- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-1598-560/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00495-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- VšĮ „Made in LT“, VšĮ „Mane in LT“
- Ieškovas
- AB „Utenos trikotažas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ „Made in LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Utenos trikotažas“ ieškinį atsakovui VšĮ „Mane in LT“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Utenos trikotažas“ pateikė ieškinį, prašydamas iš atsakovo VšĮ „Made in LT“ priteisti 20 000 Lt skolą, 720 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovas 2008-03-21 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14-0187/2008, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktą informaciją bei sutarties sąlygas pagaminti ir parduoti atsakovui trikotažo gaminius, kurių specifikacija aptarta prieduose prie sutarties, o atsakovas įsipareigojo šias prekes nupirkti ir sumokėti už jas ieškovui. Ieškovas pagamino sutartyje nurodytas prekes, kurias atsakovas priėmė, nereiškė jokių pretenzijų dėl prekių kokybės, neatitikimo specifikacijoms, tačiau su ieškovu pilnai neatsiskaitė ir tokiu būdu pažeidė sutartį.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pateikė netinkamos kokybės (netinkamo dydžio) prekes, apie ką atsakovas sužinojo pasibaigus sezonui, ieškovas tinkamai nereagavo į pareikštas pretenzijas, kas rodo, kad pats ieškovas yra pažeidęs sutartį, todėl jis negali besąlygiškai reikalauti iš atsakovo sumokėti likusią prekių kainą. Tuo tarpu, pasak atsakovo, dėl šių aplinkybių pripažintina, kad jis pagrįstai sustabdė prievolės vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus mieto 2 apylinkės teismas 2010-12-29 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir iš atsakovo VšĮ „Made in LT“ ieškovo naudai AB „Utenos trikotažas“ priteisė 20 000 Lt skolos, 720 Lt delspinigių ir 5 188,91 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 20 720 Lt sumą nuo 2009-02-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad atsakovas praleido sutartyje numatytą terminą pateikti pretenziją dėl nekokybiškų prekių. Taip pat įvertinus tai, kad šalys nebuvo atskirai aptarusios marškinėlių dydžių, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad marškinėliai neatitiko kokybės, o atsakovas nepateikė priešieškinio dėl nekokybiškų prekių pakeitimo arba dėl kainos sumažinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas VšĮ „Made in LT“ apeliacinius skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-29 sprendimą ir ieškovo pareikštą ieškinį atmesti arba visą bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas neteisingai pritaikius materialines ir procesines teisės normas, neatsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, laikantis tik ieškovo argumentų, bet netinkamai vertinant ar apskritai nevertinant bylos įrodymų. Skunde teigiamas, kad sudarant 2008-05-31 sutartį buvo suderinta produkcijos dydžių skalė remiantis 2007-07-25 sutartimi, ką patvirtina tarp šalių vykęs susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Tačiau įsipareigojimų pagaminti tinkamo dydžio, kokybės marškinėlius ieškovas nevykdė, taip pažeidė sutartį ir LR CK 6.333 str. nuostatas. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Taip pat teismas neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovas atsakovui marškinėlius gamino tris kartus ir kad 2007-05-31 pagamino bei perdavė atsakovui taip pat netinkamo dydžio marškinėlius, ką vėliau ieškovas pripažino bei papildomai pagamino tinkamo dydžio marškinėlių. Pasak atsakovo, analogiška ieškovo klaida buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju. Tai, kad pagaminti marškinėliai neatitinka kokybės patvirtina ir byloje atlikta ekspertizė, kur teigiama, kad perduoti marškinėliai nepakankamo pločio, t.y. sumažintų dydžių. Tačiau teismas nepagrįstai nevertino ekspertizės išvadų, nors ekspertizės aktas atitinka įstatymų reikalavimus, nei formos, nei turinio trūkumų nenustatyta. Pasak apelianto, teismas savo iniciatyva negalėjo konstatuoti ieškovo pagamintų marškinėlių dydžių atitikties, nes tam buvo paskirta ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad marškinėliai yra nepakankamo pločio, ką teismo posėdyje patvirtino ir ekspertė. Ekspertė taip pat paaiškino, kad nekokybiška prekė buvo pagaminta dėl gamintojo klaidos. Atsakovo teigimu, gamintojas, šiuo atveju ieškovas, yra atsakingas už projekto rengimą, už gaminių dydžių lentelės sudarymą, jos suderinimą ir pan., už ką atsakovas negali atsakyti. Apeliantas nurodo, kad tuo atveju, jei sutartyje nurodomi tik drabužių dydžių kodai, kaip ir yra nagrinėjamoje byloje, užsakovas tikisi įprastų (atitinkančių Europos gyventojų kūno matmenis) matmenų drabužių, o gamintojas paprastai daro išvadą, kad užsakomi gaminiai skirti masiniam pirkėjui. Teismo išvada, kad marškinėliai nebuvo gaminami masinei prekybai neatitinka bylos duomenų, nes tą teisme paneigė ir ieškovo atstovė. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai taikė CK 6.305 str. nuostatas. Pasak apelianto, šias nuostatas teismas privalėjo taikyti kompleksiškai su esminėmis nuostatomis dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamų daiktų atitiktį reikalavimams apimties ir prielaidų, įtvirtintų CK 6.327 str., 6.333 str. Nagrinėjamoje situacijoje ieškovui pagaminus netinkamos kokybes prekes ir jas perdavus atsakovui, pastarasis sustabdė likusį apmokėjimą, kol nebus atsakovui perduoti tinkamo dydžio marškinėliai.
Skunde nurodoma, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą terminą po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti neatitikimą, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.237 str. 5 d.); termino atitikimas protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, šiam vertinimui gali turėti įtakos tokios aplinkybės kaip parduoto daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. Nagrinėjamu atveju teismas neįvertino ir nepasisakė, ar sutartyje numatytas vieno mėnesio terminas pretenzijai pareikšti yra protingas ir ar objektyviai per šį terminą atsakovas galėjo apginti savo teises ir teisėtus interesus. Tuo tarpu, jis apie prekių trūkumus sužinojo tik baigiantis atitinkamų prekių platinimo sezonui, kai platintojai ėmė žodžiu ir raštu reikšti atsakovui pretenzijas dėl neparduotos paklausiausio dydžio (S,M,L) produkcijos. Ir tik tikrinant nusiskundimus buvo nustatyta, jog produkcija neatitinka realių dydžių. Todėl, pasak apelianto, nustatytas vieno mėnesio terminas pretenzijai pareikšti yra neadekvatus pagal prekės pobūdį. Skunde taip pat teigiama, kad bylos įrodymai rodo, jog atsakovas, sužinojęs apie netinkamos kokybės marškinėlius ir siekdamas ginčą išspręsti taikiai, vedė derybas su ieškovo atstovais. Tačiau nepavykus susitarti bei pačiam ieškovui vilkinant problemos sprendimą, atsakovas 2008-10-22 kreipėsi su rašytine pretenzija. Skunde nurodoma, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog kai sutartyje nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybės garantijos terminas ir daikto trūkumai nustatyti pasibaigus šiam terminui, tačiau nepraėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas (CK 6.338 str. 5 d.) (LAT 2010-02-01 nutartis c.b. 3K-3-19/2010). Kadangi daikto trūkumai atsirado iki jo perdavimo atsakovui dienos, atsakovo vertinimu, jis pareiškė pretenziją per protingą terminą ir tinkamai. Be to, šalių pasirašyta sutartis, jos sąlygos buvo pasiūlytos ieškovo. Atsakovas pasiūlytų sąlygų negalėjo derinti, koreguoti. Tačiau atsakovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, buvo sąžiningas, sumokėjo sumas už primojo bei antrojo užsakymų gaminius bei dalį sumos už gaminius pagamintus pagal 2008-03-21 sutartį. Tuo tarpu ieškovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, buvo nesąžiningas, darė spaudimą atsakovui. Tačiau šių aplinkybių teismas neįvertino.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Utenos trikotažas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad jis tinkamai įvykdė sutarties sąlygas, pagamino marškinėlius pagal sutartį. Pažymi, kad priešingai nei nurodo atsakovas, ginčo šalys negalėjo susitarti ir nesusitarė, jog pagal sutartį gaminamų marškinėlių dydžių skalė buvo tokia pati kaip 2007-07-25 gamybos metu, nes tuomet nebuvo gaminami S,M,L, ir XL dydžių marškinėliai. Atsiliepime teigiama, kad prieš pasirašant sutartį atsakovui buvo siunčiama marškinėlių matų dydžių lentelė, kurioje atsakovas galėjo matyti būsimų marškinėlių dydžius ir jų pažymėjimą. Taip pat atsakovo direktorius buvo atvykęs pas ieškovą, kur rinkosi jam patinkančių marškinėlių modelius bei vėliau apsisprendė, kad būtų gaminami marškinėliai, kurių modelio Nr. 1220B-2. Be to, tarp šalių vykęs susirašinėjimas taip pat patvirtina, kad atsakovui buvo žinomi jo užsakytų marškinėlių išmatavimai ir jis su jais sutiko. Ieškovas pažymi, kad byloje atlikta ekspertizė patvirtino, jog ekspertizei pateiktų ieškovo pagamintų marškinėlių išmatavimai atitiko ieškovo atsakovui pateiktą ir su atsakovu suderintą marškinėlių, kurių modelio Nr. 1220B-2, matavimo lentelę, kurios pagrindu ir buvo pagaminti sutartyje nurodyti marškinėliai. Todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas tariamai pažeidė sutartį bei CK 6.333 str. reikalavimus. Ieškovas pažymi, jog niekada nepripažino, kad jis atsakovui būtų pagaminęs nekokybiškas prekes, o priešingi atsakovo teiginiai yra nepagrįsti. Tuo labiau, kad atsakovas jokių pretenzijų ieškovui dėl tariamai nekokybiškų marškinėlių nereiškė. Atsakovas neįrodė, jog pagal sutartį pagaminti marškinėliai yra netinkamos kokybės. To nepatvirtina bylos įrodymai. Todėl, atsakovui pirmos instancijos teisme neįrodžius savo atsikirtimų dėl tariamai nekokybiškų ieškovo pagamintų marškinėlių, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai patenkino pareikštą ieškinį, nes bylos įrodymai patvirtina, jog ieškovas atsakovui pardavė sutarties sąlygas bei kokybės reikalavimus atitinkančius marškinėlius, kurių kokybė atitiko jų paskirtį. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo argumentais dėl eksperto išvados teigia, kad pagal CPK 218 str. nuostatas eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama kaip ir kiekvienas kitas bylos įrodymas. Pažymi, kad kaip tą patvirtino ekspertizės išvada, bendrų vyriškų trikotažo marškinėlių, kaip ir visų kitų drabužių tipų, pagrindinių matavimų privalomų standartų Lietuvoje ir kitose valstybėse nėra. Todėl Ieškovas negali būti laikomas pažeidusiu atsakovo minimą Europos standartą EN 13402-3:2004 „Drabužių dydžių žymėjimas", kadangi pastarasis ieškovui, kaip ir kitiems gamintojams, yra tik rekomendacinio pobūdžio. Ieškovas taip pat negali būti laikomas pažeidusiu minėtą Standartą, kadangi, kaip matyti iš byloje pateiktos ekspertizės išvados, pagal sutartį pagamintų marškinėlių išmatavimai neprieštarauja Standarte nurodytiems metmenims. Atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ekspertizės išvadoje ekspertė nurodė, kad dėvėtojai, kurių krūtinės apimtis yra didesnė nei vidutinė atskiro dydžio grupės žmonių, tačiau mažesnė nei esančios greta kitos dėvėtojų grupės, bus priversti pirkti marškinėlius paženklintus didesnio dydžio kodu, nei jų krūtinės apimtį atitinkantis dydis. Tai yra, ekspertė iš esmės išvadoje pasisakė dėl asmenų, kurių figūros yra ne vidutinės, t.y. nestandartinės. Tuo tarpu Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad sudarydamas Sutartį jis ketino ir norėjo įsigyti marškinėlius skirtus nestandartinio sudėjimo ir matmenų žmonėms. Tai kartu rodo, kad ekspertizės metu nebuvo konstatuota, jog marškinėliai yra pagaminti sumažintų dydžių. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo skundo argumentais, jog ieškovas tariamai netinkamai atliko savo pareigas, nederino marškinėlių dydžių skalės su atsakovu ir tariamai nesilaikė Standarte nurodytų reikalavimų, nes atsakovas nenurodė nei vieno teisės akto, kuris ieškovą imperatyviai įpareigotų atlikti nurodomus veiksmus ir kurių reikalavimus ieškovas būtų pažeidęs. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai, tarp jų ir ekspertės apklausa, patvirtina, kad ieškovas nuo pat sutartinių santykių su atsakovu pradžios derino būsimų marškinėlių gamybą ir bendradarbiavo su atsakovu, o gamindamas marškinėlius laikėsi Standarto rekomendacijų. Taip pat ieškovas nesutinka su atsakovo išdėstytais argumentais, jog sutartimi nustatytas vieno mėnesio terminas pretenzijai pateikti yra neadekvatus pagal prekės pobūdį. Atkreipia dėmesį, kad, kaip teigia atsakovas, apie tariamus produkcijos dydžių neatitikimus atsakovui tapo žinoma tik po skundų iš prekybos vietų. Tuo tarpu pasirašant sutartį ginčo šalys dėl marškinėlių gamybos ir atgaminimo susitarė ne pirmą kartą, todėl, tuo atveju jei marškinėliai iš tiesų buvo sumažintų dydžių, tokie produkcijos neatitikimai atsakovui ar prekybos agentams, kuriems atsakovas išplatino marškinėlius, turėjo būti akivaizdūs ir pastebimi, iš ko seka, kad pretenzijos galėjo ir privalėjo būti pareikštos iš karto. Atsakovas šioje byloje nėra laikytinas vartotoju, todėl jam taikomi didesni atidumo reikalavimai, o jo teisės negali būti ginamos labiau nei ieškovo. Dėl nurodytos priežasties apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl termino pareikšti pretenzijas lengvatų taikymo turėtų būti atmesti. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.189 str. 1 d. numato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Atsakovas, pasirašydamas sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir sutikdamas su sutartyje numatyta pareiga atsakovui pretenzijas dėl prekių kokybės pareikšti ieškovui per vieną mėnesį nuo jų gavimo, suprato jų turinį ir su jomis sutiko. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog sutartį jis buvo verčiamas pasirašyti ar ją pasirašė suklydimo įtakoje, todėl atsakovo teiginiai dėl sutartyje numatyto termino pareikšti pretenziją dėl marškinėlių kokybės netaikymo yra atmestini, kaip nepagrįsti. Kartu atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad šios bylos dalykas yra skola, kuri yra įrodyta ir, kurios neginčija pats atsakovas, todėl atsakovui byloje nepareiškus priešieškinio dėl netinkamo sutarties vykdymo bei nereiškiant reikalavimų numatytų CK 6.334 str., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pagrįstai patenkino ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), bei civilinio kodekso materialines teisės normas, reglamentuojančias pirkimo-pardavimo sutarčių bendrąsias nuostatas bei sutarčių nevykdymo teisines pasekmes. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 326 str. 1 p. 1 d.).
Bylos ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2008-03-21 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti pagal atsakovo pateiktą informaciją bei sutarties sąlygas trikotažo gaminius, kurių pavadinimai, kiekis, kainos bei pagaminimo ir pateikimo pirkėjui datos yra nurodytos Prekių Specifikacijoje, pridedamoje prie sutarties (Priedas Nr. 1). 2008-05-15 ieškovas pagamino ir perdavė atsakovui specifikacijoje nurodytus gaminius. Atsakovas tik iš dalies atsiskaitė su ieškovu ir liko skolingas ieškovui 20 000 Lt.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pilnai patenkinti ieškovo reikalavimus, priteisiant 20 000 Lt skolos, 720 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas, iš esmės nurodo, kad buvo pagamintos nekokybiškos prekės, pažeidžiant LR CK 6.237 str., 6.333 str. nuostatas, dėl ko atsakovas ir sustabdė pilną atsiskaitymą su ieškovu, kol pastarasis savo sąskaita nepašalins prekių kokybės trūkumų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nesutinka su atsakovo aiškinimais, jog buvo pagamintos netinkamos kokybės prekės.
Kaip minėta, tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios sąlygos yra aiškios, suprantamos. Jų atsakovas neginčija, jis nėra pateikęs priešieškinio pripažinti sutartį negaliojančia ar pakeisti sutarties sąlygas. Taip pat nenustatyta, kad atsakovas buvo priverstas pasirašyti šią sutartį ar sutartis neatitiko jo valios, todėl nėra pagrindo, priešingai nei tą teigia apeliantas, šios sutarties sąlygas aiškinti ieškovo nenaudai. Taigi sutartis yra galiojanti bei turinti šalims įstatymo galią (6.189 str. 1 d.). Pagal sutarties 1.1. p. pardavėjas (ieškovas) įsipareigojo pagal pirkėjo (atsakovo) pateiktą informaciją bei šios sutarties sąlygas pagaminti ir parduoti pirkėjui trikotažo gaminius, kurių pavadinimai, kiekis, kainos bei pagaminimo ir pateikimo pirkėjui datos yra nurodytos Prekių Specifikacijoje, pridedamoje prie šios sutarties kaip Priedai. Sutarties priede Nr. 1 (t. 1 b.l. 9) buvo pateikta prekių specifikacija, kurioje be kitų duomenų (prekės pavadinimo, spalvos, dydžių kiekių, apmokėjimo) buvo sutartas gaminių modelis - numeris 1220b-2. Byloje yra pateikta modelio Nr. 1220B-2 matų lentelė RS F 12 (t. 1 b.l. 98). Byloje atlikus ekspertizę, ekspertė konstatavo, jog pagamintų marškinėlių matavimai atitinka mod. Nr. 1220B-2 lentelėje RS F 12 (b.l. 98) nurodytas matmenų ribas. Iš to seka, kad marškinėliai buvo pagaminti pagal šalių sulygtos sutarties bei prekių specifikacijos sąlygas.
Apeliantas teigia, kad jis su minima marškinėlių modelio Nr. 1220B-2 matų lentele RS F 12 anksčiau nebuvo supažindintas, su juo nebuvo derinami gaminių dydžiai. Su tokiais atsakovo teiginiais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, kadangi juos paneigia bylos įrodymai. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas minimu klausimu nėra nuoseklus, nes atsiliepime bei kituose savo procesiniuose dokumentuose jis teigė, kad sudarant 2008 m. sutartį buvo suderinta dydžių skalė. Tas pats pažymėtina ir apie nenuoseklią atsakovo poziciją dėl to, kokie marškinėliai buvo pagaminti – suvenyriniai ar ne. Tai sudaro pagrindą teismui suabejoti atsakovo teikiamų paaiškinimų teisingumu.
Iš bylos duomenų seka, kad šalys bendravo dar 2007 metais, kai buvo gaminami to paties modelio – Nr. 1220B-2 marškinėliai. Kaip paaiškino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja R. Ž., prieš sudarant sutartį atsakovo atstovas buvo atvykęs pas ieškovą, jam buvo rodomas gaminių asortimentas, iš kurio jis ir išsirinko pageidaujamą marškinėlių modelį. Atsakovo teiginių, jog 2007 metais ieškovas taip pat buvo pagaminęs netinkamos kokybės marškinėlius, nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Priešingai iš byloje esančių 2007-05-31, 2007-07-25 sąskaitų faktūrų (t.1 b.l. 64-65) bei išmatavimų lentelės RS F 12 (išspausdintos 2007-06-28) (t. 1 b.l. 98) matyti, kad 2007 metais buvo du kartus gaminti modelio Nr. 1220 b-2 marškinėliai (antrą kartą buvo papildomai pagaminti padidinto dydžio XXL ir XXXL marškinėliai), už ką atsakovas su ieškovu pilnai atsiskaitė. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, pasirašydamas 2008-03-21 sutartį bei 2008-03-27 prekių specifikaciją, nežinojo užsakomų marškinėlių dydžių bei išmatavimų, tuo labiau, kad kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, šalys sutarė, kad medžiagos art. ir dydžių skalė su matais išlieka tokios pat, kaip paskutinės gamybos metu, kai tuo tarpu 2007 metais marškinėlių S, M, L, XL dydžių, kuriuos nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės nurodo nekokybiškais, išmatavimai nebuvo keičiami, t.y. jie buvo suderinti nuo pat pirmos sutarties pasirašymo dar 2007 metais. Taigi iš to darytina išvada, kad šalys, būdamos juridiniais asmenimis, verslininkais, dar iki 2008-03-21 sutarties pasirašymo ne kartą bendradarbiavo. Ieškovas gamino to paties modelio marškinėlius, kurių išmatavimus atsakovas žinojo sudarant sutartį bei užsakant prekes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodymas, kad šalys nebuvo sutarę dėl konkrečių matmenų, aptarę marškinėlių dydžių, yra netikslus ir tai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, šalių pateiktų įrodymų, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, nes pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad marškinėliai neatitiko kokybės, iš esmės yra teisinga.
Dėl aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių, kuriuos patvirtina byloje ištirti ir įvertinti įrodymai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pagamino nekokybiškas prekes ar pažeidė CK 6.327 str., 6.333 str. nuostatas, kadangi marškinėliai buvo pagaminti pagal 2008-03-21 pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, 2008-03-27 šalių sutartą prekių specifikaciją bei marškinėlių modelio Nr. 1220B-2 išmatavimų lentelės RS F 12 duomenis, su kuriais atsakovas neabejotinai buvo susipažinęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia atsakovas, byloje atlikta ekspertizė nepatvirtina, kad ieškovas pagamino netinkamos kokybės prekes. Iš ekspertizės akto matyti, kad bendrų vyriškų trikotažo marškinėlių, kaip ir visų kitų drabužių tipų, pagrindinių matavimų privalomų atitikties standartų Lietuvoje ir kitose valstybėse nėra. Europos standartizacijos technikos komiteto CEN/TC 248 (Tekstilė ir tekstilės gaminiai) parengtas Europos standartas EN 13402 „Drabužių dydžių žymėjimas“ apibrėžia ne drabužio matmenis, o nurodo vartotojo (asmens), kuriam drabužis turėtų būti tinkamas, kūno matmenis. EN 13402-3 numato Europos gyventojų sugrupuotus kūnų dydžius (įvertinus atskirų teritorijų gyventojų kūnų formų ir proporcijų skirtumus). Šie sugrupuoti kūno matmenys sukuria drabužių dydžių žymėjimo pagrindą. Drabužių matmenis paprastai nustato dizaineris ir gamintojas (EN 13402-2 1,4 punktai). Užsakomų ir gaminamų drabužių dydžių skalės ir drabužių kiekvieno modelio matavimų lentelių suderinimas yra užsakovo ir gamintojo susitarimo dalykas. Pažymėtina, kad byloje nebuvo nustatyta, jog pagamintų marškinėlių (jų dydžių) žymėjimas neatitiko keliamų reikalavimų, rekomendacinių Europos standarto EN 13402 nuostatų. Priešingai, iš ekspertizės akto priedų seka, kad pagal sutartį pagamintų marškinėlių išmatavimai neprieštarauja minimame standarte nurodytiems matmenims, kadangi atsakovo nurodomų kaip nekokybiškų marškinėlių (S, M, L, XL dydžių) išmatavimai (vyrų krūtinės apimties dydžiai) atitinka standarte nurodomų išmatavimų ribas. Sutiktina su ieškovo pastebėjimu, kad pačiame ekspertizės akte, kur nurodoma, jog „dėvėtojai, kurių krūtinės apimtis yra didesnė nei vidutinė atskiro dydžio grupės žmonių, tačiau mažesnė nei esančios greta kitos dėvėtojų grupės, bus priversti pirkti marškinėlius paženklintus didesnio dydžio kodu“, yra kalbama apie nestandartinės (didesnės nei vidutinė) figūros apimtis turinčius asmenis, nors tuo tarpu išvadas ekspertė darė remiantis vidutiniais standarto rekomendaciniais dydžiais. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad pagaminti marškinėliai yra nekokybiški ar neatitinkantys minimo standarto. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nesirėmė ekspertizės aktu, tačiau tai nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, kadangi, kaip jau yra minėta, ekspertizės aktas nepatvirtina atsakovo nurodomų aplinkybių, kad buvo pagaminti nekokybiški, neatitinkantys šalių susitarimo marškinėliai.
Iš aukščiau aptartų bylos faktinių aplinkybių seka, kad marškinėlius ieškovas yra pagaminęs pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, todėl nėra pagrindo šioje byloje taikyti 6.338 str. 5 d. nuostatų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartyje numatytas terminas pretenzijai pareikšti buvo praleistas ženkliai. Pagal sutarties 3.3 ir 3.4. punktus pirkėjas turi teisę per 30 dienų nuo prekių priėmimo-perdavimo dienos pareikšti pardavėjui rašytines pretenzijas dėl prekių kokybės trūkumų, o dėl užslėptų kokybės trūkumų – per 3 mėnesius. Šalys susitarė, kad jeigu pirkėjas per nustatytą laiko tarpą nepateikia pardavėjui rašytinių pretenzijų dėl prekių kokybės, laikoma, kad prekės buvo pateiktos tinkamos kokybės ir pardavėjui šiais pagrindais vėliau negali būti reiškiamos jokios pretenzijos. Byloje nustatyta, kad už pagamintas prekes PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 2008-05-15 (pagal sutartį pirkėjas privalo priimti prekes ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prekių pagaminimo datos), o atsakovas pretenziją ieškovui pareiškė tik 2008-10-22, t.y. praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams po prekių priėmimo-perdavimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu toks delsimas nėra pateisinamas, nes atsakovas yra verslininkas, marškinėlius perka ne pirmą kartą, žino, jog priėmus prekes, kyla pareiga įsitikinti perduodamų prekių atitikimu šalių sudaryto sandorio sąlygoms, jų kiekiui, tačiau šiuo atveju pats atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina apelianto paaiškinimus, kad apie tariamus prekių trūkumus jis sužinojo bei galėjo sužinoti tik pasibaigus pardavimų sezonui. Neabejotina, kad atsakovas, būdamas rūpestingu verslininku, galėjo domėtis parduodamų prekių kokybe, bendrauti su marškinėlius platinančiais asmenimis bei daug anksčiau nustatyti jo nurodomus marškinėlių kokybės trūkumus ir dėl to reikšti pretenzijas ieškovui. Taip pat yra nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad sutartyje nustatyti terminai pretenzijai pareikšti yra neprotingi, neadekvatūs pagal prekės pobūdį. Kaip minėta, atsakovas yra verslininkas, perkantis ir parduodantis ieškovo pagamintus marškinėlius, todėl jis, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo imtis priemonių įvertinti prekių atitikimą sudarytai šalių sutarčiai ir aptartai specifikacijai dar šių prekių priėmimo metu. Byloje nenustatytos jokios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios tą atlikti atsakovui priimant prekes iš ieškovo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje numatyti terminai pretenzijoms pareikšti buvo pakankami atsakovui tinkamai apginti savo teises ir interesus. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas nereiškė priešieškinio LR CK 6.334 str. pagrindu dėl prekių pakeitimo kokybiškomis arba dėl kainos sumažinimo. Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka neneigė, kad nėra pilnai atsiskaitęs pagal 2008-05-15 sutartis ir ieškovui nėra sumokėjęs 20 000 Lt. Ieškovo reikalaujamą priteisti skolą bei delspinigius patvirtina byloje pateikti įrodymai. Įvertinus aukščiau išdėstytą, pripažintina, kad atsakovas, neatsiskaitydamas su ieškovu sutartyje nustatytu laiku, pažeidė sutarties sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį patenkino ir iš atsakovo priteisė 20 000 Lt skolos bei 720 Lt palūkanų. Kitos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės bei apelianto pamąstymai (dėl ieškovo nesąžiningumo, dėl atsakovo tinkamai vykdytų finansinių įsipareigojimų pagal ankstesnes sutartis, dėl dalinio jo atsiskaitymo pagal paskutinę sutartį ir pan.) nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ „Made in LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, remiantis 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., ieškovo naudai iš atsakovo priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti, tačiau šios išlaidos mažintinos iki 1 500 Lt, atsižvelgiant į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio sudėtingumą, ilgį, į vykusio teismo posėdžio trukmę bei vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo VšĮ „Made in LT“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo VšĮ „Made in LT“ ieškovo AB „Utenos trikotažas“ naudai 1 500 Lt išlaidų teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.