Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 9 d. nutarties K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė : I.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimu K. M. paskirta administracinė nuobauda - 450 litų bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 87 straipsnio 3 dalyje padarymą. Nuobauda K. M. skirta už tai, kad 2009 m. gruodžio 8 d., apie 9.35 val., Kaišiadorių rajone, Kauno mariose ties Dabintos sala, žvejojo mėgėjiškos žūklės taisyklėse draudžiamais ne mėgėjiškos žūklės įrankiais (2 vnt. statomų tinklų iš valo po 150 m ilgio, 70x70 mm akytumo), kuriuos statė iš plastikinės valties kartu su A. P., tuo pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas. K. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad žvejojo mėgėjiškos žūklės taisyklėse draudžiamais ne mėgėjiškos žūklės įrankiais (2 vnt. statomų tinklų iš valo po 150 m ilgio, 70x70 mm akytumo). Nors K. M. neigia statęs tinklus ir pažeidęs Mėgėjiškos žūklės taisyklių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina išvadą, kad K. M. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Teismo posėdyje liudytojais apklausti T. K., K. K. Ž., N. Ž. ir A. M. nurodė, jog matė valtį, joje buvo du asmenys, kurie metė tinklus (b. l. 42-45). Esminių prieštaravimų liudytojų parodymuose teisėjų kolegija nenustatė. Šie asmenys tiesiogiai stebėjo pažeidimo padarymą. Duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir K. M.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jų parodymais. Tuo tarpu K. M. ir jo iniciatyva apklaustų liudytojų parodymai nepaneigia pažeidimo padarymo – P. G. ir D. J. pažeidimo padarymo vietoje nebuvo, todėl jų parodymai nėra reikšmingi, o A. P. parodymai prieštarauja objektyviems byloje užfiksuotiems duomenims, be to, šie asmenys yra atsakomybėn traukiamo asmens draugai ir jie siekia padėti K. M. išvengti atsakomybės. Todėl jų parodymais pagrįstai nebuvo vadovautasi. Tai, kad K. M. ir A. P. buvo sulaikyti ne toje pačioje vietoje, kur buvo pastatyti tinklai, nepaneigia pažeidimo padarymo fakto. Iš liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų matyti, kad tuo metu vandens telkinyje jokios kitos pašalinės valties nebuvo ir kitų asmenų, galėjusių toje vietoje ir tokia pačia valtimi statyti tinklus, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

K. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartį K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.