- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-29-508-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01601-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Kaltinamasis
- M. K.
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė
Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-29-508-2014
Teisėja: B. Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01601-2011-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.
2014 m. vasario 27 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jurgio Kiškio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jančiauskui, išteisintajam M. K., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalies, kuria M. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).
Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu buvo panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalis, kuria M. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalis dėl M. K. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. panaikinta ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. išteisintas, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad 2011m. lapkričio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini), L. S. perdavė 2,051g narkotinės medžiagos - kanapių dalių ir susmulkintų tabako lapų mišinio, tokiu būdu platino narkotines medžiagas.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniu skundu M. K. atžvilgiu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-18 nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti M. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., paskirti bausmę - 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Daiktus - kanapių ir tabako mišinį (1,961g), saugomus LTEC, ir dėžutę, saugomą Kauno apskrities VPK Dainavos PK, sunaikinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad M. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismo išteisinamojo nuosprendžio išvados neatitinka ne tik ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir teismo posėdyje juos ištyrus nustatytų aplinkybių, bet ir paties teismo išteisinamajame nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK nustatytų nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų: nuosprendyje nėra aiškiai ir išsamiai nurodytos teismo išvados dėl kaltinamojo M. K. išteisinimo. Be to, jos yra ir prieštaringos, nes vienoje jų teismas nurodo, kad neįrodyta kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, o kitoje išvadoje teismas jau nurodo, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat aiškiai nenurodė, kodėl byloje apklaustų liudytojų parodymai yra nepakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti, be to, nenurodė ir tai, kodėl M. K. veiksmų, kurie nustatyti bylos duomenimis ir motyvuotai buvo nurodyti kaltinamajame akte bei prokuroro vertinami kaip nusikalstama veika, nelaiko atitinkančiais BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, tame tarpe ir priemonių jo nustatytiems neaiškumams bei prieštaravimams pašalinti, taip pat nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina įrodymus, atskleisti bylos ir joje esančio kaltinimo dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis esmę. Pirmosios instancijos teismas nustatė kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių nebuvimą, neišanalizavęs ir tinkamai neįvertinęs įrodymų visumos, o įrodymus vertino, išvadas dėl M. K. nekaltumo padarė tik pagal savo vidinį įsitikinimą, dėl ko buvo pažeistos ir BPK 20 str. 5 d. nuostatos.
Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįstos teismo abejonės bei jų pagrindu padarytos išvados ir dėl to, kad baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad konkrečios narkotinės medžiagos kiekis mišinyje, kuris inkriminuotas M. K., nebuvo nustatytas. Specialisto išvadoje nustatyta, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinės medžiagos - kanapių (Cannabis L.) dalių ir susmulkintų tabako (Nicotiana L.) lapų mišinys, kurio svoris yra 2,051 g. Šios išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad, atlikus mikroskopinį tyrimą, kanapių kiekis mišinyje nenustatytas, nes dalelės yra smulkios ir jų negalima išrinkti. Dujų chromatografijos metodu psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nenustatyta, nes kanapės yra mišinyje su tabaku. Tačiau skundžiamu atveju specialisto išvada neginčijamai nustatytos dvi aplinkybės, tai yra nustatytas mišinio svoris - 2,051 g ir tai, kad viena mišinio sudedamųjų dalių yra kanapių dalys, yra visiškai pakankami ir patikimi duomenys išvadai, kad narkotinės medžiagos - kanapių dalių tame mišinyje tikrai yra (tikrai >0), ir kad yra ne daugiau kaip 2,051 g. Tai reiškia, kad skundžiamu atveju buvo nustatytas nedidelis narkotinės medžiagos - kanapių dalių kiekis, nes pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų nuostatas kanapių ir jų dalių nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, kas ir yra nustatyta aptarta specialisto išvada.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kaltinamojo M. K. parodymus, kuriais jis pripažino savo kaltę, vertinti kaip savęs apkalbėjimą, o liudytojų E. K., I. K., J. B., J. G. parodymus vertinti kaip prieštaringus. Šios bylos kontekste joje surinktiems įrodymams patikrinti yra labai svarbūs ir liudytojų G.L. K., L. M. S. parodymai, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo. G.L. K. parodė, kad L. S. pasakojo, jog kanapes jam davė M. K. prieš dvi savaites. L. M. S. parodė analogiškai, kad jai sūnus pasakojo, jog automobilyje policijos pareigūnai rado kanapių, kurias jam davė M. K.. Šie netiesioginiai įrodymai patvirtina byloje surinktus ir teisme ištirtus tiesioginius įrodymus.
Kaip teigiama apeliaciniame skunde, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, teismo vertintinų įrodymais, iš kurių matyti, kad 2011 m. lapkričio mėn. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini), M. K. perdavė L. S. 2,051 g narkotinės medžiagos - kanapių dalių ir susmulkintų tabako lapų mišinio, tokiu būdu platino narkotines medžiagas, kas reiškia M. K. veikoje yra nustatyti visi požymiai, kurie reikalingi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 str. 1 d. kilti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsižvelgiant į nustatytą veikliosios medžiagos kiekį, neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, bet nubausti bauda 30 MGL (3900 Lt), išteisintųjų gynėjus, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, atlikus įrodymą sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai išteisino M. K., nes nepadaryta veika, turinti LR BK 260str.1d. nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra baudžiamojo kodekso apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tokia nuomonė formuojama ir teismų praktikoje.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kaltinamasis M. K. išteisintas ne tik, jog nenustatytas narkotinės medžiagos kanapių veikliosios medžiagos kiekis, bet ir nesant įrodymų, jog L. S. inkriminuojamą tabako ir kanapių mišinį būtų įgijęs iš M. K., o šis taip platinęs. Iš dalies sutiktina su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad būtent M. K. 2011m. lapkričio mėn., (duomenys neskelbtini), Kaune, perdavė L. S. 2,051g narkotinės medžiagos kanapių dalių ir susmulkintų tabako lapų mišinio, taip platindamas. Todėl faktinės aplinkybės pažymi, kad M. K. disponavo ir platino N. S. 2,051g mišinį narkotinės medžiagos kanapių dalių ir susmulkintų tabako lapų. Teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme apklaustieji L. S. paaiškino, kad inkriminuojamą mišinį įgijo iš M. K., atitinkamai ir M. K. paaiškinęs, kad perdavė L. S. kanapių lapų, paties priskintų ir paskui džiovintų. Taip pat ir kaltinamųjų artimieji davę parodymus, jog L. S. pripažinęs, kad gavo kanapių iš M. K., šis atitinkamai pripažinęs, jog davė kanapių L. S., taip parodė liudytojos G.L. K., L.M. S.. Nors nenustatytos aplinkybės bei nėra objektyvių įrodymų, kuris būtent asmuo sumaišė kanapių lapus su tabako lapais, pasėkoje smulkintame mišinyje nepavyko net specialistams atskirti šių komponentų kiekio, tačiau tai nėra esminė aplinkybė. Abu kaltinamieji, M. K. ir L. S. rūkė narkotinę medžiagą kanapes, o kuris ar abu sumaišė su tabako lapais tokį mišinį, kvalifikavimui reikšmės neturi.
Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog inkriminuojamoje veikoje nėra nusikaltimo sudėties dalyko – draudžiamos narkotinės medžiagos kanapių dalių veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio pakankamos koncentracijos, dėl kurios būtų galima baudžiamoji atsakomybė.
Ikiteisminio tyrimo metu atliktas tyrimas, 2012-01-25 specialisto išvadoje (t.1,b.l.14-16) nustatyta, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinės medžiagos- kanapių (Cannabis L.) dalių ir susmulkintų tabako (Nicotiana L.) lapų mišinys. Šio mišinio svoris yra 2,051g. Kanapių dalių kiekis mišinyje ir delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija kanapių dalyse nenustatyti.
Apeliacinėje instancijoje buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausti specialistai R. J., V. Š., atlikę tyrimą ir surašę išvadą, taip pat buvo paskirta, atlikta ekspertizė.
Specialistas V. Š. paaiškino, jog iš dalies galima nustatyti mišinyje esančią delta 9 tetrahidrokanabinolio koncentraciją, kanapės yra mišinyje su tabaku, nustatant tetrahidrokanabinolio koncentraciją imamos ne tik kanapių dalys, bet ir tabakas. Kanapės sudaro nuo ketvirtadalio iki pusės kanapių ir tabako mišinio. Kiekis tyrimui pakankamas, laikui bėgant delta 9 tetrahidrokanabinolio koncentracija kanapėse mažėja, negalės paskaičiuoti kiek tiksliai yra delta 9 tetrahidrokanabinolio kanapėse, galėtų ištirti kokia delta 9 tetrahidrokanabinolio koncentracija yra mišinyje su tabaku. Veikliąją medžiagą galima patvirtinti mišinyje, bet negali atskirti nuo tabako. Tyrimą paskirti tikslinga. Gautųsi koncentracija mažesnė už realią koncentraciją esančią kanapių dalyse. Nustatyti delta 9 tetrahidrokanabinolio kiekio kanapėse negalima. Sudėtyje yra delta 9 tetrahidrokanabinolio, kokybiškai yra tokios medžiagos, nevertinat jos kiekio. Paskyrus papildomą tyrimą, išvada bus kategoriška, kad tirti pateiktų kanapių ir tabako mišinyje delta 9 tetrahidrokanabinolio koncentracija yra tokia, kokia bus nustatyta. Atskirti kanapių dalių nuo tabako dalelių neturi galimybių.
Specialistė R. J. paaiškino, jog atliekant mišinio tyrimą nebuvo nurodymo ištirti kiek yra veikliosios medžiagos. Atliekant mikroskopinį tyrimą, matė, kad tai skirtingų augalų dalelės. Atrinktas kiekis nebus tikslus, nes augalų dalys yra susitrynusios ir jų mechaniškai atrinkti negalima, o kitos metodikos nėra ekspertinėje praktikoje. Veikliosios medžiagos kanapėse daugiausia yra viršutiniame trečdalyje, viršutiniuose lapuose ir žiedynuose. Moteriški žiedynai sukaupia daugiau veikliosios medžiagos. Nėra sudėtinga atskirti žiedynų dalis ir lapų dalis.
Ekspertizės akto 2013-12-10 Nr. 11-2807(13) išvadoje pažymėta, jog tiriamajame kanapių dalių ir tabako mišinyje psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra ne mažesnė, negu 0,2%. Mišinyje esančių kanapių dalių kiekio ir tikslios delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos nustatyti negalima, nes kanapių dalys yra mišinyje su tabaku (t.2,b.l.172,173).
Pažymėtina, jog atlikus tyrimą dėl kanapių dalių veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio, ekspertizės akte nebuvo konstatuota, jog yra daugiau nei 0,2% bei būtent kiek, nes ir nepateiktas būtent toks atsakymas. Paskiriant ekspertizę buvo prašoma ištirti ir atsakyti į konkretų klausimą dėl veikliosios medžiagos kiekio, koncentracijos, bet nebuvo tokio klausimo būtent dėl reikšmingo procentinio kiekio 0,2 mažiau ar daugiau. Ekspertizės aktu nenustatyta, kad delta-9-tetrahidrokanabinolio būtų pvz. 0,21% ar 0,3%. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies aišku, kad būtent ir nustatyta kanapių dalyse veikliosios psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 0,2%, o tai, kad yra mišinyje su smulkintais tabako lapais, negali suponuoti loginės išvestinės, jog turėtų būti didesnė koncentracija, nes tiriamos ne tabako dalys, tiriama kanapių dalių veiklioji medžiaga.
Kaip nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 4 d. nutartyje Nr. 2K-308/2013, aiškindamas 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 nuostatų veikimą valstybės narės nacionalinės teisės srityje 2008 m. liepos 11 d. nutartyje (C-207/08), išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą E. Babanovo baudžiamojoje byloje, Teisingumo Teismas nusprendė, kad: 1) 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia nacionalinės teisės aktą, kuriuo draudžiama auginti ir laikyti šiame reglamente nurodytas pluoštines kanapes; 2) Bendrijos teisė draudžia valstybės narės teismui taikyti nacionalinės teisės aktą, kuriuo, pažeidžiant reglamentą Nr. 1782/2003, draudžiama auginti ir laikyti šiame reglamente nurodytas pluoštines kanapes. Todėl darytina išvada, kad Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 – pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 249 straipsnio 2 dalį taikomas tiesiogiai ir turintis viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus – nedraudžia valstybėse narėse pluoštines kanapes, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc., ir šios nuostatos privalo laikytis visos valstybės narės ir jų valdžios (taip pat teisminės) institucijos. Iš to seka, kad Lietuvos baudžiamosios teisės srityje sprendžiant dėl BK 260 straipsnyje numatytos atsakomybės už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kai šios nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės (ir jų dalys), būtina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reikalaujantį tyrimą, siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio – kiekį (jo procentinę išraišką bendroje jų masėje), tam, kad būtų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos.
Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus ir aplinkybes, taip pat tai, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejonėmis ir spėjimais, specialiomis žiniomis nepatvirtinus aplinkybės, kad paimtame 2,051 g narkotinės medžiagos kanapių dalių ir smulkintų tabako lapų mišinyje būtų didesnis nei 0,2% ir koks būtent didesnis kiekis veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio, nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 260str.1d., sudėties dalyko, pagrįstai buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis M. K. atžvilgiu, prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Donato Jančiausko apeliacinį skundą atmesti.