- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- 2S-2229-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- S. D. Ž.
- Atsakovas
- V. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-11437-600/2011 pagal ieškovės S. D. Ž. ieškinį atsakovams V. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovė S. D. Ž. 2010-06-29 pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į buvusio savininko A. S. ½ dalis 0,4000 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), panaikinti 2000-08-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 01-784 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę“ dalį, kuria V. V. atkuriamos nuosavybės teisės į 0,400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės solidariai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-07-26 nutartimi nutarė ieškovei S. D. Ž. nustatyti terminą – 20 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos ištaisyti nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, jog ieškovė atsakovu traukia Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kurios funkcijos nuo 2010-07-01 yra paskirstytos kitoms institucijoms, pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą trauktinu byloje asmeniu – atsakovu turėtų būti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (LR apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XI-318). Ieškovė prašo iš dalies panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę, tačiau neginčija 2000-07-27 sutarties, kuria ieškovės sesuo (kaip nurodo ieškovė) R. M. perleido teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą, ir kuri buvo pagrindas apskričiai priimti atitinkamą sprendimą atkurti nuosavybės teises. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovės reikalavimui dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-08-16 sprendimo dalinio panaikinimo turi būti nurodytas tokio reikalavimo pagrindas bei aplinkybės, jog R. M. negalėjo perleisti jai priklausančios teisės 2000-07-27 sutartimi. Proceso įstatymas reikalauja, kad ieškovas (-ė) pateiktų įrodymus, patvirtinančius ieškovės nurodytas aplinkybes. Ieškovė nurodo, kad ji laiku nesikreipė į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, tačiau iš ieškinio lieka neaišku, ar ieškovė teikė atitinkamą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Jei neteikė, tokiu atveju turi paaiškinti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas panaikinti iš dalies apskrities priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo 2000-07-27 sutarties pagrindu (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Be to, ieškovė nepateikė visų būtinų jos giminystės ryšį patvirtinančių rašytinių įrodymų – nėra jos santuokos liudijimo, nėra duomenų apie tai, kiek A. S. iš viso turėjo įpėdinių, t.y. vaikų, dėl ko neaišku, ar nurodyti visi dalyvautini byloje asmenys. Sutartis su advokatu buvo sudaryta atstovauti ne ieškovę S. D. Ž., o jos globėją I. M. (sutarties dalykas), tuo tarpu iš ieškinio turinio matyti, kad reikalavimas reiškiamas S. D. Ž., o ne I. M. vardu, todėl atstovavimo sutartis tikslintina (LR CPK 111 str. 21 d. 2 p., 56 str. 1 d. 1 p., 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.).
Šalies argumentai
Ieškovė S. D. Ž. 2010-08-23 patiekė prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams šalinti, kadangi 2010-06-26 nutartį gavo ne atstovas pagal pavedimą, o 2010-08-01 ieškovės globėja I. M..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-09-13 nutartimi nutarė ieškovės prašymą tenkinti, pratęsti ieškovei S. D. Ž. terminą iki 2010-09-27 ieškinio trūkumams šalinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-10-13 nutartimi nutarė ieškovės S. D. Ž. ieškinį atsakovams V. V. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir sprendimo iš dalies panaikinimo laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo 2010-07-26 nutartyje nurodytų trūkumų, ir grąžinti ieškovei; grąžinti ieškovei S. D. Ž. 131 Lt žyminio mokesčio, kurio dalį - 31 Lt sumokėjo A. S., kitą dalį - 100 Lt sumokėjo I. M., išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija šios nutarties pagrindu.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės S. D. Ž., atstovaujamos globėjos I. M., atskirąjį skundą, 2011-05-05 nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-13 nutartį ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-05-20 nutartimi nutarė ieškovei S. D. Ž. nustatyti terminą – 20 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos ištaisyti nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, jog ieškovė atsakovu traukia Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kurios funkcijos nuo 2010-07-01 yra paskirstytos kitoms institucijoms, pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą trauktinu byloje asmeniu – atsakovu turėtų būti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (LR apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XI-318). Ieškovė prašo iš dalies panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę, tačiau neginčija 2000-07-27 sutarties, kuria ieškovės sesuo (kaip nurodo ieškovė) R. M. perleido teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą, ir kuri buvo pagrindas apskričiai priimti atitinkamą sprendimą atkurti nuosavybės teises. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovės reikalavimui dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-08-16 sprendimo dalinio panaikinimo turi būti nurodytas tokio reikalavimo pagrindas bei aplinkybės, jog R. M. negalėjo perleisti jai priklausančios teisės 2000-07-27 sutartimi. Proceso įstatymas reikalauja, kad ieškovė pateiktų įrodymus, patvirtinančius ieškovės nurodytas aplinkybes. Ieškovė nurodo, kad ji laiku nesikreipė į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, tačiau iš ieškinio lieka neaišku, ar ieškovė teikė atitinkamą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Jei neteikė, tokiu atveju turi paaiškinti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas panaikinti iš dalies apskrities priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo 2000-07-27 sutarties pagrindu (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Ieškovė nepateikė visų būtinų jos giminystės ryšį patvirtinančių rašytinių įrodymų – nėra jos santuokos liudijimo, nėra duomenų apie tai, kiek A. S. iš viso turėjo įpėdinių, t.y. vaikų, dėl to neaišku, ar nurodyti visi dalyvautini byloje asmenys. Ieškovė reiškia du neturtinio pobūdžio reikalavimus, tačiau apmokėtas tik vienas ieškinio reikalavimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žyminio mokesčio suma už neturtinį reikalavimą šiuo metu yra 137 Lt (LR CPK 111 str. 21 d. 2 p., 56 str. 1 d. 1 p., 80 str. 1 d. 2 p., 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-05 nutartimi nutarė ieškovės S. D. Ž. ieškinį atsakovams V. V. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir sprendimo iš dalies panaikinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo 2011-05-05 nutartimi panaikinus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-13 nutartį, kuria ieškinys buvo laikytas nepaduotu LR CPK 115 str. 3 d. pagrindu (b.l. 12, 33-35), ieškovei pakartotinai 2011-05-20 teismo nutartimi buvo nustatytas 20 dienų terminas nuo nutarties įteikimo momento ieškinio trūkumams pašalinti. Teismo nutartis ieškovės atstovui advokatui A. Tiščenko įteikta asmeniškai 2011-07-28. Ieškovė per nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino. LR CPK 115 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Teismas išaiškino, kad ieškinio laikymas nepaduotu bei grąžinimas ieškovui dėl nurodyto reikalavimo ir nurodytu pagrindu neužkerta kelio jam pareikšti tokį reikalavimą ateityje, pateikiant teismo procesinį dokumentą, atitinkantį LR CPK 111-114, 135 str. nurodytus reikalavimus (LR CPK 115 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė S. D. Ž. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-05 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas nutartyje nurodė, jog ieškovė neginčija 2000-07-27 sutarties, kuria ieškovės sesuo R. M. perleido teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą ir kuris buvo pagrindas apskričiai priimti atitinkamą sprendimą atkurti nuosavybės teises. Apeliantė pažymi, jog šiuo atveju ieškovės reikalavimui dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-08-16 sprendimo dalinio panaikinimo yra nurodytas savarankiškas ieškinio pagrindas. 2000-07-27 R. M. sandoris sąmoningai neginčijamas, kaip neturintis nieko bendro su reiškiamu ieškiniu. Iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovė nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Ieškinys reiškiamas kitu pagrindu. Ieškovė nesikreipė į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl chroninės ligos, o atsakovė V. V. perėmė visą jos tėvo A. S. nekilnojamojo turto dalį, imperatyviai pažeidžiant nusistovėjusios tvarkos, geros moralės ir kito neįgalaus pretendento valią atkurti nuosavybės teises į žemę, principus. Ieškovė pateikė jos giminystės ryšį patvirtinančius rašytinius įrodymus, t.y. žemės atkūrimo bylos kopijos 1998-10-08 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimo Nr. T-3969:S kopiją, duomenis apie byloje esančius nuosavybės teisę giminystės ryšį su savininku įrodančius dokumentus, genealoginio medžio nuorašus. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinyje reiškiamas reikalavimas išreikalauti žemės grąžinimo archyvinės bylos duomenis, kurių pagrindu buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-08-16 sprendimas Nr. 01-784, atkuriantis V. V. nuosavybės teisę į 0,4000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės atkūrimo byloje yra visi būtini ieškovo giminystės ryšį patvirtinantys įrodymai (LR CK 1.81 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Prie neįgaliųjų priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis. Neįgaliųjų teisių konvencijos 13 straipsnis reglamentuoja, kad valstybė užtikrina veiksmingą neįgaliųjų teisę į teisingumą lygiai su kitais asmenimis, įskaitant procesinių ir pagal amžių tinkamų sąlygų sudarymą, kad neįgaliesiems būtų užtikrinta galimybė kaip tiesioginiams ir netiesioginiams dalyviams, veiksmingai dalyvauti visuose teisiniuose procesiniuose santykiuose. Tai reiškia, kad dėl formalių pagrindų negalima riboti neįgalaus asmens teisės kreiptis į teismą.
Teismas įvykdo teisingumą įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka priimdamas sprendimą, t.y. išspręsdamas teisinį ginčą konkrečioje byloje. Tam, kad ginčas dėl teisės būtų išspręstas teisingai, svarbu, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai įgyvendintų savo teises bei įstatymų nustatytas pareigas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama pareiškiant ieškinį, tinkamai nurodant ieškinio dalyką (reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Vadinasi, ieškovai turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimus, siekdami, kad teisme būtų apgintos jų subjektinės teisės, atsižvelgiant ir į teisių gynimo būdus, siekiant užtikrinti sprendimo realų įgyvendimą.
Ieškovui pateikus teismui ieškinį, prasideda pirmoji civilinio proceso stadija, kai atliekami veiksmai dėl civilinės bylos iškėlimo. Teismas, nustatęs, kad pateikto ieškinio forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, priėmimo klausimą gali išspręsti CPK nustatyta tvarka. Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovas pateikė įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
Įstatymas ieškinio turiniui ir formai nustato įvairius formalius reikalavimus (CPK 111, 113, 114, 135 str.). Šių reikalavimų nesilaikymas ir teismo nurodytų trūkumų nepašalinimas leidžia teismui grąžinti ieškinį jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 2 d.). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, formalūs ieškinio turinio ir formos trūkumai, nesudarantys esminių kliūčių proceso eigai, neturėtų būti formaliu pagrindu grąžinti ieškinį. Be to, įstatymas nedraudžia teismui prašyti pakartotinai pašalinti ieškinio trūkumus, jei, teismo nuomone, pastarieji nebuvo pašalinti, nes priešingas ieškinio trūkumų šalinimo instituto aiškinimas prieštarautų civilinio proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principams bei reikštų formalaus teisingumo vykdymo įtvirtinimą (CPK 2 str., 7 str.).
Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, perduodant klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
Bylos duomenimis ieškovė S. D. Ž. yra pripažinta neveiksnia, o jos globa paskirta dukrai I. M., todėl pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas viešąjį interesą nagrinėjamu atveju, turėjo būti aktyvus bei operatyviai priimti 2010-10-15 patikslintą ieškinį (b.l. 20), kuriuo prašoma pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į buvusio savininko A. S. ½ dalis 0,4000 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bei panaikinti iš dalies 2000-08-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 01-784 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę“ dalį, kuria V. V. atkuriamos nuosavybės teisės į 0,400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes, ruošdamasis bylos nagrinėjimui, parengiamojo teismo posėdžio metu teismas turi procesinę galimybę pasiūlyti šalims, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus ir ieškovės, kaip neįgalaus asmens, teisę kreiptis į teismą (LR CPK 7 str., 8 str., 225 str., 230 str.). Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas turi galimybę nustatyti terminą ieškovei galutinai suformuluoti savo reikalavimus (CPK 141 str. 3 d., 159 str. 1 d., 179 str. 1 d., 225 str. 1 p., 226 str., 230 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo siekis išvengti ilgo pasiruošimo bylos nagrinėjimui negali užkirsti kelio asmeniui, kuris yra neįgalus, turintis globėją, kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos ir riboti neįgalaus asmens procesinių teisių formaliu pagrindu. Teismas negali įpareigoti ieškovę suformuluoti ieškinio reikalavimus pagal teismo nuožiūrą, kai ieškovės atstovas advokatas nurodo, kad 2000-07-27 R. M. sandoris sąmoningai neginčijamas, kaip neturintis nieko bendro su reiškiamu ieškiniu.
Pirmosios instancijos teismo nustatytas esminis trūkumas dėl to, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios funkcijos nuo 2010-07-01 yra paskirstytos kitoms institucijoms, pagal ieškovės suformuotą reikalavimą trauktinu byloje atsakovu 2010-10-15 patikslintame ieškinyje (b.l. 20) nurodant Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (LR apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XI-318), yra pašalintas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pareiškė du neturtinio pobūdžio reikalavimus, sumokėdama 131 Lt žyminio mokesčio (b.l. 38, 39), ir tai yra iš esmės tinkamas žyminio mokesčio sumokėjimas, nes pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnį reikalavimai panaikinti institucijų sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Nuo 2010-04-14 įsigaliojo Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2010 m. balandžio 14 d. informaciniu pranešimu Nr. 09 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso“ vartotojų kainų indeksas 131,8, todėl ieškovės trūkstama žyminio mokesčio dalis pagal 2010-06-29 kreipimosi į teismą datą (b.l. 1) sudaro 0,80 Lt sumą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytos priežastys ir aplinkybės sudaro teisinį pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo 2011-09-05 nutartį dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, dėl ko neteisingai buvo išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, bei perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškinio pagrįstumo, nes tai nėra apeliacinio apskundimo dalykas, sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo (Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija; LR CPK 5 str., 7 str., 8 str., 111 str., 113 str., 115 str., 137 str., 138 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo.