Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-08-18 · Civilinė byla Nr. 2-1620-944/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-18
Bylos Nr.
2-1620-944/2022
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00318-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Ieškovas
Ž. P.
Atsakovas
D. P.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone
Civilinė byla Nr. e2-1620-944/2022Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00318-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 18 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,dalyvaujant ieškovei Ž. P., jos atstovei advokatei G. K.,atsakovui D. P.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo neterminuotai apriboti atsakovo D. P. tėvo valdžią dukrai K. P.. Nurodė, kad su atsakovu susilaukė dukters, tačiau ilgai kartu negyveno, po dukters gimimo neužilgo pradėjo gyventi skyrium. Atskirai gyvenant, atsakovas dukra nesirūpino, ja nesidomėjo, išlaikymo nemokėjo, dėl šios aplinkybės ieškovė kreipėsi dėl išlaikymo priteisimo, šalys sudarė taikos sutartį. Pagal sudarytos taikos sutarties sąlygas, išlaikymas nebuvo mokamas, susidomėjimo dukra neišreiškė. Paaiškina, kad nuo 2017 m. su atsakovu visiškai nebendrauja, o 2019 m. ištekėjo, jos sutuoktinis rūpinasi ir prižiūri nepilnametį vaiką.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Paaiškino, kad su atsakovu bendrai gyveno labai trumpai, atskirai pradėjo gyventi, kai dukra buvo dar labai maža. Per visą laiką atsakovas nerodė jokio susidomėjimo dukra, jos nelankė, nebendravo, neteikė išlaikymo, nors taikos sutartimi buvo susitarę dėl išlaikymo dukrai. Pažymi, kad jos sutuoktinis rūpinasi dukra, mergaitė jį vadina tėvu, tarp dukters ir jos sutuoktinio yra emocinis ryšys. Esant tokiai situacijai prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią, kad jos sutuoktinis galėtų įsivaikinti nepilnametį vaiką. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad atsisako priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad nebuvo subrendęs tėvystei, todėl dukters nelankė, ja nesirūpino, neišlaikė. Teigė, kad neieškojo bendravimo ir niekada nebendravo su dukra, dirba Anglijoje ir grįžta tik savo tėvų aplankyti.

Teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepime nuodytus argumentus, sutiko su ieškinio reikalavimais. Pažymėjo, kad jokio emocinio ryšio su dukra nebuvo, kai su ieškove pradėjo gyventi atskirai, dukra buvo labai maža, vėliau nebandė atkurti, sukurti emocinio santykio su dukra.

Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą K. P., neaugina dukters ir visiškai ja nesirūpina. Sutinka su ieškinio reikalavimais, nes atsakovas be pateisinamos priežasties nevykdo savo pareigų. Nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti, nes ieškovės sutuoktinis ketina įsivaikinti nepilnametį vaiką.

Teismas:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad K. P., gim. 2017-02-10, tėvai Ž. S. ir D. P. (b. t. 17). Ž. S. ir V. P. 2019-10-314 santuokos sudarymo įrašas (b. l. 15). Pažymę apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 13). Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nutartis (b. l. 18–20). Medicininiai pažymėjimai (b. l 11, 12, 14, 38 –38, 40, 41, 42–43). Prašymas skirti ir mokėti vaiko išlaikymo išmoką (b. l. 21). Nekilnojamojo turto registro duomenys (b. l. 22–23), VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 24–25). Duomenys apie darbinius santykius ir gaunamą darbo užmokestį (b. l. 26, 27, 29–33). Pažyma apie K. P. lankomą įstaigą (b. l. 35), Klaipėdos lopšelio–darželio „Žemuogėlė“ mokymo sutartis (b. l. 36–37). V. P. darbo sutartis, charakteristika ir gaunamas užmokestis (45–47, 48, 49–50). AB „Swedbank“ kredito sutartis (b. l. 52–68).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnių 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008 ir kt.).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad nuo to laiko, kai dukrai buvo keli mėnesiai atsakovas dukros nematė ir ja nesidomėjo, neišlaikė. Tokias pat aplinkybes nurodė ir atsakovas posėdžio metu. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. P. nurodė, kad yra ieškovės sutuoktinis, K. P. rūpinasi ir prižiūri, ketina įsivaikinti. Pažymėjo, kad atsakovo nėra matęs, jis nėra lankęs savo dukters, teikęs išlaikymą ar pan.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. šalių paaiškinimai, liudytojo parodymai bei rašytiniai duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes. Pastebėtina, kad atsakovas savo, kaip tėvo valdžios neįgyvendina apie penkerius metus, faktiškai nuo dukters kūdikystės. Šiuo metu dukra jo nepažįsta, kitą asmenį traktuoja, kaip tėvą, liudytoju apklaustas asmuo yra prisiėmęs tėvo pareigas nepilnamečiui vaikui. Darytina išvada, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie galimai galėtų pateisinti atsakovo veiksmus, todėl jo neveikimą teismas vertina, kaip kaltus veiksmus, kuriais neįgyvendinamas tėvo pareigos nepilnamečiui vaikui.

Teismas nurodo, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas yra griežčiausia sankcija. Tuo tarpu laikinas tėvo valdžios ribojimas galimas tais atvejais, jeigu yra reali galimybė ir duomenys, kad atsakovo elgesys keičiasi ar gali pasikeisti. Kadangi šiuo atveju nėra jokių duomenų apie atsakovo elgesio pokyčius, teismo posėdžio metu atsakovas nenurodė, kad tokia situacija laikina, kad ketina pradėti rūpintis ir išlaikyti dukrą, todėl yra pagrindas tėvo valdžią apriboti neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Neterminuotai apribojus atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką pats (CK 3.181 straipsnis). Išaiškintina atsakovui, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Teismas nurodo, kad pagal CPK 406 straipsnio 2 dalį, ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Šiuo atveju nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, taikos sutartimi iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai išlaikyti. Baigiamųjų kalbų metu ieškovė nurodė, kad atsisako dukrai priteisto išlaikymo. Teismas nurodo, kad išlaikymas yra priteistas nepilnamečiui vaikui, o ne ieškovei, todėl ieškovė negali jo atsisakyti. Išaiškintina, kad teismo nutartimi priteistas išlaikymas galėtų būti nutrauktas tik tuo atveju, jeigu nepilnametė mergaitė būtų įvaikinta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinį tenkinus visiškai atsakovas turėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str.). ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Esant tokiam prašymui, šios išlaidos iš atsakovo ieškovei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263–265 str., 268–270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Aušra Barškietytė