- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-06
- Bylos Nr.
- 1S-237-1053/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Nuteistasis
- K. G.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 3621 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. nutarties, kuria buvo atmestas K. G. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. RV-25-1567 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu K. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vienuolikai (11) metų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 8 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Nesutikdamas su priimta apylinkės teismo nutartimi, nuteistasis pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų su intensyvia priežiūra.
4.1. Skunde nuteistasis K. G. cituoja BVK 82 straipsnyje įtvirtintus lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų reikalavimus. Teigia, jog jo pakartotinio rizikos įvertinimo metu buvo nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos taškų/įverčių sumažėjimas nuo 102 balų iki 98 balų, t. y. sumažėjo net keturiais balais. Pabrėžia, kad nusikalstamo elgesio rizikos taškų/įverčių sumažėjimas net vienu balu laikoma teigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika. Nurodo, kad sąvoka „akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką“ gali būti apibrėžta kaip sąmoningos ir tikslingos nuteistojo pastangos siekti individualių resocializacijos tikslų, pasireiškiančios ne mažiau kaip paskutinius tris laisvės atėmimo bausmės atlikimo mėnesius.
4.2. K. G. pasisako, kad pagal Vilniaus kalėjimo atliekamą vertinimą jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, dėl to 2020 m. kovo 3 d. jis Vilniaus pataisos namų direktoriaus už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvo paskatintas. Bausmės atlikimo metu jis aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mąstymo ir elgesio korekcijos programose, siekė geriau pažinti savo gyvenimo turinį ir prasmę, 6 kartus buvo skatintas. Taip pat pabrėžia, kad yra vedęs, palaiko socialinius ryšius su žmona, dukra ir anūke.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Teismo dėmesį atkreipia į tai, kad Vilniaus kalėjimo teritorijoje nėra iš vis jokių gamybinių patalpų kur būtų atliekami bet kokie darbai. Nėra jokių sąlygų Vilniaus kalėjime susirasti darbo ir įsidarbinti, tuo labiau, kad ne kartą nuteistiesiems, kurie kreipiasi į kolonijos administraciją su prašymais dėl įdarbinimo, jiems buvo atsakyta, kad šiuo metu laisvų vietų nėra. Tad reikalavimas rasti darbą Vilniaus kalėjime yra deklaratyvus ir nesuderinamas su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma.
4.4. K. G. cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas dėl non bis in idem principo ir pasisako, jog jis neleidžia bloginti nuteisto asmens padėties tais pagrindais, kuriais jis teismo jau yra nuteistas. Pažymi, jog Panevėžio apygardos teismas, skirdamas jam bausmę, jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, sunkumą, teistumo skaičių, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais priešingai lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.
4.5. Skunde nuteistasis pasisako, kad skundžiamos nutarties argumentas, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę 11 metų, įvertino, jog tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus, iš esmės paneigia pačią lygtinio paleidimo instituto esmę bei rodo šališką išankstinį apylinkės teismo požiūrį, kad, nepaisant nuteistojo pastangų, jo asmenybę teigiamai apibūdinančių veiksnių, lygtinis paleidimas negali būti taikomas, nes nebus pasiekti bausmės tikslai.
4.6. Taip pat pabrėžiama, kad nei viena iš jam paskirtų nuobaudų šiuo metu nebegalioja, nuo paskutinės nuobaudos praėjo daugiau nei keletas metų, per kuriuos nuteistasis elgėsi pavyzdingai ir drausmingai, aktyviai dalyvavo įvairiose programose, buvo skatintas net 6 kartus, kas leidžia spręsti apie esminį teigiamą nuteistojo elgesio bei požiūrio į taikomą priežiūrą pokytį.
4.7. Nuteistasis pažymi, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Pažymi, jog formalusis lygtinio paleidimo kriterijus leistų jam taikyti lygtinį paleidimą ir netaikant intensyvios priežiūros priemonės, tačiau būtent toks nuteistojo prašymas yra dar vienas papildomas saugiklis, kuris panaikintų iš esmės bet kokią abejonę, kurią išreiškė pirmosios instancijos teismas, jog būdamas laisvėje asmuo pakartotinai nusikals.
4.8. Skunde K. G. cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną dėl valstybės institucijų ir pareigūnų įgaliojimų, kad šie negali būti suprantami kaip subjektinės teisės. Pabrėžia, kad Komisija, įkalinimo administracija teisės aktais suteiktus įgaliojimus traktavo kaip savo subjektines teises.
4.9. Skunde K. G. pažymi, kad skundžiamame nutarime Komisija pateikė deklaratyvią, visiškai nesuprantamą rekomendaciją tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, nors visas individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones jis jau yra įvykdęs. Rekomendacija galėtų būti suprantama nebent kaip siūlymas pataisos įstaigos administracijai sudaryti naują individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau tuomet nesuprantama kokius ankstesnio individualaus socialinės reabilitacijos trūkumus įžvelgė Komisija ir kokios dar priemonės yra reikalingos socialinei reabilitacijai ir/ar nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui.
4.10. Skunde nuteistasis K. G. teigia, kad lygtinį paleidimą nuteisto asmens teise įvardina ne tik Europos Tarybos rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatos, bet ir BVK 82 straipsnio komentaras. Taigi lygtinis paleidimas, nuteistajam atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisėtas lūkestis. Paminima Europos Tarybos rekomendacijos nuostata, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo K. G. skundas atmestinas.
5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iš esmės įvertino aplinkybes, kurias nuteistasis akcentuoja ir apeliaciniame skunde, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.
6. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
7. Nors nuteistasis teisus, skunde teigdamas, kad BVK įtvirtintu lygtinio paleidimo institutu valstybės institucijos negali pasinaudoti ar nepasinaudoti savo nuožiūra, pažymėtina, kad lygtinis paleidimas galimas tik tada, kai nuteistasis atitinka visus įstatymo reikalavimus. Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šį sprendimą jį priimanti institucija privalo tinkamai motyvuoti.
8. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistasis K. G. atitinka vieną iš formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų: nuteistasis atliko daugiau nei du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
9. Jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema (kaip yra ir nagrinėjamu atveju), turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tiek Komisija nutarime, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.
10. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2021 m. lapkričio 10 d. buvo atliktas pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2023 m. birželio 5 d. įvertinimo metu nustatyta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, 2023 m. gruodžio 9 d. bei 2024 m. gegužės 18 d. įvertinimuose pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Kaip teisingai savo skunde pažymi nuteistasis, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant tai BVK 82 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Skunde K. G. pabrėžia, kad sąvoka „akivaizdi pažanga“ gali būti apibrėžta kaip sąmoningos ir tikslingos nuteistojo pastangos siekti individualių resocializacijos tikslų, pasireiškiančios ne mažiau kaip paskutinius tris laisvės atėmimo bausmės atlikimo mėnesius, o rizikos sumažėjimas net vienu balu yra laikoma teigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinama, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams rizikos veiksniams.
11. K. G. teigia, kad šioje bausmės vykdymo stadijoje visi bausmės tikslai yra pasiekti ir jo tolesnis kalinimas neturi papildomos naudos nei jam, nei visuomenei. Tačiau šioje K. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar yra išskiriama gana daug dinaminių pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti rizikos veiksnių – darbo patirties stoka, neigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, nuolatinė veika, skatinanti nusikalstamumą, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, save žalojančio elgesio istorija, impulsyvus elgesys, problemų atpažinimo bei jų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo sunkumai, sunkumai siekiant priimti intervencines priemones, siejamas su asmeninio pokyčio poreikiais, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, negebėjimas laikytis priežiūros sąlygų, negatyvios nuostatos visuomenės atžvilgiu. Akivaizdu, jog išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo ir (ar) mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nuteistajam likusi atlikti bausmės dalis dar yra pakankamai didelė, kad jis galėtų šiuos dinaminius veiksnius dar mažinti.
12. Siekiant nustatyti, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus būtent nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, motyvacija dalyvauti vykdomose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse keičiančiose nuteistųjų elgesį. Nustatyta, kad nuteistasis tikslinėse prevencinėse priemonėse dalyvavo 2017 metais, 2018 metais, 2019 metais, 2021 metais 2022 metais, 2023 metais bei 2024 metais. Nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. birželio 8 d. dalyvavo programoje, skirtoje naujai atvykusiems į pataisos įstaigą asmenims. 2017 m. liepos 17 d. bendrauta ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programos tematika. 2019 m. gruodžio 16 d. dalyvavo pokalbyje kriminalinės subkultūros prevencijos įkalinimo įstaigoje tematika. 2021 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo baldžiaus kvalifikaciją, 2022 m. siuvėjo kvalifikaciją. Nuo 2022 m. birželio 27 d. vykdo individualią veiklą. Aktyviai įsitraukė į pozityvaus užimtumo veiklas. Nuteistasis taip pat lankosi psichologų konsultacijose, kurių tikslas didinti motyvaciją ir spręsti problemas, susijusias su kontroliuojančiu elgesiu bei savitvardos sunkumais, motyvacija galimai tik formali. Sukūrė ir veda anoniminių narkomanų grupę. Dalyvavo finansinio raštingumo mokymuose. Dalyvavo 10/10 užsiėmimų, motyvuojančių sveikti nuo priklausomybės. Nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis galimai yra motyvuotas keisti elgesį srityse, kurios ir esmingai nulėmė jo nusikalstamą elgesį. Tačiau Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, stebėta nuteistojo socialinio prisitaikymo bei objektyvaus savivaizdžio stoka, polinkis pervertinti sėkmę bei galimybes, nenumatant savo elgesio tolimesnių pasekmių, šių bruožų sąsajos su nusikalstamo elgesio raiška ir įsitraukimu į probleminį i rizikingą elgesį. Taip pat pažymima, kad nuteistasis linkęs minimizuoti savo elgesio pasekmes, stokoja resursų suprasti bei įvertinti savo veiksmų žalą, analizuojamas elgesys, jo ypatumai sudaro prielaidas manyti, kad nuteistasis gali būti lengvai paveikiamas kitų asmenų, ypač esant finansinės naudos kriterijui. Pastebima, kad nuteistajam būdingi vidiniai įsitikinimai bei nuostatos, siejami su kriminaline subkultūra.
13. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad siekiant toliau mažinti nusikalstamo elgesio riziką labai svarbus nuteistojo aktyvus ir sistemingas įsitraukimas į resocializacijos priemonių vykdymą. Nors nuteistasis nurodo, kad jis visas individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones jau yra įvykdęs ir kelia klausimą, ką jam vykdyti toliau, pažymėtina, kad nemaža dalis pirmiau nurodytų priemonių (dalyvavimas užimtumo veiklose, mokymuose, anoniminių narkomanų susirinkimuose, lankymasis pas psichologą ir pan.) yra tęstinio pobūdžio, taigi jas reikalinga vykdyti ir toliau, taip mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
14. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti teigiami pokyčiai gyvenamosios vietos pastovumo, nuostatų į darbą, ryšių su artimaisiais, motyvacijos nutraukti narkotinių medžiagų vartojimą, nuostatų į darbą ir apribojimus, nustatyti apsauginiai veiksniai – patvirtinta galimybė dirbti laisvėje, galimybė gyventi pasirinktoje vietoje, tačiau jie iš esmės neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tam tikri apsauginiai veiksniai, kuriuos skunde mini ir nuteistasis, pvz., ryšiai su artimaisiais, egzistavo ir K. G. būnant laisvėje, tačiau tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė, ir bausmės vykdymo procese jų vertinti kaip išskirtinių nėra pagrindo.
15. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pirmą kartą su policijos pareigūnais K. G. susidūrė ir buvo nuteistas būdamas jauno amžiaus, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Anksčiau jam bausmės vykdymas buvo atidėtas, ne kartą taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau tai jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, todėl lygtinis paleidimas jam buvo panaikintas. Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad praeityje nuteistajam skirtos švelnesnės bausmės, lygtinio paleidimo institutas nesuformavo noro laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. Nuteistojo nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės materialinės naudos motyvacija, matomas pasirinktų veikų sunkumo didėjimas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad aptariami duomenys atskleidžia nuteistojo požiūrį į teisės aktų reikalavimus bei sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė ne atsitiktinai, o vedinas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
16. Priešingai nei teigiama skunde, apygardos teismas neįžvelgia apylinkės teismo šališkumo pasisakant dėl nuteistajam skirtos bausmės dydžio ir išankstinio nusistatymo dėl lygtinio paleidimo netaikymo K. G.. Apylinkės teismas išsamiai paaiškino bausmės skyrimo esmę bei tai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
17. Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad vien tik padaryto nusikaltimo pobūdis ir susijusios aplinkybės negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Būtent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
18. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ėmėsi iniciatyvos teigiamai keisti savo elgesį – mokėsi, įgijo siuvėjo, baldžiaus profesines kvalifikacijas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dalyvavo prevencinėse priemonėse, lankė grupinius užsiėmimus rizikingai ir žalingai alkoholį ir kitas psichoaktyvias medžiagas vartojantiems asmenims, individualiose priklausomybių specialistų konsultacijose, pats inicijavo anoniminių narkomanų užsiėmimų vykdymą, juos vedė. Tačiau svarstant nuteistojo skundo pagrįstumą, pabrėžtina, jog Socialinio tyrimo išvadoje bei asmens bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys, priešingai negu nurodoma K. G. skunde, anaiptol, nėra vien palankūs nuteistajam. Nors asmuo ir įgijo išsilavinimą, dirba pagal individualią veiklą, tačiau Socialinio tyrimo išvadose yra fiksuojamas neigiamas požiūris į darbą, ypatingai įkalinimo įstaigoje. Skundo argumentai, kad nėra įmanoma įsidarbinti Vilniaus kalėjime yra deklaratyvūs, nepateikiami jokie tą įrodantys dokumentai, nėra duomenų, jog pats nuteistasis kreipėsi į kalėjimo administraciją dėl galimybės įsidarbinti. Be to, K. G. šešis kartus yra baustas įkalinimo įstaigoje, tarp pažeidimų yra ir itin šiurkščių (pvz., 2019 m. sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esantį turtą ir kitą inventorių). Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tai parodo, kad asmens elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Taip pat yra paminėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas K. G. jau yra taikytas tris kartus. Vieną kartą buvo pažeistos lygtinio paleidimo sąlygos. Matyti, kad teismui suteikus pasitikėjimą nuteistuoju, jis to neįvertino, išvadų apie savo elgesį nepadarė ir praėjus trumpam laiko tarpui ir toliau darė nusikalstamas veikas. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aktyvias pastangas laikytis reabilitacijos plano ir nuobaudų santykį, skyrimo datą, bausmės atlikimo trukmę, mano, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis nepasižymėjo pavyzdingu disciplinuotumu. Aplinkybė, kad nuteistasis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą.
19. Taip pat pažymima, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
20. Atsakydamas į skundo argumentą dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad minimomis rekomendacijomis tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo laikotarpiu padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis deda pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šiuo metu jos dar nėra pakankamai nuoseklios ir ilgalaikės. K. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo K. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.