Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. M. , 2009-05-28 viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. prašymą atsakovui Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2008-01-15 įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-02-08 pareiškėja A. G. pateikė prašymą atsakovui – Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Klaipėdos miesto VPK) dėl 2008-01-15 įsakymo Nr. 30-TE-11, kuriuo jai skirta drausminė nuobauda, panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja A. G. nuo 2006-08-01 dirba Klaipėdos m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Nepilnamečių nusikalstamumo kontrolės skyriaus tyrėja. 2006-02-08 įsakymu, esant tarnybiniam būtinumui, ji buvo laikinai pasiųsta Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato žinion, paliekant ankstesnėse pareigose, Klaipėdos miesto VPK žinion grįžo 2008-01-04 (b.l. 59, 72, 76-81). Pareiškėja privalo vykdyti visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas; įstatymo nustatyta tvarka atlikti ikiteisminį tyrimą jos kompetencijai priskirtose bylose; ikiteisminį tyrimą atlikti kuo trumpesniais terminais; atlikti ikiteisminį tyrimą nepilnamečių nusikalstamų veikų ir baudžiamųjų nusižengimų bylose LR BPK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) nustatyta tvarka; asmeniškai atsakyti už pavestų užduočių vykdymą bei teisės normų pažeidimus; planuoti kiekvienos dienos darbą ir dirbti planingai; užtikrinti efektyvų vidaus kontrolės funkcionavimą, kad kiekvienas pavedimas būtų laiku vykdomas (Klaipėdos miesto VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Nepilnamečių nusikalstamumo kontrolės skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 6.5, 6.6, 6.7, 6.9, 6.18, 6.29 ir 6.30 punktai, b.l. 14-16).

2007-11-15 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra pateikė atsakovei reikalavimą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo, nes pareiškėjos veikoje gali būti aplaidumo požymių, ir Klaipėdos miesto VPK viršininkas nurodė atlikti tarnybinį patikrinimą (b.l. 24-26). Klaipėdos miesto VPK Vidaus tyrimo grupės vyresnysis tyrėjas panešė pareiškėjai apie tai, kad yra duomenų apie tarnybinio nusižengimo padarymą ir išaiškino tikrinamojo pareigūno teises ir pareigas, apie tai pareiškėjai pranešta 2007-11-20 (b.l. 27-29). 2007-11-22 pareiškėja paaiškino, kad jokių pažeidimų nepadarė bei pranešė, kad tarnybinio patikrinimo procedūroje jai atstovaus Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos pirmininkas Viačeslavas Žarkovas (b.l. 30).

2007-12-17 buvo baigtas tarnybinis patikrinimas ir pasiūlyta pareiškėjai už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą paskirti drausminę nuobaudą - pastabą bei kreiptis į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja vilkino tyrimus, atskirais atvejais nuo bylos jai perdavimo momento metus laiko neatlikinėjo jokių procesinių veiksmų, nevykdė prokuroro nurodymų, nustatyti kiti procesiniai pažeidimai, iš viso – 22 bylose. Padaryta išvada, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnio, 176 straipsnio 1 dalies bei Pareigybės aprašymo 6.5, 6.7 ir 6.30 punktų reikalavimus. Duomenų, kad pareiškėjos neveikimas nepriklausė nuo jos valios, negauta, pareiškėjos darbo krūvis buvo panašus kaip ir kitų tyrėjų, tačiau bylų likutis didžiausias – 61 byla (kitų tyrėjų – nuo 16 iki 58) (b.l.17-23, 61-72). A. G. charakterizuojama teigiamai (b.l. 73). 2007-12-18 Klaipėdos m. VPK informavo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą apie tarnybinio patikrinimo atlikimą bei apie ketinimus, gavus profesinės sąjungos sutikimą, skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą (b.l. 74-75).

2007-12-18 atsakovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinę sąjungą sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai, raštas išsiųstas registruotu laišku pagal buveinės adresą, kuris sutampa su Viačeslavo Žarkovo gyvenamąja vieta (b.l. 31-33). 2008-01-15 Klaipėdos miesto VPK viršininko įsakymu Nr. 30-TE-11 pareiškėjai A. G. paskirta drausminė nuobauda - pastaba (b.l. 7). 2007-01-28 (tokia data nurodyta dokumente) profesinė sąjunga informavo pareiškėją, jog negavo Klaipėdos miesto VPK prašymo dėl sutikimo skirti jai tarnybinę nuobaudą (b.l. 8). 2008-02-08 paštas grąžino neįteiktą raštą pasibaigus saugojimo laikui, nes adresatas pagal tris pranešimus rašto neatsiėmė (b.l. 34-36).

Byloje kilęs ginčas dėl vidaus tarnybos pareigūnui, kuris yra ir profesinės sąjungos narys, paskiros tarnybinės nuobaudos teisėtumo, negavus profesinės sąjungos sutikimo, kai į ją nustatyta tvarka kreipėsi darbdavys, tačiau prašymas dėl sutikimo atitinkamai profesinei sąjungai nebuvo įteiktas.

Profesinių sąjungų teises ginant savo narių, kurie tarnauja vidaus tarnybos sistemoje, interesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-3-170-2004 aiškindama paminėtų teisės normų tarpusavio santykį konstatavo, kad „Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbuotojui, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Tačiau Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis numato, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi nors Profesinių sąjungų įstatymas yra bendro pobūdžio įstatymas ir nustato profesinių sąjungų veiklos pagrindus (šio įstatymo preambulė), bet kartu įstatyme yra įtvirtinta ir nuostata, kad atskirose veiklos srityse įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios taisyklės. Pažymėtina, kad Profesinių sąjungų įstatyme nėra nustatyta, kad krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose profesinių sąjungų teisės privalo būti siauresnės. Taigi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nenustatytos absoliučios taisyklės, taikomos visiems valstybės tarnautojams ar statutiniams pareigūnams.

2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 1 dalyje vidaus reikalų įstaigų pareigūnams yra suteikta teisė steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti. Šio statuto devintajame skirsnyje (43-45 straipsniai) yra reglamentuojami profesinių sąjungų veiklos ypatumai vidaus reikalų įstaigose.

Statuto 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. pareigūnas, išrinktas į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Aiškinant šias teisės normas gramatiniu, taip pat šias ir jau paminėtas Profesinių sąjungų įstatymo normas ir sisteminiu būdu, akivaizdu, kad Statuto 43 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje yra suformuluota santykinai savarankiška teisės norma, nustatanti, kad profesinių sąjungų nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis numato platesnes apsaugos garantijas vidaus reikalų sistemos pareigūnams - profesinių sąjungų nariams, nei jos nustatomos Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje, t. y. profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš tarnybos, yra privalomas visais atvejais skiriant nuobaudas profesinių sąjungų nariams, o ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams.

Nurodytas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų aiškinimas lemia, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, lyginant jį su Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, yra specialioji teisės norma pastarosios (bendrosios teisės normos) atžvilgiu, o tai savo ruožtu lemia, jog šiems teisiniams santykiams turi būti taikomos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos, tiek kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nuostatoms.

Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra tos teisės normos, kurios reglamentuoja išankstinio profesinės sąjungos sutikimo, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, gavimo tvarką ir sąlygas. Iš Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto matyti, kad šiuose teisės aktuose tokių taisyklių nėra nustatyta, apsiribojant vieninteliu reikalavimu, jog tokiais atvejais yra „reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas“.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 10 dalį „Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras“. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 buvo patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka.

Šios tvarkos 26 punkte nustatyta, kad „Skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos organus, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamą organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamas organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamas organas nepateikia atsakymo, darbdavys turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308, Nr. 36-1067, Nr. 60- 1955; 2000, Nr. 85-2566; 2001, Nr. 62-2219; 2003, Nr. 38-1675) nustatyta tvarka“.

Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, yra Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą įgyvendinanti teisės norma, kurioje yra reguliuojami išankstinio profesinės sąjungos sutikimo, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, gavimo tvarkos ir sąlygų klausimai.

Byloje nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjos atžvilgiu buvo surašyta 2007 12 17, prašymas dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinei sąjungai, adresu Tilžės 33 -1, Klaipėda, surašytas 2007 12 18 bei išsiųstas registruotu laišku (b. l. 17; 31-34). 2007 12 20 paštas šį laišką pristatė nurodytam gavėjui, tačiau jo neradus, buvo paliktas pranešimas apie gautą korespondenciją. Pakartotinai tokie parnešimai Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinei sąjungai išrašyti 2007 12 27 ir 2008 01 07, o pasibaigus laiško saugojimui laikui, jis 2008 02 11 grąžintas siuntėjui (b. l. 36).

Iš bylos taip pat matyti, kad minimu laikotarpiu ( 2007 12 18 - 2008 02 11), kai buvo bandoma įteikti Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinei sąjungai minėtą pranešimą, ši institucija 2008 01 28 pareiškėjai iš savo buveinės siuntė raštą, jog atsakovo prašymo dėl sutikimo pareiškėjai skirti nuobaudą negavo (b. l. 8). Tai, kad ši institucija minimu laikotarpiu vykdė savo funkcijas, 2008-05-06 teismo posėdžio metu patvirtino ir profesinės sąjungos pirmininkas V. Žarkov (b. l. 55). Šios patvirtina, kad Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga laikotarpiu nuo 2007 12 18 iki 2008 02 11 veikė arba privalėjo, kaip juridinis asmuo, tuo laikotarpiu vykdyti funkcijas savo buveinės vietoje.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, patvirtina savalaikį atsakovo kreipimosi į Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinę sąjungą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo faktą bei tai, kad Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinei sąjungai nustatyta tvarka buvo palikta informacija apie tokį atsakovo kreipimąsi, kurio jis nepasiėmė iš pašto. Byloje duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes nenustatyta. Taip pat nepateikta ir įrodymų, kurie patvirtintų Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos teiginius, kad jai nebuvo pateiktas pranešimas apie gautą korespondenciją bei kad jai apie tai nebuvo nieko žinoma.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga žinojo arba turėjo žinoti apie gautą atsakovo kreipimąsi jai dėl sutikimo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą.

Sąžiningumas yra bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise.

Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnį profesinės sąjungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Tai lemia, kad profesinės sąjungos savo veikloje gindamos savo narių teises taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis.

Aptartos aplinkybės įrodo, kad Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga, žinodama arba turėdama žinoti apie gautą atsakovo kreipimąsi dėl sutikimo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, ir jo savalaikiai neduodama, piktnaudžiavo jai suteikta teise - kontroliuoti, kad jos nariai nebūtų persekiojami dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, bei šioje situacijoje elgėsi nesąžiningai. Dėl to atsakovui, negavus per 14 dienų minėto sutikimo, jam atsirado teisė skirti pareiškėjai nuobaudą (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 26 punktas).

Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji dėl objektyvių aplinkybių negalėjo tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas ir nepaneigė tarnybinio patikrinimo metu nustatytus faktus dėl jos netinkamo pareigų atlikimo – tyrimų vilkinimo, prokuroro nurodymų nevykdymo, nustatytų kitų procesinių pažeidimų, iš viso – 22 bylose.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, konstatuojama, jog pareiškėjai A. G. skundžiamu įsakymu tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta pagrįstai, atitinka Vidaus tarnybos statute išvardintus nuobaudos skyrimo kriterijus, nepažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos A. G. prašymą atsakovui Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2008-01-15 įsakymo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.