Kaltinamasis E. Š. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis neteistas (70 b.l.), administracine tvarka baustas (69 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (55 b.l.), VšĮ Pakaunės PSPC pas gydytoją psichiatrę – narkologę nesilanko (57 b.l.), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje psichikos sveikatos centre nebuvo registruotas (59 b.l.). Kauno rajono savivaldybės administracijos Domeikavos seniūnijos rašte nurodyta, kad kaltinamojo šeima į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų sąrašą neįrašyta (71 b.l.). (duomenys neskelbtini) charakterizuojas teigiamai, kaip aktyvus, draugiškas, paslaugus, nekonfliktiškas, gerai lankantis mokyklą, besimokantis vidutiniškai (72 b.l.).

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, kaltinamajam E. Š. skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį bei padėsianti sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiasu, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, skirtos bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei įstatyme numatytas vidurkis (BK 42 str. 1 d. 3 p., 48 str.).

Dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis G. M. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti jam iš kaltinamųjų 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti (124 b.l.). Apklausti teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji dėl civilinio ieškinio nuomonės neturėjo, kaltinamojo G. Š. atstovai pagal įstatymą ir civiliniai atsakovai R. Š. ir D. Š. dėl civilinio ieškinio neprieštaravo, tačiau nesutiko dėl jo dydžio, teismo posėdžio metu nurodė, jog prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į nusikaltimo padarinius, yra per didelė (128-130, 135, 136 b.l.).

Nukentėjusiojo G. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Nukentėjusysis G. M. teismo posėdžio metu parodė, jog po 2013 m. balandžio 9 d. įvykio Domeikavos gimnazijoje ant jo kūno buvo mėlynių, jam buvo labai baisu, nenorėjo su niekuo bendrauti, patirti išgyvenimai trukdė mokytis, jis negalėjo užmigti, skaudėjo šonus, bijojo bendrauti su savo klasės draugai, kad jie nepradėtų tyčiotis, vartojo vaistus. Jis ir šiuo metu bijo vaikščioti mokykloje dėl kaltinamųjų išsakytų grasinimų. Civilinį ieškinį palaiko ir mano, jog tai adekvati suma jo patirtiems išgyvenimams (131 b.l.)

Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų tyčinių kaltinamųjų veiksmų – nukentėjusiojo sužalojimo, G. M. patyrė fizinį skausmą, jam buvo suduota ne mažiau kaip dvidešimt smūgių į įvairias kūno vietas, jis patyrė stresą, pažeminimą, kadangi įvykį stebėjo keletas Domeikavos gimnazijos mokinių. Neabejotina, kad dėl nukentėjusiojo patirtų dvasinių išgyvenimų, jis nesijaučia saugus mokykloje, vengia bendrauti su klasės draugais, siekiant išvengti jų galimų patyčių dėl sužalojimo, taip pat bijo būti sumuštas kaltinamųjų, kaip jam buvo grasinta, dėl šių įvykių sutriko jo miegas bei mokymosi kokybė. Todėl šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, jog jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6. 250 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoją teismą tai pat atsižvelgti į pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje teismas atsižvelgia į tai jog, kaltinamieji yra jauno amžiaus, o kaltinamasis G. Š. – dar nesulaukęs pilnametystės, jie abu yra moksleiviai, nedirbantys, nusikaltimu turtinė žala nukentėjusiajam padaryta nebuvo, taip pat nenustatyta, jog dėl patirto fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų nukentėjusiojo sveikata gali pablogėti ateityje, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į valstybėje esamą pragyvenimo lygį, teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo pareikštas 10 000 litų reikalavimas atlyginti neturtinei žalai yra mažintinas iki 2 000 litų (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-205-348/2013). Kaltinamųjų atsakomybė už padarytą nukentėjusiajam neturtinę žalą priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų (CK 6.279 str.).

Pagal CK 6.276 str. 2 d., tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia ir tai, kad jų tėvai atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, tai yra tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-497/2009).

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis G. Š. yra nepilnametis, jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš kaltinamojo G. Š. atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų D. Š. ir R. Š. solidariai priteistina 1 000 litų neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši jų pareigą pasibaigia, kai jų vaikas - kaltinamasis G. Š. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Kadangi nukentėjusysis G. M. yra nepilnametis, priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise iki nukentėjusiojo G. M. pilnametystės nustatytini jo atstovai pagal įstatymą L. M. ir G. M. (CK 3.185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.

E. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų G. Š. ir E. Š. 2 000 (du tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamajam G. Š. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, nukentėjusiajam G. M. solidariai priteisti iš kaltinamojo G. Š. atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų D. Š. ir R. Š. 1 000 Lt (vieną tūkstantį) neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši atstovų pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai jų vaikas - kaltinamasis G. Š. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise iki nukentėjusiojo G. M. pilnametystės nustatyti jo atstovus pagal įstatymą L. M. ir G. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.